Komercija ir kosmosas 2017

electron-test-flight-2. Photo: Rocket Lab

Nešančiosios raketos, startai, ISRO, JAXA – 2017 metais pasaulinėje paleidimų į kosmosą rinkoje įvyko pasikeitimų: Rusija nukrito į antrą vietą, atsirado keli nauji žaidėjai. Paskutinis tekstas buvo publikuotas vasario 13 dieną.

Nešančiosios raketos ir startai

 

Valstybė Nešančioji raketa Operatorius Starto kaina, mln USD Krovinys į LEO, kg 1 kg kaina/USD Startų skaičius
Kinija Long March 2D PLAC/CGWIC 30 3500 8571 18/2
Kinija Long March 3A 70 8500 8235
EU Vega Arianespace 37 1963 18849 9/0
EU Ariane 5 178 21000 8476
EU Soyuz 2 80 4850 16495
Indija PSLV ISRO/Antrix 21-31 3250 6462-9538 5/1
Indija GSLV 47 5000 9400
Japonija Epsilon JAXA 39 700-1200 55714-32500 7/1
Japonija H-IIA/B MHILS 90-112,5 10000-16500 9000-6818
Rusija Proton M VKS/Roscosmos/ILS 65 23000 2826 21/1
Rusija Rockot VKS/Eurockot 41,8 1820-2150 22976-19442
Rusija Dnepr ISC Kosmotros 29 3200 9063
JAV Falcon 9 Space X 61,2 22800 2684 29/0
JAV Atlas V ULA/LMCLS 137-179 8123-18814 16866-9514
JAV Delta IV ULA 164-400 9240-28790 17410-13894
JAV Minotaur-C Orbital ATK 40-50 1278-1458 31299-34294
JAV Antares 80-85 6200-6600 12903-12879
JAV Pegasus XL 40 450 88889

Paaiškinimai:

Valstybė arba valstybių grupė. Į valstybių grupę patenka EU – Europos Sąjunga, kurios kosminę veiklą koordinuoja Europos Kosmoso Agentūra. Operatorius: PLAC/CGWIC – People’s Liberation Army of China/China Great Wall Industry Corporation; ISRO – Indian Space Research Organization; JAXA – Japan Aerospace Exploration Agency, MHILS – Mitsubishi Heavy Industries Launch Services; ILS – International Launch Services; ULA/LMCLS – United Launch Alliance/Lockheed Martin Commercial Launch Services.

Krovinys į LEO – kokios masės krovinys (kg) iškeliamas į žemą orbitą apie Žemę (LEO). Orbitos aukštis yra 200-2000 km.

Startų skaičius: sėkmingi/nesėkmingi. Nesėkmingas naudingo krovinio iškėlimas į numatytą orbitą laikomas tuomet, kai palydovas nepasiekia apskaičiuotos orbitos.

Valstybės ir startai

Pagal valstybes 2017 metų startai: JAV – 28/0; Rusija – 20/1; EU – 18/2; Japonija – 9/0; Indija – 7/0; Ukraina – 5/1; Naujoji Zelandija – 2/0. Po kelis startus atliko Izraelis ir Iranas. Imant visus startus, tai 2017 metai buvo gausūs startais: 91 startas, 83 sėkmingi, 6 nesėkmingi ir 2 dalinai sėkmingi. Tik JAV ir Europos Sąjungos visi nešančiųjų raketų startai buvo sėkmingi, leidžiant kitų šalių – Kinijos, Rusijos, Indijos, Japonijos ir Naujosios Zelandijos – nešančiasias raketas buvo ir nesėkmingų startų. Neaiškus yra vienos nešančiosios raketos startas (sėkmingas ar nesėkmingas): Irano nešančioji raketa Simorgh paleista iš Semnan kosmodromo 2017 metų liepos 27 dieną. Palyginimui: 2014 metais buvo atlikti 92 startai.

2017-Space_Stats

Pirmauja JAV, antrą vietą išlaiko Rusija, ją 2018 siekia aplenkti Kinija

2017 metais kosmoso rinkoje varžosi 7 šalys (ar šalių grupė Europos Sąjunga) ir 8 skirtingų valstybių kosmodromai. Išskirtinė yra kompanijos Space X padėtis su Falcon 9 nešančiaja raketa. Būtent dėl šios priežasties JAV yra paleidimų į kosmosą lyderiai. Ir būtent Space X pradėtas nešančiųju raketų pirmosios pakopos panaudojimas antrą kartą, leidžia šiai kompanijai užsitikrinti stabilius paleidimo kontraktus ateityje.

Išskirti reikia 4 valstybes ar grupes: JAV, Rusiją, Europos Sąjungą ir Kiniją. Šių valstybių bendras paleidimų skaičius sudaro 85 % nuo visų startų. Iš esmės konkurencija vyksta tarp JAV, Kinijos ir Europos Sąjungos dėl kosmoso rinkos. Rusija kaip pasaulinis žaidėjas gali iškristi iš žaidimo, nes jau daug metų negali pasiūlyti naujų nešančiųjų raketų. Jei skaičiuosime visus startus – komercinius ir valstybinius (vyriausybiniai, kariniai ir t.t.) 2017 metais pirmą kartą po daugybės metų Rusiją pralenkė JAV ir Kinija.

Nešančių raketų šeimos

2017 metais pasaulinėje kosmoso rinkoje buvo 17 skirtingų nešančiųjų raketų, o pridėjus skirtingas šių nešančiųjų raketų versijas – gausime 37 nešančiasias raketas, galinčias iškelti įvairių masių palydovus. Konkurencija yra didžiulė.

2017-Rocket_Stats

Nešančiųjų raketų startai 2017 metais

Kosmodromai

2017 metais įvairių nešančiųjų raketų startai buvo atliekami iš 17 kosmodromų, priklausančių valstybėms ar valstybių grupėms.

Rusija turi 2 savo kosmodromus ir vieną – Baikonur – nuomoja iš Kazachstano. Vostochny kosmodromas, labai išgarsintas ilgomis statybomis, kol kas funkcionuoja prastai – 1 nesėkmingas startas 2017 metais.

JAV, turinčios 4 kosmodromus – Cape Canaveral, Kennedy, Vandenberg, MARS –  pirmauja ir pagal startų skaičių ir pagal sėkmingų startų skaičių. Be šių veikiančių kosmodromų yra statomi dar keli. Vieną iš starto aikštelių stato Space X kompanija.

Kinija veržiasi į lyderius išplėtusi veikiančių kosmodromų – Jiuquan, Wenchang, Xichang, Taiyuan – skaičių iki 4.

Kosmodromas Valstybė Startų skaičius Nesėkmingų startų skaičius
Baikonur Kazachstanas 13 1
Cape Canaveral JAV 7 0
Jiuquan Kinija 6 0
Kennedy JAV 12 0
Kourou Prancūzija 11 0
Mahia Naujoji Zelandija 1 1
MARS JAV 1 0
Plesetsk Rusija 5 0
Satish Dhawan Indija 5 1
Semnan Iranas 1 1
Taiyuan Kinija 2 0
Tanegashima Japonija 6 0
Uchinoura Japonija 1 1
Vandenberg JAV 9 0
Vostochny Rusija 1 1
Wenchang Kinija 2 1
Xichang Kinija 8 1
Viso: 91 8

Atskirai minėti reikia Naujosio Zelandijos įsiveržimą į kosmoso rinką, kai 2017 metais iš Mahia kosmoso starto aikštelės atliktas kompanijos RocketLab pirmasis nešančiosios raketos Electron startas. Kai kurios nešančiosios raketos Electron variklio Rutherford dalys atspausdintos 3D spausdintuvu iš titano ir kitų metalų.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *