2018 metai Startai A dalis

RockLab start

Electron, Falcon Heavy, Chandrayann-2 – 2018-aisiais metais šie terminai yra svarbūs.

2016-ieji ir 2017-ieji buvo negausūs įdomiais astronautikos įvykiais. Bundama iš snaudulio. 2018 – ieji turėtų būti žymiai aktyvesni  tiek pilotuojamoje, tiek nepilotuojamose mokslinėse tiriamosiose programose.

2017 m. pirmąją pusę Proton nešančiosios raketos nekilo – buvo kilę rimtų problemų su jų variklių kokybės kontrole. Birželį raketos sėkmingai grįžo į darbą ir atliko keturis iš eilės nepriekaištingus skrydžius. Nepaisant to, draudimo kainos „Proton“ kroviniams buvo smarkiai padidintos. Dėl to išnyko rusiškų raketų pranašumas lyginant su Europos kosmoso agentūros Ariane ar greitai augančio konkurento „SpaceX“ paslaugomis. Be to, per per dvejus paskutinius metus padvigubėjo ir krovinių gabenimo iki Baikonūro kosmodromo Kazachstane kaina.

Sausį turėjo startuoti naujos nešančiosios raketos. 

Lengvos klasės nešančioji raketa Electron

Sulyg nešančiosios raketos Electron startu Naujoji Zelandija tapo 11-ąja pasaulio valstybe, kuri suprojektavo, pagamino ir paleido  palydovą savo pastangomis.

Rocket-Lab-Still-Testing-launch-21

Ypač lengvos klasės nešančioji raketa Electron paleista sausio 21 dieną

Nešančioji raketa Falcon Heavy

Nešančioji raketa Falcon Heavy legendinėje paleidimo aikštelėje 39A, iš kurios pakilo visos Mėnulio paviršiumi keliavusių astronautų ekspedicijos ir dauguma Space Shuttle sistemos erdvėlaivių

Space-Rocket-falcon-heavy-5

„Patvirtintas „Falcon Heavy“ paleidimas šį rytą vyko gerai. Paskleidė nemenką garų debesį“, – sakoma „SpaceX“ vadovo Elono Musko (Ilono Masko) „Twitter“ žinutėje. – Skrydis – maždaug po savaitės

Chandrayann-2

2018 metų kovo mėnesį suplanuotas tyrinėjimų misijos Chandrayann-2, kurios tikslas – nuleisti Mėnulio pietų ašigalyje paltformą su nedideliu mėnuleigiu, startas. Neseniai šis stardas perkeltas į balandžio mėnesį. Ypač lengvos klasės nešančioji raketa Electron paleista sausio 21 dieną. Galimas variantas, kad kovo pabaigoje į Mėnulį nuskraidins dar vieną mėnuleigį amerikiečių kompanija Moon Exspress, konkurso Google Lunar X-Prize dalyvė. Moon Express pasitiki savo nusileidimo ant Mėnulio paviršiaus patforma. Tikimasi ją panaudoti į Mėnulį gabenant privačių eksperimentų įrangą ir NASA naudinguosius krovinius.

Misijos Chandrayann-2 logo
Chandrayann-2 skrydžio trajektorija
Misijos Chandrayann-2 nešančioji raketa GSLV Mk-II, erdvėlaivio sudemosios dalys, skrydžio trajektorija

Kinų Chang‘e 3  buvo pirmais aparatas 2013 metų gruodžio 14 dieną po 37 metų nusileidęs Mėnulio paviršiuje. Paskutinį kartą tai atliko 1976 metų rugpjūčio 18 dieną Sovietų Sąjungos kosminė stotis Luna-24. Ji Sovietų Sąjungai rugpjūčio 22 dieną atskraidino 170 gramų masės 160 cm ilgio susmulkinto Mėnulio grunto stulpelį.

Paskutinė Sovietų Sąjungos kosminė stotis Luna-24 sėkmingai nusileido Mėnulyje Krizių jūroje (12,75° šiaurės platumos 62,2° rytų ilgumos)

Chandrayann-2 susideda iš orbitinio ir nuleidžiamojo aparatų. Nuleidžiamajame aparate bus mažytis mėnuleigis. Pirmuosiuose misijos kūrimo etapuose buvo manoma, kad indų mėnuleigį į Mėnulį nuleis Rusijoje kuriamas nusileidimo ant Mėnulio paviršiaus aparatas Luna-Resurs («Луна-Ресурс»). Rusija Luna-Resurs skrydį nukėlė po 2020 – ųjų metų. Indija šių paslaugų atsisakė ir savarankiškai pradėjo kurti šios tyrimų misijos orbitinį ir nusileidimo aparatus. Kad tai sukurti Indijos kosmoso agentūrai prireikė beveik ketverių metų. Nuo bendro su Rusija projekto liko tik nepakitęs noras nusileisti netoli Mėnulio pietų ašigalio.

Misijos į Mėnulį varianto piešinys, kai Indijos skrydis buvo planuojamas kartu su Rusijos aparato Luna-Resurs skrydžiu

Misijos Chandrayann-2 aparatai, savarankiškai sukurti pačių Indijos specialistų

Nusileidimo aparatas su mažyčiu mėnuleigiu (Rover)

Misijos Chandrayaan-2 mėnuleigis (Rover)

Misijos Chandrayaan-2 Mėnulio orbitinis aparatas

Misijos Chandrayaan-2 aparatų išsidėstymas po nešančiosios raketos terminės apsaugos gaubtu ir skrydžio trajektorijos į Mėnulį metu

Chandrayann-2 startuos su nešančiąja raketa GSLV Mk II. Jos pirmasis sėkmingas skrydis įvyko 2014 metais. Raketa gali iškelti iki 5 tonų krovinį į žemą apytiksliai 200 km aukščio apskritimo formos orbitą arba iki 2,5 tonų į elipsinę formos pereinamąją orbitą. Tokia nešančiosios raketos keliamoji galia žymiai apriboja maksimalią Mėnulio misijos masę. Chandrayann–2 bendra masė (orbitinis modulis + nusileidimo aparatas) starto metu 3,25 tonos. Kosminis aparatas bus iškeltas į elipsės formos skrydžio pradžios orbitą. Po to prasidės ilgalaikė apogėjaus didinimo programa paties kosminio aparato varikliais. Analogiškos operacijos Marso misijoje Mangalyaan truko tris savaites.

Kinijos nešančioji raketa GSLV Mk II

Kai kosminio aparato orbitos apogėjus bus didesnis už Mėnulio orbitos spindulį, jis atliks  perėjimo į elipsinę orbitą aplink Mėnulį manevrą, o po to koreguos (apvalins) savo orbitą iki 100 km spindulio  apskritiminės orbitos. Kai bus suformuota 100 km spindulio apskritiminė orbita, nusileidimo platforma atsiskirs nuo orbitinio modulio – dirbtinio Mėnulio palydovo ir pradės savarankišką skrydį į Mėnulį, o pats orbitinis modulis, skriedamas aplink Mėnulį, pradės mokslinius tyrinėjimus. 

Misijos Chandrayaan-2 skrydžio trajektorija

Atsiskyrusi nuo palydovo nusileidimo platforma pradės stabdyti judėjimo greitį. Ji nusileis iki 18 kilometrų. Po to sekančios nusileidimo operacijos yra suskirstytos į tris etapus. Pirmasis etapas –„grubaus stabdymo fazė“, jo metu kosminio aparato aukštis virš Mėnulio paviršiaus mažinamas be mėnulio paviršiaus parametrų stebėjimo. Taip bus nusileista iki 7 km aukščio. Iš 7 km aukščio (patikslinto nusileidimo fazė) kamera nusileidimo aparate pradės fotografuoti Mėnulio paviršių, kuris padės nustatyti santykinę aparato padėtį ir nusileidimo greitį. Borto kompiuteris automatiškai ištaisys maršrutą, kad patektų į nurodytą zoną.Tada nusileidimo platforma (nusileidimo aparatas) pakibs 100 m aukštyje virš nusileidimo taško ir tada pradės nusileisti ant Mėnulio paviršiaus. Joje bus įjungta pavojingų zonų (didelių akmenų ir nuolydžių) nustatymo sistema galutiniam tūpimo taškui parinkti. Mėnuleigis turėtų nuvažiuoti nuo nusileidimo platformos praėjus trumpam laikui po nusileidimo.

9 min 27 s video apie Indijos kosmoso agentūros misiją Chandrayaan-2


Komentarai apie “2018 metai Startai A dalis”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *