Europos stebėjimai

EISCAT_Svalbard_radar_B

Apie Kosmoso stebėjimo tinklą buvo anksčiau rašiau. Europos kosmoso stebėjimo sistema  – šiandien apie ją.

Situacija

Kosmoso stebėjimo įranga ir tinklą turėjo dvi valstybės – JAV ir Rusija. Europos Sąjunga kuria savo Kosmoso stebėjimo tinklą, kuris priklauso ir bendram SSN. Europa neturėjo savo duomenų apie dirbtinius kosmoso objektus ir šiukšles, todėl buvo priklausoma nuo išorinių duomenų teikėjo, daugiausiai nuo JAV.  Iš Europai priklausiančių įrenginių gaunami duomenys nebuvo sisteminami, analizuojami ir kataloguojami.

2014 metais gruodžio 2 dieną Europos Sąjunga įsteigė Europos Kosmoso stebėjimo tinklą, kaip atskirą Kosmoso Situacijos Supratimo (Space Situational Awareness – SSA) programos dalį. Kosmoso Situacijos Supratimo programai priklauso Kosmoso Oras (Space Weather – SWE) ir Artimi Žemei Objektai (Near-Earth Objects – NEO) programos. Kosmoso Oras programos tikslai: stebėti bei prognozuoti Saulės būseną ir tarpplanetinę bei planetinę aplinką, įskaitant Žemės magnetosferą, jonosferą ir termosferą, nes tai gali paveikti kosminę ir antžeminę infrastruktūrą bei kelti pavojų žmonių sveikatai ir saugai. Artimi Žemei Objektai programos tikslai: naturalių objektų (asteoidai ir kiti), galinčių turėti štakos ar kelti pavojui Žemei, aptikimas.

Trečiosios, naujausios programos Kosmoso stebėjimas ir sekimas (Space Surveillance and Tracking – SST) tikslai: aktyvių ir neaktyvių palydovų stebėjimas, pamestų paleidimo etapuose ir apie Žemę orbituojančių šiukšlių stebėjimas. Šiems tikslams siekti naudojamasEuropos Kosmoso Stebėjimo Tinklas.

Europos įnašas yra optiniai ir radijo teleskopais atliekami kosmoso šiukšlių matavimai. Bendras kelių Europos šalių (British National Space Centre – BNSC, Centre National d’Etudes Spatiales – CNES, Deutsches Zentrum fur Luft-und Raumfahrt – DLR) bei pačios Europos kosmoso agentūros įsteigtas tinklas vadinamas Europos kosmoso stebėjimo tinklas EKSS (European Space Surveillance System – ESSS).

Tinklo struktūra

Nauji dalykai iškart neatsiranda tuščioje vietoje. Buvo sudaryta Kosmoso stebėjimo darbo grupė, o 2006 m. ataskaitoje „Europos kosmoso stebėjimas – techninis įvertinimas“ buvo nustatyti pagrindiniai būsimos Europos kosmoso stebėjimo sistemos (ESSS) reikalavimai: 

– pilnas LEO (žemutinė orbita apie Žemę – žemiau nei 2000 km) ir GEO (geostacionarinė orbita apie Žemę (35 786 ± 2000 km) orbitų stebėjimas 12 valandų, beveik apskritiminių MEO (vidutinė orbita apie Žemę – 31 570 ± 2000 km) stebėjimas, ribojant orbitų stebėjimą už jau minėtų regionų ribų;
– savarankiškas visų stebimų kosminių objektų katalogo kaupimas ir priežiūra;
– LEO, MEO ir GEO objektų aptikimas, sekimas, orbitų nustatymas, paklaidų įvertinimas ir fizinių charakteristikų nustatymas (patikimumas ir jautrumas atitinka JAV Kosmoso stebėjimo tinklo charakteristikas (SSN);
– orbitinių manevrų įvertinimas;
– orbitos skilimo aptikimas, įvykiai ir koreliacija su šaltinio objektu (-ais).
 
Europos kosmoso stebėjimo sistema sudaryta iš 5 optinių ir 7 radijo teleskopų Europoje ir už jos ribų.

Optiniai įrenginiai

1-Dome-of-the-ESA-Space-Debris-Observation-Telescope-at-the-Teide-Observatory-on Teide_Observatory_on_tenerifeTenerifėje esantis 1 m skersmens teleskopas 2.4 km aukštyje virš jūros lygio gali stebėti 0.7° dangaus lauką ir aptikti 19~21 ryškio kosmoso šiukšlės orbituojančias GEO orbitose. Tai maždaug 10-15 cm objektas 36 000 km aukštyje virš Žemės

Čilėje, Europos pietų observatorijoje yra vienas iš TAROT (Télescopes à Action Rapide pour les Objets Transitoires; Rapid Action Telescopes for Transient Objects) teleskopų, antrasis stovi Calern observatorijoje Prancūzijoje. Abu yra pilnai automatizuoti, (2375 m ir 1320 m aukštyje virš jūros lygio), 25 cm skersmens teleskopai stebintys 2.0° x 2.0° dangaus lauką ir aptinkantis įvairius objektus GEO orbitose.  

TAROT_Calern

TAROT teleskopas PrancūzijojeTAROT_LaSilla

TAROT teleskopas Čilėje

Starbrook yra Jungtinės Karalystės 10 cm skersmens, visiškai automatizuotas teleskopas Kipre, Olimpo kalne. Jis gali stebėti 10° x 6° dangaus plotą (atittinką 240 Mėnulio pilnačių plotą), aptikdamas 1.5 m dydžio kosmoso šiukšlės GEO orbitose. 

Starbrook_telescope

Starbrook_telescope_A

Automatizuotas mažylis veikia nuo 2006 metų

ZIMLAT (Zimmerwaldo lazerio ir astrometrijos teleskopas – Zimmerwald Laser and Astrometry Telescope) ir ZimSMART (Zimmerwaldo mažas robotizuotas teleskopas – Zimmerwald SMall Aperture Robotic Telescope) yra Šveicarijos, Berno universiteto astronomijos instituto (AIUB – Astronomical Institute of the University of Bern) Zimmervaldo observatorijos teleskopai. ZimSMART yra 4.2° stebėjimo lauko 20 cm skersmens teleskopas (įrengtas 2006 metais) šalia 1 metro skersmens ZIMLAT teleskopo, kurio regėjimo laukas 4.2° lauko. Abu yra naudojami aptikti objektus GEO ir MEO orbitų regionuose, per metus veikia daugiau nuo 180 naktų.

ZimSMART_ASiekiant gauti geresnius objektų aptikimo rezultatus ZimSMART buvo pertvarkomas: 20 cm, po 30 cm ir vėl 20 cm skersmens teleskopas

ZimLAT ZimLAT_laser

Graži vietoje palydovams ir kosmoso šiukšlėms gainiotis

Radijo įrenginiai

Fylingdales – Jungtinės Karalystės karinių oro pajėgų bazės radaras, šaltojo karo laikais, nuo 1963 metų, buvo naudojamas tarpžemininių balistinių raketų perspėjimo sistemos dalis. Dabartiniu metu naudojamas kaip UHF dažnio radaras ir yra galingiausias Europoje. Lotyniškas šūkis Vigilamus – mes stebime.

RAF_Fylingdales_Radar RAF_Fylingdales_Radar_A RAF_Fylingdales_Radar_BDidžiąją laiko dalį radaras dirba kaip Space Surveillance Network (SSN) dalis

Globus II taip pat dirba kaip Space Surveillance Network (SSN) dalis ir yra įrengtas Norvegijoje, Vardø netoli sienos su Rusija. Tai 27 metrų skersmens parabolinė antena, dirbanti 10 GHz dažniu ir orbitoje aptinkanti objektus iki 25 cm dydžio.

Globus_II_radar_A Globus_II_radar_B2013 metais radaras buvo modernizuotas

GRAVES (Grand Reseau Adapte a la Veille Spatiale) sistema – Prancūzijos oro pajėgų VHF bistatinis radaras Dijone. Gali aptikti 1 m objektus iki 1000 km aukštyje virš Žemės.

GRAVES_radar_A GRAVES_radar_B

GRAVES radaras aptinka ir stebi objektus LEO orbitose

TIRA – apie jį rašyta anksčiau. Gali aptikti 2 cm dydžio kosmoso šiukšles 1000 km aukštyje. Jei TIRA dirba kartu su Effelsberg 100 m skersmens radijo teleskopu, gali aptikti 1 cm dydžio objektus. 34 metrų skersmens antena uždaryta į 49 metrų rutulį gali formuoti ir objektų vaizdus. 

Armor radarai – Prancūzijos gynybos ministerijos laive Monge (Gaspard Monge – garsus XVIII a. prancūzų matematikas) įtaisyti 2 radarai, dirbantys 1 MW pikiniu galingumu 5.5 GHz dažniu. 

FS Mone_A FSMongeLaive yra 14 radarų, o galios užtektų 20 000 gyventojų miestui

Jungtinės Jaralystės 25 m skersmens radaras Chilbolton, gali aptikti 10 cm objektus iki 600 km aukštyje.

Chilbolton_A Chilbolton aerial view

Chilbolton radaras Winchester vietovėje dažniausiai atmosferos ir jonosferos tyrimams

EISCAT yra Europos nekoherentinės sklaidos radarų (European Incoherent Scatter Radars) tinklas iš 4 įrenginių, esančių Tromsø (69°35’11″N 19° 13’38″E) Norvegijoje, Kiruna (67°51’38″N 20°26’07″E) Švedijoje, Sodankylä  (67°21’49″N 26°37’37″E) Suomijoje ir Svalbard (78°09’11″N 16°01’44″E) Norvegijoje. Dažniausiai yra naudojamas aukštų jonosferos sluoksnių tyrimams (200-300 km). Visi radarai yra 32 m skersmens siustuvai bei imtuvai ir gali aptikti 2 cm dydžio objektus įvairiuose aukščiuose (nuo 500 iki 1 500 km) virš Žemės.

EISCAT_Tromso_A EISCAT_Tromso_AEISCAT Tromsø UHF ir VHF antenos EISCAT_Kiruna_B

Kiruna radaras

EISCAT_Sodankyla

Sodankylä radaras

EISCAT_Svalbard_radar_A EISCAT_Svalbard_radar_B

Svalbard radaras


Komentarai apie “Europos stebėjimai”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *