Pirmasis Kinijos krovininis bepilotis erdvėlaivis

Tianzhou-1

Kinija į kosmosą iškėlė pirmąjį krovininį nepilotuojamą erdvėlaivį, turintį susijungti su šalies kosmine stotimi.

Long March 7

Nešančioji raketa Long March 7 (Chang Zheng-7 (CZ-7) pradėta naudoti 2010 metų gegužę

Naujausios kartos nešančioji raketa „Long March 7“, su erdvėlaiviu „Tianzhou 1“ startavo 2017 balandžio 17 dieną, 19 val. 41 min. vietos (14 val. 41 min. Lietuvos) laiku iš Kinijos Venčange kosmodromo. Erdvėlaivis užprogramuotas atlikti mokslinių eksperimentų antrojoje Kinijos kosminėje stotyje „Tiangong 2“, kuri skrieja orbita apie Žemę be žmonių.

2 pakopų, 4 greitintuvų LM-7 yra 53 m ilgio, 3.35 m diametro, 597 tonų masės nešančioji raketa. Ji gali į 400 km aukščio žemą orbitą apie Žemę iškelti 13500 kg krovinį arba į 700 km geostacionarinę orbitą apie Žemę iškelti 5500 kg krovinį. Raketos komponentai pagaminami Tianjin mieste, krovininiais laivais Yuanwang-21 ir Yuanwang-22 plukdomi į Qinglan uostą Hainan saloje, kur yra naujausias kosminis paleidimo centras Venčange (Wenchang Space Launch Centre).

Nešančiosios raketos iš atskirų komponentų surenkamos ir testuojamos  94.4 m aukščio dviejuose pastatuose (Building 501 ir Building 502) vertikaliai, po to geležinkeliu gabenamos į paleidimo aikšteles LC101 ir LC 201. Vertikalus nešančiųjų raketų surinkimas, testavimas ir gabenimas naudojamas daugumoje panašių pasaulio centrų, išskyrus Rusija, kur surinkimas, testavimas ir gabenimas iki starto aikštelės atliekamas horizontaliai.

LM-7

LM-7 nešančiosios raketos surinkimas

Wenchang Launch Space centr

Iš raketų surinkimo pastato LM-7 gabenama į Venčange kosminio paleidimo centro starto aikštelę

Wenchang Building 501

Surinkta nešančioji raketa LM-7 gabenama į starto aikštelę vertikaliai

Tianzhou-1

Krovininio erdvėlaivio Tianzhou 1 surinkimas

Tianzhou 1 – 10.6 m ilgio ir 3.35 m diametro, 13 tonų masės erdvėlaivis – yra sunkiausias Kinijos paleistas krovininis erdvėlaivis.

2016 metų rudenį du kinų taikonautai stotyje Tiangong-2 praleido 30 dienų. Kinija paleido „Tiangong 2“ 2016 metų rugsėjį, pagrindinis 20 tonų stoties modulis bus prijungtas 2018 metais ir 2022 metais 60 tonų stotis bus surinkta. Planuojama, kad ji veiks mažiausiai dešimtmetį. Ryšys su pirmąja, dabar jau nebenaudojama eksperimentine kosmine stotimi Tiangong 1 buvo nutrauktas pernai, vėliau stotis krisdama sudegs Žemės atmosferoje.

Kinijai nebuvo leista prisijungti prie 420 tonų Tarptautinės kosminės stoties projekto, nes JAV įstatymai draudžia tokį bendradarbiavimą. Be to, susirūpinta, kad Kinijos kosminė programa yra pernelyg glaudžiai susijusi su kariniais tikslais. Kinų pareigūnai šiuo metu ieško galimybių, kaip tarptautine paversti savo pačių programą, ir siūlo finansuoti kitų šalių misijas į „Tiangong 2“.

Kinija žmogų į kosmosą pirmąkart pasiuntė 2003 metais. Vėliau kinų astronautas išėjo į atvirą kosminę erdvę.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *