Į Marsą per 20 Ms

Mariner-9, Viking, Sojourney, InSight

Mariner-9, Viking, Sojourney, InSight – tai tik dalis Marsą tyrusių aparatų

Marso tyrikliai – pradžia

Nors pirmasis pro jį pralėkė (197 Mm atstumu) 1962 m. Mars-1 (0,9 t o1,1×3,2 m Sovietų Sąjunga), rezultatyvesnis buvo Mariner-4 (0,26 t o1,3×2,9 m JAV, NASA), 1965 m. nulėkęs iki Marso per 7,5 mėnesių (19,5 Ms) ir atsiuntęs 22 stambius vaizdus iš 10 Mm nuotolio. Dar pranešė Marsą turint CO2 atmosferą (100 kartų retesnę nei Žemės), bet nutolęs nuo Žemės 216 Gm ir patyręs per 100 meteoritinių smūgių liko beveik be orientacijos bei ryšio. (astronautika.lt komentaras – pavadinime minimas skaičius 20 Ms yra 20 megasekundžių arba 20 mln sekundžių arba 231 para 11 val. 33 min. 20 sekundžių.)

Mariner-9, Viking, Sojourney, InSight

Tokia buvo šios planetos 56-102 Gm tolyje nuo Žemės astronautinio pažinimo iš arčiau pradžia. Anksčiau Marsą stebėjo teleskopais ir 1659 m. Ch. Huygens sudarė pirmąjį marsalapį. 1909 m. buvo sudaryti ir pirmuojie fotografiniai marsalapiai. Marsu domėjosi ir H. Wells, 1897 m. parašęs „Pasaulių karai“ (apie marsiečių invaziją Žemėn, The War of the Worlds), P. Lowell „Marsas ir jo kanalai“ (Mars and Its Canals, 1906), V. fon Braun – romaną „Marso projektas“ (The Mars Project, 1952), A.Tolstoj „Aelita“ (1924 m. apie žmonių kelionę Marsan), R. Bradbury „Marso kronikos“ (The Martian Chronicles, 1950, apie marsiečių civilizaciją), A. Clarke „Marso smėlynai“ (Mars sand, 1951).

Mariner-9, Viking, Sojourney, InSight

Žinomiausieji XX a. tyrikliai Viking

Į orbitą aplink Marsą pirmasis pataikė Mariner-9 1971 m. ir nufotografavo Deimą bei Fobą. 1975 m. du Vikingai (po 2,3 t o2,5×3,3 m) nutupdė 0,6 t tyriklius, apie 5 metus siuntusius išsamesnių duomenų apie Marso atmosferą, paviršių ir gruntą (13-15 % Si, 12-16 % Fe, 2-8 % Ca, 2,7 % Al, 0,5-2 % Ti).

Mariner-9, Viking, Sojourney, InSight

Marsiečiai, be panikos, tai tik Marso tyriklis Sojourney

Robotizuoti važiuokliai Sojourney (1996 m. 10,6 kg 0,7×0,5×0,3 m 1 cm/s), Spirit ir Opportunity (2004 m. 185 kg) pagal 250 mokslininkų bei 160 inžinierių komandas judėjo įvairiose Marso vietovėse ir vykdė aplinkos tyrimus. Aptiko prieš 3,6 mlrd buvusių ežerų pėdsakus. Reconnaissance Orbiter (2,1 t 2 kW, palakstęs 426km-44,5 Mm orbita, 2006 m. pasiartino į 250-316 km apie 2 val periodu) 2018 m. atsiuntė vaizdų su melsvo ledo 100 m storio sluoksniais nuošliaužų atodangose, gal suformuotų kažkada vykusių snygių, nes lede matosi ir Marso dulkių tarpsluoksnių. Dar išmatavo šiaurės poliaus ledų kepurę 821 tūkst km3 – apie 1/3 Grenlandijos ledo tūrio.

Marso važiuokliai

Sėkmingai orbituoja tyrikliai „Mars Odyssey“ (0,76 t 400 km aukštyje), „Mars Express“ (1,12 t 298 km-10,1 Mm), MAVEN (2,45 t 150-6200 km), „Trace Gas Orbiter“ (4,3 t 3,2x2x2 m). Tobuliausias važiuoklis Curiosity (0,9 t 2,7x3x2 m o50 cm ratais 4 cm/s) jau įveikė per 15 km, kaitino grunto mėginius 835° C krosnelėje išskirdamas 1,5-3 % vandens garo, patikslino atmosferos sudėtį (proc.): 95,9 CO2; 2 Ar; 1,9 N; 0,14 O2 ir 0,06 CO ir sudarė Gale kraterio vėjalapį. Pirmasis atrado radiacijos lygio priklausomybę nuo atmosferinio slėgio, patvirtinusią galimybę žmonės išbūti bent 5-6 mėn. Grunto tyrimai 139 taškuose parodė stambesnėse frakcijose (>1 mm) esant daugiau Si ir Al, o smulkesnėse (<0,15 mm) – bazaltų kilmės dalelių (analogiškų Spirit ir Opportunity mėginiams). Aptiko ir metano išsiskyrimo reiškinių, bet labai menkų (apie 50 mln kartų silpnesnių nei Žemėje). 3 mlrd metų senumo nuosėdinėse uolienose rado net organinių molekulių, tad tikėtina Marsą turėjus sąlygas mikrobinei gyvybei. Tyrimus trikdo užtemdančios aplinką dulkių audros (debesys pakyla net 50 km), trunkančios mėnesiais ir ypač bloginančios saulės elementų efektyvumą.

Mariner-9, Viking, Sojourney, InSight Mariner-9, Viking, Sojourney, InSight

InSight pirmuosius Marso vaizdus perdavė gruodžio pradžioje

Naujesnis tyriklis InSight (0,36 t 6×1,56×1,08 m, 1,8 m ranka) 2018 m. nutūpė Elizium vietovėje netoli Curiosity ir per lėktukus MarCo A bei B pranešė išskleidęs saulės elementų skydus, atsiuntė aplinkos vaizdų ir net garsų. Seismografu SEIS matuos Marso virpesius, temperatūras, slėgius ir magnetinius laukus. 5 m gylio gręžiniuose fizines ir chemines savybes bei šiluminius reiškinius registruos matuoklis HP3, o RISE matuos Marso orbitos kaitą (taip gal paaiškės planetos branduolio skystumas).


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *