Astro testai ir rekordai

Testai, astro, rekordai, pirmasis, pirmoji Peggy Whitson

Testai, astro, rekordai, pirmasis, pirmoji – štai toks tekstas Jums

Kandidatai į astronautus

Norinčių tapti astronautais JAV 2017 metais buvo per 18 tūkstančių, bet atranką įveikė tik 12. Pirmiausiai reikia atitikti 3 reikalavimus: turėti bent akredituoto universiteto bakalauro išsilavinimą, ne mažiau 3 metų profesinio stažo ir daugiau 1 tūkst valandų skraidymo reaktyviniais lėktuvais, būti puikios sveikatos, ypač regos ir širdies (apie 140/90 mm Hg kraujo slėgio).

Po pirminės atrankos – 2 metai treniruočių ir testų: skraidyti reaktyviniais lėktuvais, patiriant inercines perkrovas; ruoštis kosminei veiklai (pvz, TKS – dar papildomi metai treniruočių); ugdyti fizinę jėgą ir ištvermę (pvz, plaukioti 25 m baseine 10 min be pertraukų, apsirengus vasariškais drabužiais ir avint teniso bateliais); nardyti be akvalango ir su juo; išmokti rusų kalbos. Astronautų metinės algos – 66-160 tūkst USD, o būnant kosmose – papildomi komandiruotpinigiai.

Kandidatai į kosmonautus

Analogiški reikalavimai ir ruoša laukia būsimų rusų kosmonautų, nors norinčių 2017 buvo 400, ribojant amžių 35 metais, ūgį 190 cm, masę 90 kg. Dar reikalaujama bėgti 1 km per 3 min 35 s, atlikti 14 prisitraukimų ant skersinio (moterims – 14 atsispaudimų nuo grindų), šuoliuoti ir vartytis ant batuto, mokėti anglų k.

Įveikus atranką pagal sveikatos ir fizinius duomenis, du metus reikia treniruotis grupėse ir individualiai, išlaikyti 150 egzaminų bei įskaitų. Dar bent 18-24 mėn trunka ruošimasis pirmajam lėkiui pagal konkrečią programą, teoriškai ir praktiškai dirbti su įrenginiais bei sistemomis (pvz TKS). Studijuojamos “Raketos ir kosminė technika”, “Kosminė medicina”, astronomija, geofizika, navigacija ir informacinė technika.

Testai

Šaltakraujiškumas ir ištvermė ugdomi parašiutizmu, įsisavinant laisvąjį kritimą, parašiuto uždelstą išskleidimą 1,2 km aukštyje, greičio reguliavimą. Nesvarumo ir koordinacijos pratybos vykdomos lėktuve Il-76, skrendant “Keplerio parabolės” trajektorija (trunka tik 40 s). Ilgalaikės treniruotės – hidrolaboratorijoje, o išėjimo į atvirą kosmosą – 120 kg skafandru “Orlan-M”. Barokameroje lavinamos organizmo rezervinės galimybės, kaitaliojant oro slėgį ir tankį, o termokameroje – temperatūromis iki 70° C ir drėgniu 10-50 % po 1 val. Surdokameroje reik išbūti ilgiau 3 parų, nemiegant bent 48 val. Dar būtina įsisavinti biologinių ir medicininių eksperimentų metodikas bei veiklą su robotais ir kosminio maisto ruošą (meniu 16-ai parų).

Baigiamasis testas – perkrovos iki 8 G centrifugose (7 ir 18 m spinduliu) 15 ciklų po 1 min sukimo ir 1 min poilsio, plius vartymasis specialiose sūpuoklėse ir ant batuto. Po egzamino suteikiama kosmonauto tyrėjo kvalifikacija. Beje, kasmet vykdoma sveikatos ekspertizė. Kosmonautai gauna 80-100 tūkst rub su priedais už stažą (iki 40 %), o už darbą TKS 6 mėn – 130-150 tūkst USD.

Mercury 13 ir J. Cobb

Dar apie 1960 metus 13 žymių JAV lakūnių – Myrtle Cagle, Jerrie Cobb, Janet Dietrich, Marion Dietrich, Wally Funk, Sarah Gorelick (later Ratley), Jane „Janey“ Hart (née Briggs), Jean Hixson, Rhea Hurrle Woltman (later Allison, then Woltman), Gene Nora Stumbough (later Jessen), Irene Leverton, Jerri Sloan (née Hamilton, later Truhill), Bernice Steadman (née Trimble) – susibūrė grupėn “Mercury-13” ir pareiškė norą dalyvauti kosminėse ekspedicijose. Moterų tinkamumui įrodyti 30-metė Jerrie Cobb savanoriškai už surinktus pinigus vykdė išbandymų programą.

Testai, astro, rekordai, pirmasis, pirmoji 1995 Mercury13

Mercury 13 1995 metais prieš STS-63 startą (iš kairės): Gene Nora Jessen, Wally Funk, Jerrie Cobb, Jerri Truhill, Sarah Rutley, Myrtle Cagle and Bernice Steadman

Pirmoji moteris arba testai

Per pirmąsias 5 paras įveikė 87 testus: velotreningo; bėgimo judančiu takeliu iki “išsėmimo” ir rentgenu stebint visą kūną bei analizuojant kraują ir šlapimą. Pylė į ausis šaltą vandenį, o į galvą – 18 adatų smegenų veiklai įvertinti; “šuniškas maudynes” izoliuotame nuo aplinkos rezervuare su nesvarumo imitacija Cobb ištvėrė net 10 valandų. Los Alamos laboratorijoje spec kameroje (vadinamoje “gyvųjų lavonų orkaite”) tyrė kūno “nuriebintą” masę ir radioaktyvių medžiagų bei mikroelementų kiekius. Karinio laivyno bazėje dvi paras truko psichologiniai ir biomedicininiai tyrimai su inercinėmis perkrovomis skafandre; plius sukamoje patalpoje koordinacijai įvertinti bei centrifugoje ir katapultavimo krėsle. Ypač specifiškas testas – “Dilbert Dunker” – aprengtą lakūno drabužiais išmeta tamsoje iš imitatoriaus į vandens baseiną, iš kurio reik kuo greičiau išsiruopšti.

Nepaisant puikių rezultatų (net geresnių nei daugelio vyrų), 1961 rugsėjį moterų testavimą nutraukė, o Kongreso svarstymai baigėsi juokeliu “kai prasidės kosmoso kolonizacija, tai moterų ir prireiks”; gi Cobb parašė veikalą “Moteris kosmose” ir 1981 buvo pristatyta Nobelio premijai (už Amazonės selvos gelbėjimą).

Astronautikos rekordai

Testai, astro, rekordai, pirmasis, pirmoji valentina tereškova

Vienintelis Valentina Tereškova atliktas skrydis užkirto kelią kitoms Sovietų moterims į kosmosą

Testai, astro, rekordai, pirmasis, pirmoji

Apollo – 13 astronautai (iš kairės į dešinę): komandinio modulio pilotas John L. Swigert Jr, vadas James A.Lovel Jr. ir Mėnulio modulio pilotas Fred W. Haise

Testai, astro, rekordai, pirmasis, pirmoji Peggy Whitson

Astronautei P. Whitson priklauso trys rekordai – 534 paros kosmose, 53 val 22 min atvirame kosmose ir 282 paros vienoj ekspedicijoje

Testai, astro, rekordai, pirmasis, pirmoji John Glenn
Testai, astro, rekordai, pirmasis, pirmoji John Glenn

77 metų John Glenn dalyvavo STS-95 Discovery misijoje 1998 metais

Astronautikos rekordai ir alus

Astronautikos pasiekimai registruojami ir pasaulio rekordų žinyne Gineso knygoje, kurią 1955 m. kasmet pradėjo leisti airių alaus darykla “GB”. Dabar ji išeina 100 šalių 23 kalbom net 141 mln egz tiražu.

Žmonių rekordai

Pirmasis į kosmosą pakilo J. Gagarin 1961 m;
Pirmoji moteris kosmonaute tapo V. Tereškova 1963 m;
Pirmasis į atvirą kosmosą išėjo A. Leonov 1965 m;
Pirmasis Mėnulio paviršių pasiekė N. Armstrong 1969 m;
Ilgiausiai 74 val 59 min 40 s Mėnulyje išbuvo Apollo – 17 misija E. Cernan ir H. Schmitt, surinkę per 110 kg uolienų;
Toliausiai nuo Žemės 400 170 km nutolo Mėnulio lankytojai J. Sveagert, J. Lowell ir F. Haise Apollo – 13 misijoje;
Seniausiu (77 metų 103 parų) astronautu 1998 m. tapo J. Glenn;
Astronautė P. Whitson yra trijų rekordų – 534 paros kosmose, 53 val 22 min atvirame kosmose ir 282 paros vienoj ekspedicijoj – savininkė;
Daugiausiai žmonių kosmose vienu metu 1995 m. buvo 13 (7 “Endeavour”, 3 “Mir” ir 3 “Sojuz”);
Ilgiausiai Mėnulį lankė “Apollo 17” misija 1972 m.- E. Cernan, H. Schmitt ir R. Evans 147 val 41 min 13 s orbitoje ir 74 val 59 min 40 s paviršiuje.

Įrangos rekordai

Pirmasis Žemės satelitas “Sputnik” 1957 lėkė 228-946 km aukštyje 28 565 km/h greičiu;
Daugiausiai planetų pralėkė “Voyager 2” – Jupiterį, Saturną, Uraną ir Neptūną 1979-89 m.;
Didžiausias kosminis teleskopas “Hubble” 11 t masės 13,1 m ilgio 240 cm reflektorium nuo 1990 m. lekia 613 km aukštyje tebėra ir brangiausias (2,1 mlrd USD);
Toliausiai 21,5 Tm nulėkė erdvėlaivis “Voyager 1” per 41 metus.

Testai, astro, rekordai, pirmasis, pirmoji Vanguard_1

Seniausias satelitas vis dar orbituojantis apie Žemę maždaug 3844-659 km aukšyje, yra 1958 kovo 17 dieną paleistas JAV „Vanguard-1“, masė 1.4 kg. Beje, jis yra pirmasis satelitas su Saulės baterijomis.

Seniausias, vis dar veikiantis satelitas yra 28.8 kg AMSAT-OSCAR 7 paleistas 1974 metais lapkričio 15 dieną. Jis orbituoja 1464-1468 km aukštyje virš Žemės ir HF/VHF/UHF bangų diapazonuose  palaiko radijo megėjų ryšius.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *