Miguel Alcubierre, erdvėlaikis ir jo kreivinimas – teoriniai būdai keliauti greičiau už šviesą
Teorinis keliavimo greičiau už šviesą principas pasiūlytas Miquel Alcubierre darbe „The Warp Drive: Hyper-fast Travel within General Relativity,” Classical and Quantum Gravity, 11(5), L73-77 (1994)
Iškreivintas Alcubierre erdvėlaikis
Astronautikos Instituto Indianapolyje forumas 2019 rugpjūčio 19-22 nagrinėjo Alcubierre idėją varyti žvaigždėlėkius iškreivinant erdvėlaikį. J. Agnew (Alabamos universitetas) pranešė savo tyrimo “Iškreivinimo teorijos ir technologijos“ rezultatus. Pasak jo, 1994 m. Miguel Alcubierre pasiūlytas erdvėlaikį kreivinančio varytuvo principas „Greičiau už šviesą“ virsta Einšteino laukų lygčių sprendimu, konkretinančiu erdvėlaikio ir energijos sąveiką Visatoje.
Miguel Alcubierre pasiūlytas būdas keliauti greičiau už šviesą yra iškreivintas erdvėlaikis
Varos principas – erdvėlaikis kreivinimas taip, kad priekyje žvaigždėlėkio erdvė trauktųsi, o užpakaly plėstųsi. Žvaigždėlėkis tokioje bangoje judėtų šviesos greičiu lyg „iškreivinto erdvėlaikio burbulu“, bet ne pačio erdvėlaikio atžvilgiu, o reliatyvaus „burbulo“ vidaus. Kreivinančio erdvę varytuvo realizavimą pradėjo dr. H. White, atradęs tokio „burbulo“ kūrimui reikiant „neigiamo tankio“ energijos ir „egzotiškos materijos“. Laboratorinis eksperimentas 633 nm He-Ne lazeriu parodė, kad reikalavimus „neigiamo tankio“ energijos gausai galima sumažinti „burbulo“ sienelės ploninimu. Kvantinės mechanikos ir metamedžiagų pažangos dėka tikimasi sukurti superlaidžius magnetinius generatorius erdvėlaikiui kreivinti.
Kelionės iki artimiausių žvaigždžių bus kasdienybė
Matant mūsų Saulės sistemos (ir net galaktikos) tyrimų ir egzoplanetų paieškos sėkmę, vara erdvėlaikio iškreivinimu astronautams teikia vilčių pasiekti Visatos tolius. Tiesa, prireiks lėkti žymiai greičiau, nes šviesos greičiu arčiausia Proksima Centauri pasiekiama per 4,2 metų, o arčiausia Canis Major Dwarf galaktika – per 25 tūkst metų.
Naujausia idėja – D. Burns (Alabamos universitetas) spiralinis varytuvas (helical varytuvas, veiksiantis magnetojoniniu dalelių greitinimo principu) stebina o12x200 m matmenimis ir 165 MW/N stūmos energijos poreikiu (astronautika.lt komentaras: 165 MW galios spiralinis varytuvas sukurtų 1 N traukos jėgą. Didysis Hadronų Kolaideris (large hadron colaider) sukuria 120 MW galią). Esmė – greitinant daleles erdvėlaivio priekyje ir lėtinant užpakaly, išgauti dvigubą stūmą. Eksperimentiniais modeliais pasiektas 0,26 m/s2 pagreitis ir 1,8 km/s greitis.
Tebebandomi 2001 m. R. Shawyer EM-drive (elektromagnetinės pavaros) variantai. Juose mikrobangos veikia kūginės kameros sieneles ir generuoja stūmą be jokio kuro. P. March ir H. White (NASA Eaglworks Lab) „Journal of Propulsion and Power“ pranešė apie 1,2 mN/kW stūmą savo eksperimentuose. M. Tajmar (Dresden un-ty) su 25 pagalbininkais per 55 bandymus pasiekė 3,4 mkN stūmą.