DŽP statistika 2011 balandžio 12 dieną

Veikiantys palydovai

2011 metų balandžio 12 dieną aplink Žemę įvairiomis orbitomis skriejo 957 veikiantys palydovai.

Šie palydovai priklauso 115 šalių (arba operatorių), daugiausiai turi: 423 – JAV; 100 – Rusija; 68 – Kinija ir t.t.
44 pasaulio šalys dalyvauja palydovų paleidime ir valdyme, dažniausiai tai 2-3 šalių grupė. Pačios aktyviausios šioje srityje yra JAV, Taivanas, Japonija ir Prancūzija.

Artimasis kosmosas – palydovų paleidimai

1957 metais Sovietų Sąjunga paleido pirmąjį palydovą. Nuo to laiko buvo paleista per 6000 palydovų.

Sovietų Sąjungoje pikinis palydovų paleidimas buvo 1970-1980 metais. Tai susieta su sovietu karine-kosmine programa, kuomet buvo paleidžiama daug žvalgybinių, navigacijos ir ryšių palydovų.
JAV pikas buvo 1998 metais, nes tuomet prasidėjo trijų komercinių palydovinio ryšio tinklų kūrimas: Globalstar, Iridium и ORBCOM.
Dauguma tų palydovų buvo paleisti amerikiečių raketų-nešėjų, dažnai kelis palydovus iškeliant  viena raketa- nešėja.
Sumuojant įvairias palydovų paleidimo priežastis, palydovų pikus galima paaiškinti jų panaudojimo pasikeitimais. 1970-1980 metais ypač paklausūs tapo ryšio palydovai, 1990-2000 metais – navigaciniai palydovai, o paskutinaisiais metais – visuomeniniai ir mokslinio tyrimo palydovai.
Jeigu tokios tendencijos išliks, tai kosminės valstybės kurs didesnius, ilgiau veikiančius palydovus, o tarptautinės institucijos – universitetai ir t.t. – imsis mažų ir pigesnių palydovų kūrimo.

Kosminiai aparatai – šiukšlės

Pilka zona – jau neveikiantys palydovai, oranžinė – dar veikiantys palydovai.

Pats seniausias veikiantis palydovas – Amsat-Oscar 7, paleistas 1974 metų lapkričio 15 dieną iš JAV karinės bazės Vanderberge (Kalifornija). Jis skrieja žema orbita ir naudojamas radijo megėjų reikmėms.
Pilkoji zona – 5428 palydovai. Pagal NASA duomenis, erdvėje apie Žemę skrieja apie 19 000 maždaug 10 cm objektų.

Palydovų paskirtis

Shemoje palydovai sugrupuoti pagal šalis-operatores: JAV, Rusija, Kinija ir kitos šalys (neįtraukti bendro pavaldumo palydovai).

Aiškiai matyti, kad palydovų paskirtį įtakoja ekonominis ir politinis šalių klimatas.
Palydovų paskirtis atspindi jo pagrindinę užduotį (komercinė, vyriausybine, karinė-politinė ar visuomeninė), tačiau labai dažnai palydovai yra daugiatikslio panaudojimo. Tarkime – karinis ir komercinis palydovas. Komercinius palydovus valdo atskiros kompanijos ar jų grupės, o taip pat privačios grupės. Palydovai naudojami kaip ryšio ir retransliacijų priemonė. Kariniai palydovai dažnai naudojami žvalgybai ir navigacijai, taip pat radijo ryšiui. Vyriausybiniai palydovai skirti meteorologijai bei mokslo tikslams. Visuomeniniai naudotojai dažniausia yra akademinės institucijos ir mokslo entuziastų grupės.
Maždaug 2/3 palydovų naudojami komunikacijai. Navigaciniai, žvalgybiniai, Žemės tyrimo ir astronominiai palydovai sudaro apie 5-7 % visų palydovų.

Apie Žemę per 80 minučių

Palydovai ir lėktuvai skrieja apie Žemę skirtingais greičiais

Žemų orbitų palydovai skrieja maždaug 80-1700 km aukštyje ir apsisuka aplink Žemę 30 kartų greičiau nei lėktuvas, t.y. 1 kartą maždaug per 88 minutes. Tokių yra apie pusę visų veikiančių palydovų. Tai žvalgybiniai, mokslinių stebėjimų ir Žemės paviršiaus fotografavimo palydovai.
Geostacionarinių palydovų orbitos aukštis beveik visuomet toks pat – apie 35 700 km. Aplekia apie Žemę kartą per 24 valandas ir visą laiką kabo virš to paties Žemės taško. Tokie palydovai dažniausia būna meteorologiniai, taip pat ryšio ir retransliaciniai palydovai.


Komentarai apie “DŽP statistika 2011 balandžio 12 dieną”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *