NASA specialistai suka galvas kaip maksimaliai panaudoti naujai kuriamas technologijas su jau turimomis technologijomis netolimos ateities pilotuojamiems kosminiams skrydžiams.
Piešinys. 2021 – ieji metai. Pirmoji pilotuojama Mėnulio tyrimų stotis, sudaryta iš erdvėlaivio Orion, TKS mažo jungiamojo modulio (pvz Unity Node 1 modulio) ir dviejų kompanijos Orbital ATK krovininių laivų Cygnus, kurie taptų naujos orbitinės stoties moduliais. Vienas modulis būtų paverstas modernia moksline laboratorija, kitame – maistas, vanduo, įvairiausi kiti reikalingi skrydžio programai įvykdyti kroviniai. Tokia stotis galėtų būti pagaminta per 3 metus nuo NASA užsakymo datos
Krovininius erdvėlaivius Cygnus tektų stipriai modernizuoti, jie pailgėtų. Tektų ekipažą ilgo skrydžio metu geriau apsaugoti nuo kosminės spinduliuotės.
Vienas jų gabentų žymiai daugiau krovinių nei dabar jų atskraidinama į Tarptautinę Kosminę Stotį. Kiekvienas modulis, sukurtas krovininio erdvėlaivio Cygnus pagrindu, privalės turėti didesnes kuro atsargas, pasigaminti daugiau elektros energijos, kurios skriejant aplink Mėnulį nebus iš kur pasiskolinti (nebus didžiulių 8 Saulės elementų baterijų plokščių, kokias dabar turi TKS, o iš erdvėlaivio Orion daug jos nepaimsi). Erdvėlaiviui Orion pačiam reikia elektros energijos, jos reikia ir jungiamąjam moduliui.
Kiekvienas modulis taps astronautų kosminio būsto dalimi ir pats valdys savo energetinių sistemų darbą, užtikrinant pilnavertes ekipažo gyvenimo ir darbo sąlygas. Kiekvienas modulis su kosminiais buksyrais (kurie dar nesukurti), privalės atkeliauti į dirbtinio Mėnulio palydovo orbitą ir joje automatiškai susijungti. Tad modulių valdymo sistema turės būti modernizuota.
Modulių raketomis galėtų būti Atlas V, Delta IV ir Europos kosmoso agentūros raketa Ariane V. Tai priklausys nuo Mėnulio stoties modulių dydžio. Kompanijos Orbital ATK planai priklausys nuo NASA svajonių. Mėnulio tyrimų pilotuojamai stočiai kuriami moduliai esančių erdvėlaivių bazėje žymiai taupo NASA lėšas ir sutrumpina stoties sukūrimo laiką.
Tai būtų lyg savotiškas NASA astronautų sugrįžimas prie Mėnulio. Apie nusileidimą ant jo paviršiaus dar nekalbama. Visi tyrimo darbai vyktų skriejant dirbtinio Mėnulio palydovo orbita.
Šiuo metu erdvėlaiviai Cygnus į TKS gabena krovinius. Nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio iki 2016 metų rugpjūčio vidurio buvo atlikti 7 skrydžiai, 1 nesėkmingas, kai 2014 metų spalio 28 dieną (ketvirtasis skrydis) starto metu sprogo raketa Antares 130, sunaikinusi erdvėlaivį ir stipriai suniokojusi starto aikštelę.
Krovininis erdvėlaivis Cygnus
Krovininis erdvėlaivis Cygnus manipuliatoriumi prijungiamas prie TKS
Locheed Martin inžinieriai ir technikai ruošia Orion erdvėlaivio ekipažo kabiną serijiniams hermetiškumo bandymams. 2016 metų vasario 3 dieną. NASA nuotraukos
Orion erdvėlaivis, TKS mažas jungiamasis modulis, du patobulinti erdvėlaiviai Cygnus būtų statybiniai blokai, iš kurių dirbtinio Mėnulio palydovo orbitoje būtų montuojama nedidelė Mėnulio ir kosminės erdvės tyrimų pilotuojama orbitinė stotis. Pilotuojami skrydžiai į dirbtinio Mėnulio palydovo orbitą yra NASA finansuojamų ir kuriamų naujų technologijų ir skrydžio į Marsą transporto priemonių išbandymas. Tai ir naujoji NASA astronautų darbo vieta, baigus skrydžius į TKS.
NASA planuoja nusiųsti pirmuosius astronautus į Marsą apie 2030 – uosius metus. Kelionė į abi puses, priklausomai nuo skrydžio trajektorijos, truktų nuo 2 iki 3 metų. Visų šių pakankamai realių svajonių pradžia – pirmasis pilnai surinkto nepilotuojamo erdvėlaivio Orion skrydis į dirbtinio Mėnulio palydovo orbitą (EM-1 – Exploration Mission-1 – Tyrinėjimo misija-1) numatytas 2018 metų pabaigoje. Erdvėlaivį iškeltų SLS raketa ir tai būtų jos pirmasis skrydis.
Trijų savaičių trukmės Tyrinėjimų misija-2 (EM-2) galėtų įvykti ne anksčiau kaip 2021 metų rugpjūčio mėnesį (esant pakankamam finansavimui). Tai jau būtų aukščiau aprašyta pirmoji pilotuojama Mėnulio tyrimų stotis. Kita misija (EM-3) galėtų trukti iki 60 parų. Išsiplėstų moksliniai tyrimai bei jų trukmė, realiame skrydyje būtų išmėginti stoties elementų technines galimybes. Pradžioje erdvėlaivis Orion skrietų vieną kartą per metus.