2018 metų kosminiai skrydžiai

RockLab start

2016-ieji ir 2017-ieji buvo negausūs įdomiais astronautikos įvykiais. Bundama iš snaudulio. 2018 – ieji turėtų būti žymiai aktyvesni  tiek pilotuojamoje, tiek nepilotuojamose mokslinėse tiriamosiose programose.

2017 m. pirmąją pusę Proton nešančiosios raketos nekilo – buvo kilę rimtų problemų su jų variklių kokybės kontrole. Birželį raketos sėkmingai grįžo į darbą ir atliko keturis iš eilės nepriekaištingus skrydžius. Nepaisant to, draudimo kainos „Proton“ kroviniams buvo smarkiai padidintos. Dėl to išnyko rusiškų raketų pranašumas lyginant su Europos kosmoso agentūros Ariane ar greitai augančio konkurento „SpaceX“ paslaugomis. Be to, per per dvejus paskutinius metus padvigubėjo ir krovinių gabenimo iki Baikonūro kosmodromo Kazachstane kaina.

Sausį turėjo startuoti naujos nešančiosios raketos. 

Lengvos klasės nešančioji raketa Electron

Rocket-Lab-Still-Testing-launch-21

Ypač lengvos klasės nešančioji raketa Electron paleista sausio 21 dieną

Nešančioji raketa Falcon Heavy

Nešančioji raketa Falcon Heavy legendinėje paleidimo aikštelėje 39A, iš kurios pakilo visos Mėnulio paviršiumi keliavusių astronautų ekspedicijos ir dauguma Space Shuttle sistemos erdvėlaivių

Space-Rocket-falcon-heavy-5

„Pritvirtintos „Falcon Heavy“ paleidimas šį rytą vyko gerai. Paskleidė nemenką garų debesį“, – sakoma „SpaceX“ vadovo Elono Musko (Ilono Masko) „Twitter“ žinutėje. – Skrydis – maždaug po savaitės.“ 

Chandrayann-2

 
2018 metų kovo mėnesį suplanuotas tyrinėjimų misijos Chandrayann-2, kurios tikslas – nuleisti Mėnulio pietų ašigalyje paltformą su nedideliu mėnuleigiu, startas. Neseniai šis stardas perkeltas į balandžio mėnesį. Ypač lengvos klasės nešančioji raketa Electron paleista sausio 21 dieną. Galimas variantas, kad kovo pabaigoje į Mėnulį nuskaidins dar vieną mėnuleigį amerikiečių kompanija Moon Exspress, konkurso Google Lunar X-Prize dalyvė. Mooo Express pasitiki savo nusileidimo ant Mėnulio paviršiaus patforma. Tikimasi ją panaudoti į Mėnulį gabenant privačių eksperimentų įrangą ir NASA naudinguosius krovinius.
 
Misijos Chandrayann-2 logo
Chandrayann-2 skrydžio trajektorija
Misijos Chandrayann-2 nešančioji raketa GSLV Mk-II, erdvėlaivio sudemosios dalys, skrydžio trajektorija
 

Kinų Chang’e 3  buvo pirmais aparatas 2013 metų gruodžio 14 dieną po 37 metų nusileidęs Mėnulio paviršiuje. Paskutinį kartą tai atliko 1976 metų rugpjūčio 18 dieną Sovietų Sąjungos kosminė stotis Luna-24. Ji Sovietų Sąjungai rugpjūčio 22 dieną atskraidino  170 gramų masės  160 cm ilgio susmulkinto Mėnulio grunto stulpelį.

Luna-24 paskutinė Sovietų Sąjungos kosminė stotis 1976 metų rugpjūčio 18 dieną sėkmingai nusileidusi Mėnulyje Krizių jūroje (12,75° šiaurės platumos 62,2° rytų ilgumos)

Chandrayann-2 susideda iš orbitinio ir nuleidžiamojo aparatų. Nuleidžiamajame aparate bus mažytis mėnuleigis. Pirmuosiuose misijos kūrimo etapuose buvo manoma, kad indų mėnuleigį į Mėnulį nuleis Rusijoje kuriamas nusileidimo ant Mėnulio paviršiaus aparatas Luna-Resurs («Луна-Ресурс»). Rusija Luna-Resurs skrydį nukėlė po 2020 – ųjų metų. Indija šių paslaugų atsisakė ir savarankiškai pradėjo kurti šios tyrimų misijos orbitinį ir nusileidimo aparatus. Kad tai sukurti Indijos kosmoso agentūrai prireikė beveik ketverių metų. Nuo bendro su Rusija projekto liko tik nepakitęs noras nusileisti netoli Mėnulio pietų ašigalio.

Misijos į Mėnulį varianto piešinys, kai Indijos skrydis buvo planuojamas kartu su Rusijos aparato Luna-Resurs skrydžiu

Misijos Chandrayann-2 aparatai, savarankiškai sukurti pačių Indijos specialistų

Nusileidimo aparatas su mažyčiu mėnuleigiu (Rover)

Misijos Chandrayaan-2 mėnuleigis (Rover)

Misijos Chandrayaan-2 Mėnulio orbitinis aparatas

Misijos Chandrayaan-2 aparatų išsidėstymas po nešančiosios raketos terminės apsaugos gaubtu ir skrydžio trajektorijos į Mėnulį metu

 

Misijos Chandrayaan-2 skrydžio trajektorija

9 min 27 s video apie Indijos kosmoso agentūros misiją Chandrayaan-2


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *