Spektr, Спектр-РГ, Webb, Uhuru – nauji rentgeno spindulių teleskopai renka duomenis iš Visatos tolių
Astroskopas Спектр-РГ
Pagal astroskopo Спектр-РГ gautus duomenis 2025 metais tikimasis sudaryti visatlapį
Šių metų spalį astroskopas Спектр-РГ (Р- rentgeno, Г – gama spinduliai) pasiekė L2 tašką. Ir jau spėjo pranešti apie dvigubos žvaigždės XMMU..-723136 neutroniškai pulsarišką prigimtį.
L2 Lagranžo taškas yra 1,5 mln nuo Žemės ir 150 mln nuo Saulės. Vienoje linijoje, kur Saulės ir Žėmės gravitacijos jėgos veikia pusiausvyriškai, tad sinchroniškai su Žeme orbituojantiems astroskopams susidaro palankiausios sąlygos. Stabilumo dėlei Спектр-РГ dar suksis aplink L2 tašką 0,4 mln atstumu 6 mėn periodu ir aplink savo ašį 6 aps/parą. Astroskopas skrydį pradėjo 2019 liepos 7 iš Baikonuro kosmodromo. Tikėtina, jog L2 taške veiks 6 metus ir 6 mėnesius.
Astroskopo Спектр-РГ orbitavimas apie L2 tašką
2,7 t Спектр-РГ turi du teleskopus: vokiečių eROSITA (extended ROentgen Survey Imaging Telescope Array) ir rusų ART-XC (Astronautical Roentgen Telescope – Xray Concentrator), kurių diapazonai persidengia ties 3.1016 Hz dažniais. Per 4 metus astroskopas apžvelgs dangų 8 kartus. Bus fiksuojami kosminiai pokyčiai, o ypač juodųjų skylių, pulsarų bei supernovų. Tikimasi 2025 m. sudaryti visatlapį.
Centre – Спектр-РГ ART-XC rentgeno spindulių teleskopu gautas barsterių SLX 1744-299 ir SLX 1744-300 bei Pelytės ūko vaizdas. Barsteris – periodiškai stipriau sužybsintis kosminis rentgeno spindulių šaltinis
Webb teleskopas
Bendras NASA, CSA ir ESA kūrinys – James Webb kosminis teelskopas, tikėtina, bus iškeltas į orbitą 2021 kovo mėnesį
Esmingiausių atradimų tikimasi iš jau 10 mlrd USD kainuojančio vis dar tobulinamo J. Webb teleskopo. Brangiausias visų laikų astroskopas pavadintas antrojo NASA administratoriaus (vadovo) garbei. Edwin James Webb vadovavo 1961-1968 metais ir vykdė bent 75 kosmines misijas, taip pat ir Apollo misijas. 6,5 t 20×14 m 2 kW astroskopas turi 6,5 m skersmens veidrodžių sistemą iš 18 berilinių segmentų. 2019 metais Webb sukomplektuotas Northrop Grumman pagamintais unikaliais instrumentais. Tai NIRSpec (Near Infrared Spectrograph) temperatūrai, masei ir net cheminei sudėčiai vertinti 0,6-5 mkm diapazone. MIRI instrumentas (Mid-InfraRed Instrument) spektrografuos 5-28 mkm diapazone. Instrumentas NIRIS formuos vaizdus, o NIRcam vaizdus įrašys. Startuos 2021 ir tyrinės galaktikų formavimąsi bei evoliuciją; žvaigždžių ir planetų sistemas; ieškos kokios nors gyvybės.
Pirmasis rentgeno spindulių teleskopas Uhuru
Pirmuoju rentgeno spinduliu astroskopu laikytinas nuo 1970 m. 520-560 km orbita lakstęs 142 kg Uhuru (Kenijos čiabuvių kalba – Laisvė, nes startavo iš italų kosmodromo San Marco netoli Mombasos), aptikęs dvigubų žvaigždžių Cen X-3, Vela X-1, Her X-1 ir pirmą kandidatą į juodąsias skyles Cygnus X-1. Uhuru veikė trejus metus, o 1979 metais suiro atmosferoje.
Astronautika.lt pastaba: pirmuoju astroskopu yra laikytina yra OAO-1 (Orbiting Astronomical Observatory) observatorija, kurią į orbitą 1996 balandžio 8 iškėlė NASA, tačiau dėl įvairių gedimų ultravioletinių, rentgeno bei gama spindulių teleskopai neveikė.
Sumanieji šveicarai sukūrė savą mini (58 kg 32 cm veidrodžiu 60 W Saulės elektros) astroskopą CHEOPS (Characterising ExOPlanets Satellite). Jis 3 metus žvalgysis iš 700 km orbitos. Beje, už spektrografinius kosmoso tyrimus M. Mayor ir D. Quelor pelnė 2019 m. Nobelio premiją fizikos srityje.