Būsimieji Europietis, Jupiterietis ir Titanietis

Europa Clipper, JUICE, Dragonfly

Europa Clipper, JUICE, Dragonfly – būsimieji Jupiterio ir jo palydovų bei Saturno mėnulio Titano tyrikliai

Ruošiami tobulesni tyrikliai: link Jupiterio Europa Clipper, Europa Lander į jo mėnulį Europa; JUICE (JUpiter Icy moons Explorer), suksiantis orbitas aplink Jupiterį ir Ganimedą; Dragonfly – pirmasis astrodronas, tyrinėsiantis Saturno mėnulį Titaną.

Europietis arba (Europa Clipper

6 t 0,6 kW Europietis (Europa Clipper) bus paleistas SLS startūnu 2025 m. ir pasieks Jupiterio orbitą 2030 m. bei 45 kartus priartės 25-2700 km atstumu prie Europos, pratęsdamas Galileo (3,88 t o4,6×9 m 1995-2003 m. apskriejęs Jupiterį 34 kartus) tyrimus. Netarpiškiems tyrimams bus nutupdytas Europa Lander. Mokslinių prietaisų daug: gręžimo ir smulkinimo įtaisas, du mikroskopai, tris spektrometrai, magnetometras, dulkių analizatorius. Ir net seismometras bei kelias vaizdų kameras. Matuos vad penitentus, tirs ledo ir grunto mėginius 0,2 mkm skyros mikroskopu. Lenkijos įmonė „Astronika“ ruošia Europiečiui 7 mokslinius prietaisus

Europa Clipper, JUICE, Dragonfly

Jupiterio mėnulis Europa

Europa – 4-sis pagal didumą Jupiterio mėnulis o3,14 Mm 3010 kg/m3 tankio. Apskriejantis savo planetą 0,67 Gm atstumu per 3,55 Žemės paras. Mėnulį tyrė Voyager 2 ir Galileo; aptikta intensyvi radiacija (ypač ties pusiauju iki 5,4 Gy/d – bent 3 tūkst daugiau nei Žemėj)

JUICE – sultys link Jupiterio ?

1,9 t (+2,9 t kuro) 0,82 kW JUICE bus paleistas startūnu Ariane 5. JUpiter ICy moons Explorer su 424 N varytuvu ir 8×22 N varytuviukais bei 104 kg mokslinių prietaisų. Tyriklis pralėks Venerą bei Marsą ir pasieks Jupiterį 2029 m. 2033 m. pereis į Ganimedo orbitą. Priartėdamas iki 400 km matuos magnetinius laukus, ieškos poledinių vandenų. Lėkdamas 400-500 km atstumais pro Europą matuos ledų parametrus ir skenuos paviršių. Kalistą apsuks 12 kartų, priartėdamas iki 200 km.

Europa Clipper, JUICE, Dragonfly

JUpiter ICy moons Explorer (JUICE)- Europos kosmoso agentūros (ESA) projektas

Aplink Jupiterį 53 parų orbita nuo 2016 m. tebelaksto JUNO, priartėdamas iki 5 Mm ir tyrinėdamas stipriausius Saulės sistemoje magnetinius laukus (iki 7,76 Gs). Jupiterio paviršiuje užregistravo 377 žaibines iškrovas.

Jupiteris – didžiausia Saulės sistemos planeta o133-142 Mm 1310 kg/m3 tankio. Daugiausia turi vandenilio ir helio, 60 Mm gylyje 23 kK metalų ir silikatų branduolys. 135 K paviršiaus temperatūros ie lekianti 13 km/s greičiu. Apsisuka 778 Gm spindulio orbita per 11,86 Žemės metų bei aplink savo ašį per 9,8 h. Jupiteris turi 67 mėnulius. Planetą tyrė Pioneer 10 ir 11, Voyager 1 ir 2, Ulysses, Galileo, Cassini.

Europa Clipper, JUICE, Dragonfly

DeagonFly – ar Elon Musk kartu ?

Titanietis Dragonfly bus pirmasis drono tipo robotizuotas sraigtasparnis tyriklis (450 kg masės, 70 W atomine Pu-238 jėgaine). Jį varys 4 dvigubi rotoriai ir skraidys iki 10 m/s greičiu 10-20 km atstumais. Tikėtina, per kelis metus aprėps bent 2000 km teritoriją. Pailgos formos 3 m korpusas turi 4 kronšteinus. Juose 3,7 m skersmeniu išdėstyti rotoriai, sukantys po du 1 m diametro propelerius, o apačioje – tūpimo pavažas. Detaliai tirs Titano paviršių ir atmosferą iki 4 km aukščio.

Europa Clipper, JUICE, Dragonfly

Didžiausio saturno mėnulio Titano paviršius

Titanas – didžiausias Saturno (ir 2-sis po Ganimedo Saulės sistemoje) mėnulis o5,15 Mm 1880 kg/m3tankio; 1,2 Gm orbitą aplekia per 16 parų, 94 K paviršiuje skysti metanas ir etanas teka upėmis, papildo ežerus ir jūras, vienintelis tarp mėnulių turi tankią atmosferą; tyrė Pioneer 11, Voyager 1 ir 2, Cassini su Huygens.

Paminėtinas ir CEASAR (Comet Astrobiology Exploration Sample Return) – novatoriškas erdvėlaivis, už 1 mlrd USD pratęsiąs Rosetta ir Philae 2005 m. pradėtus kometos tyrimus (Philae nutūpė paviršiun, bet veikė tik 90 min) kaip Čiur-Gerasimietis. Trimis NEXT ksenono jonų varytuvais (po 236 mN) galės įsigreitinti iki 40 km/s. Turės net 6 vaizdų kameras, o regolito mėginius ims Honeybee Robotics manipuliatoriumi (nenutūpdamas). Startuos 2024 m., pasieks kometą 2029, surinks iki 800 g mėginių, juos stropiai supakuos į spec saugyklą ir 2032 pajudės atgal į Žemę. 2038 m. kapsulę su mėginiais nutupdys tiesiai į Jutos astro poligoną.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *