2018 metų NASA biudžetas

SLSLaunchPlatform

NASA, SLS, Orion, EM-1, EM-2, JWST finansavimas 2018 metais. Lai skaičiai ir faktai kalba apie naujų lenktynių kosmose pradžią su…

Naujos lenktynės

NASA 2018 finansiniams metams prašė 19 mlrd USD. Po ilgų svarstymų ir nagrinėjimų, JAV Kongresas patvirtino padidintą NASA biudžetą. Jis, lyginant su 2017 metais yra padidintas. JAV prezidentas Donald Trump 2018 metų NASA biudžetą patvirtino kovo 22 dieną.

Didesnį finansavimą gavo visos NASA programos, išskyrus pilotuojamus skrydžius. Būtent šioje NASA finansų eilutėje slypi Tarptautinės kosminės stoties palaikymas ir astronautų skrydžiai į ją, krovinių į TKS finansavimas, naujų pilotuojamų erdvėlaivių kūrimas ir t.t. Biudžeto mažėjimas yra nedidelis, vos 4 %.

Galbūt tai naujos kosmoso lenktynės, panašios į jau vykusias dėl Mėnulio tarp Sovietų Sąjungos ir JAV XX amžiaus 7 dešimtmetyje ? Jei taip, tuomet lenktynių pagrindiniai dalyviai yra JAV ir Kinija. Rusija, matyt, nėra vertinama kaip rimta dalyvė. Prie lenktyniaujančių dar galėtų prisidėti Europos Sąjunga su Europos Kosmoso Agentūra. Lenktynių dalyvių laukia prizas: erdvės apie Žemę kontrolė ir kitų Saulės sistemos kūnų ištekliai.

SLS ir Orion darbai tęsiami

Labai sunkios nešančiosios raketos SLS ir pilotuojamo erdvėlaivio Orion kūrimas finansuojamas toliau, tikintis Orion naudoti su SLS. Atskira eilute įrašytas II mobilios starto platformos sukūrimas būtent SLS nešančiajai raketai ir tai leis NASA pradėti ruoštis naujos versijos SLS Block 1B paleidimams, nelaukiant naujos nešančiosios raketos pirmojo starto.

SLSLaunchPlatform

Mobili SLS paleidimo platforma. Foto: NASA/Ben Smegelsky

Ši mobili platforma leistų sutrumpinti daugiau nei 3 metų tarpą tarp pirmos bepilotinės Orion erdvėlaivio misijos link Mėnulio (dar vadinamos EM-1) ir pilotuojamų Orion erdvėlaivio skrydžių (EM-2) link Mėnulio. EM-1 startas numatytas 2020 metais ir vėluoja bent porą metų.

Saulės sistemos tyrimai

Stipriai padidinamas Saulės sistemos tyrimų finansavimas. Tai susieta su pasiruošimu kelioms stambioms misijoms: į Marsą ruošiamas Mars-2020, tęsiamas pasiruošimas Europa Clipper misijai į Jupiterio palydovą Europą. Gali būti, jog misijai vietoje SLS nešančiosios raketos bus naudojama Falcon Heavy nešančioji raketa. Misija numatyta 2023-2025 metais.

EuropaClipper

Misijos Europa Clipper erdvėlaivisEuropaJupiterMoon

Vienas iš didžiausių Jupiterio palydovų Europa: ledas paviršiuje, skysto vandens vandenynas po juo šildomas Jupiterio sukeliamų potvynių ir atoslūgių jėgos

Falcon Heavy vietoje SLS ?

Po pirmojo sėkmingo Falcon Heavy starto, NASA rimtai nagrinėja galimybę šią nešančiąją raketą naudoti Europa Clipper misijai vietoje SLS. Tai leistų NASA ne tik sutaupyti kelis milijardus dolerių ir laimėti laiko kuriant krovininę nešančiosios raketos SLS versiją. NASA laiką ir finansus galėtų skirti naujo projekto Deep Space Gateway kūrimui. Šios naujos šalia Mėnulio stoties kūrimo planuose yra nešančiosios raketos SLS panaudojimas. Stambios JAV kosmoso kompanijos, jau turinčios ar aktyviai kuriančios nešančiasias raketas (SpaceX, ULA, Blue Origin) išreiškė pasirengimą tapti NASA projekto Deep Space Gateway partneriais ir užtikrinti ekipažų bei krovinių gabenimą link Mėnulio.

2019 metų NASA finansai

2018 metų birželio 12 dieną JAV Kongresas patvirtino 21.3 mlrd USD NASA biudžetą 2019 finansiniams metams. Didinamas NASA mokslinių programų finansavimas.

Privačių kompanijų SpaceX ir Boeing piluotojamų erdvėlaivių kūrimui skiriami tokie pinigai:
1. Boeing erdvėlaivio Starliner – 4,2296 mlrd USD (daugiausiai 4,3219 mlrd USD).
2. SpaceX erdvėlaivio Dragon V 2 – 2,599 mlrd USD (daugiausiai 2,6465 mlrd USD).

Dragon-V2-ir-Starliner

SpaceX pilotuojamas erdvėlaivis Dragon V2 ir Boeing erdvėlaivis Starliner

Abiejų kompanijų pilotuojamų erdvėlaivių kūrimas vėluoja: Boeing vėluoja tik 17 mėnesių, SpaceX nuo grafiko atsilieka 22 mėnesius.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *