Didžiojo teleskopo bėdos

BTA, teleskopas, didžiausias

BTA, teleskopas, didžiausias – gal toks buvo aname amžiuje

BTA teleskopo pradžia

Didysis azimutalinis teleskopas (BTA), turi 6 metrų skersmens veidrodį, Tuo metu jis buvo didžiausias pasaulyje. Jis ir šiandien priskiriamas dvidešimtukui didžiausių bei didžiausias Euroazijoje yra pagrindinis Rusijos astronomų darbo įrankis. Jo veidrodis yra sukimosi parabolės formos. Deja, kūrimo istorija nėra tokia sklandi, kaip aprašoma daugelyje to meto šaltinių.

1960 metais Sovietų Sąjungos Ministrų taryba priėmė nutarimą dėl didžiausio pasaulyje teleskopo statybos. Tuo metu jo veidrodžio skersmuo turėjo būti 1 metru didesnis nei amerikiečių veikiančio Heilo teleskopo. Sovietų specialistai iki tol buvo gaminę tik 2,5 metro skersmens veidrodžius Krymo observatorijai. BTA statybai parinkta vieta 2100 m aukštyje virš jūros. 42 tonas sveriantis stiklas iš Pamaskvio, Litkarino (Лыткарино) stiklo gamyklos, baržomis bei kalnų keliais buvo atgabentas į vietą.

1970 m. pirmąjį veidrodžio gyvavimo etapą lydėjo nesėkmės. Jo kokybė pasirodė beesanti prasta, tad po 4 metų buvo pastatytas naujas veidrodis, o pirmasis, padėtas į šalia bokšto esantį specialų konteinerį. Teleskopų veidrodžių gamyba yra labai sudėtingas procesas. Pirmiausia, stiklas turi turėti minimalų šiluminį plėtimosi koeficientą. Todėl buvo bandomos naujos stiklo rūšys ir pasirinktas C-316.

Reikia pasakyti, kad šiandien teleskopų veidrodžiams naudojamas ypatingos stiklo keraminė medžiaga – cerodur, kurios šiluminis plėtimosi koeficientas dešimtį kartų mažesnis nei BTA veidrodžio. Pirmasis liejinys – 605 cm skersmens ir 65 cm storio – skilo aušinant.

Šiuolaikinis teleskopas pasaulyje

Šiuo metu dideli teleskopų veidrodžiai yra gaminami iš atskirų segmentų, kas leidžia operatyviai koreguoti jų formą. Tiesa, tuo metu tokių technologijų dar nebuvo. Dažnai pateikiamas „rekordinis“ veidrodžio svoris yra didelis minusas. Pirmiausiai tai, kad savo svorio veikiamas jis gali linkti, priklausomai nuo teleskopo padėties. Todėl apačioje buvo įrengta 60 reguliuojamų atramų, galinčių koreguoti deformacijas. Kitas dalykas – poliravimo metu atsiveria stingimo metu stiklo masėje susiformavę oro burbuliukai. Galiausia, stiklo paviršius padengiamas 100 nanometrų aliuminio sluoksniu ir tada ruošinys tampa tikru veidrodžiu. Stiklo defektai uždengiami juoda medžiaga. BTA veidrodžio defektai išryškėjo jau gamybos metu, tad buvo nuspręsta gaminti dar vieną veidrodį.

Pirmojo BTA efektyvumas menkas

Pirmojo, pastatyto 1970 m.efektyvumą, mokslininkai vertino kaip 1 metro skersmens teleskopo. Nežiūrint to, daugelis pasaulio šalių mokslininkų juo sėkmingai naudojosi, nes teleskopo efektyvumas priklauso ir nuo daugelio papildomų prietaisų, tokių kaip spektrografai, fotometrai ir daugeliu kitų.

1979 metais buvo pastatytas naujas veidrodis. 2000 metais, jau kelis kartus pakartotinai dengtas aliuminiu, antrasis veidrodis paseno. Jo paviršius pradėjo gesti ir iškilo klausimas: Ką daryti ? Buvo svarstomas variantas iš vokiečių pirkti ceroduro 8 m ruošinius. Tačiau visa tai kainuotų apie 15 mln € arba 0.5 mlrd rublių, tad šio plano buvo atsisakyta.

BTA, teleskopas, didžiausias

8 ir 6 metrų veidrodinių teleskopų schema

Antrasis BTA veidrodis blogesnis

Nutarta pabandyti peršlifuoti pirmąjį veidrodį, pragulėjusį 28 metus. 2007 metais veidrodį išgabeno į gamyklą. Dėl finansavimo ir kitų problemų, po dešimtmečio, 2018 metais, veidrodis pagaliau grįžo į observatoriją. Jau pusę metų kaip jis įstatytas į vietą ir yra testuojamas. Deja, jo kokybė žymiai blogesnė nei prieš tai stovėjusio antrojo veidrodžio. Visa kaltė tenka gamyklai. Pagrindinė taisyklė šlifuojant didžiulius veidrodžius – jie turi būti apdirbami naudojant apsodą, su svorio kompensavimu, neleidžiančiu stiklui deformuotis.

BTA, teleskopas, didžiausias

Piūvis veidrodžio su išlinkio kompensavimo mechanizmu

Jei šlifuojant nebus naudojamas originalus apsodas, beveik garantuota stiklo deformaciją jį įstatant į teleskopą. Nežiūrint to, gamykloje apsodas bei svorio kompensatoriai naudojami nebuvo, nes nebėra tokių įrengimų. Jie prieš keletą metų buvo utilizuoti, o formos tikslumas buvo nustatomas pakabinant stiklą, ant metalinės juostos.

BTA, teleskopas, didžiausias

Matomi stiklo defektai

BTA, teleskopas, didžiausias

Dešinėje pusėje balzganos dėmės – stiklo defektai

1985 – 1993 metais buvęs observatorijos vadovas Afanasjevas (Афанасьев), prisipažino nematąs jokio optimizmo ir teigia, kad šiandieninis teleskopo veidrodis yra trigubai prastesnis nei buvęs. Pasak jo, jei teleskopas nedirbs bent vienus metus, bus visiškai prarastas finansavimas. Šiuo metu veidrodis dar nepadengtas aliuminiu ir bus testuojamas iki pavasario ir tik po to pasirašytas darbų priėmimo aktas. Tačiau jei instrumentas bus netinkamas tai pataisyti vargu ar pavyks, nes darbai jau kainavo 150 milijonų rublių. Gali tekti statyti atgal senąjį veidrodį.

Taigi klausimas: ar didysis teleskopas tikrai bus didysis ir kas jo laukia ateityje?


Komentarai apie “Didžiojo teleskopo bėdos”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *