Keli klausimai V.Džanibekov

Vakar, 2015 gegužės 20 dieną Vilniuje, Panorama viešbučio konferencijų salėje, susitikime „Kosmosas  – tai pašaukimas“, Sovietų Sąjungos Rusijos kosmonautas V.Džanibekov (beje, tikroji kosmonauto pavardė yra Krisin) atsakė ir į kelis astronautika.lt klausimus.

1. Kodėl 1985 metų vasarą JAV Kenedžio kosmodrome, starto aikštelėje lauke kosminis keltas Discovery ir jo įguloje buvo prancuzų astronautas Patrick Baudry, gerai žinantis orbitinę stotį Saliut-7 ?

Šis astronautas ruošėsi bendriems JAV ir Rusijos skrydžiams į stotį Saliut-7 ir treniravosi kartus su Sovietų Sąjungos kosmonautais. JAV buvo parengusi Discovery startui, nes gali Sovietams nepavykti sutvarkyti stoties Saliut-7, tuomet stotį į kosminio kelto krovinių skyrių ir į Žemę parsigabenti. Tik Saulės baterijas reikėtų kažkaip nupjauti…

Astronautika.lt komentaras: Patrick Baudry  buvo Prancuzijos kosmonauto Jean Lui Kretjen dubleris 1982 misijoje.

2. Paaiškinkite V.Džanibekov efektą?

Pradžioje kosmonautas pyktelėjo: visuose susitikimuose tas pats klausimas. l šį klausimą kosmonautas atsakė išsamiai ir ilgai. Mūsų skaitytojamas leisime pagalvoti ir pateikti savo paaiškinimą.

3. Kaip Sovietų Sąjungoje atrinkdavo kosmonautus ilgoms ir trumpoms kosminėms misijoms? Ar patys kosmonautai galėjo pasirinkti misijos trukmę?

Kosmonautai negalėjo pasirinkti misijos trukmės ir visi ruošdavosi pagal ilgų misijų programą.

Astronautika.lt komentaras: misijų ekipažai buvo formuojami pagal misijos programą ir numatomą trukmę bei ekipažo tarpusavio suderinamumą.

4. Dėl kokių priežasčių Saliut-7 misijos metu 1985 metais buvo nutrauktas V.Vasiutin skrydis ir jis sugrąžintas į Žemę?

V.Vasiutin į Žemę buvo išskraidintas dėl sveikatos sutrikimų.

VasiutinVladimir Vasiutin

Astronautika.lt komentaras:1985 metų rugsėjo 17 dieną V.Vasiutin kartu su G.Grečko ir A.Volkov pradėjo skrydį erdvėlaiviu Sojuz T-14 į orbitinę stotį Saliut-7, kurioje dirbo erdvėlaivio Sojuz-T13 ekipažas V.Džanibekov ir V.Savinych. Rugsėjo 18 dieną erdvėlaivis susijungė su orbitine stotimi, o rugsėjo 26 dieną į Žemę sugrįžo V.Džanibekov ir G.Grečko. Likę kosmonautai pagal programą turėjo dirbti stotyje apie180 dienų ir grįžti į Žemę prieš Sovietų Sąjungos Komunistų partijos XXVII suvažiavimą. Mat, visi įvykiai šioje imperijoje buvo pritempti už ausų prie politikos

Tačiau spalio 4 dieną, vakarop V.Vasiutin kalbėdamas su V.Savinych užsiminė „apie savo savijautos problemas, skundėsi prostatitu ir turėjo problemų su šlapimo nelaikymu“. Tik spalio 28 dieną buvo nutarta apie šias bėdasinformuoti Skrydžių valdymo centrą (SVC). Maždaug tuo pat metu V.Vasiutin jau nedirbo pagal programą, tiesiog skrido.

Vaistai negelbėjo. SVC kviečia ekstrasensą, kuris visą gyvenimą gydė V.Gluško. Ekstrasensas mėgino kalbėtis su V.Vasiutin, šis griežtai atsisakė bendrauti. SVC šią naujieną sutiko labai negatyviai: ekipažas turėjo užbaigti orbitinės stoties Saliut-7 eksploatacijos darbus ir pradėti ruoštis stoties Mir paleidimui. Pusę lapkričio V.Vasiutin „guli“ turėdamas temperatūros ir tik kartais, pagerėjus savijautai, padeda atlikti darbus stotyje. Lapkričio 18 dieną gydytojai nusprendė grąžinti V.Vasiutin į Žemę prieš skrydžio programos užbaigimą. Atgal V.Vasiutin grįžo lapkričio 21 dieną kartu su V.Savinych ir A.Volkov., o erdvėlaivio vadu buvo paskirtas V.Savinych. Bendras V.Vasiutin skrydis truko 64 paras 21 valandą 52 minutes ir 8 sekundes vietoje numatytų 180 dienų,o V.Vasiutinbuvo apdovanotas Sovietų Sąjungos Didvyrio žvaigžde. 1986 metais vasario 25 dieną V.Vasiutin paliko Sovietų Sąjungos kosmonautų būrį dėl ligos.

Po šio įvykio, tiriant Sovietų Sąjungos kosmonautų sveikatą visuomet buvo imamas „V.Vasiutin mėginys“.

Vėliau, ištyrus šį medicininį incidentą kosmose paaiškėjo įdomios detalės. V.Vasiutin, 1981 metais, jau būdamas Sovietų Sąjungos kosmonautų būryje susirgo prostatitu ir bijodamas pašalinimo iš kosmonautų ir Komunistų partijos, į gydytojus nesikreipė ir gydėsi pats. Ligą pavyko taip nuslopinti, jog bendrieji medicininiai testai jos nerodė.

1985 metų pradžioje buvo pradėtos treniruotės baseine ir liga atsinaujino. Apie tai vėl niekam ne žodžio nesakė, pats gydėsi, matyt, kreipėsi ir į gydytojus.  1985 metais rugsėjo17 dieną, sedėdamas erdvėlaivyje, V.Vasiutin vėl pajuto ligos požymius ir vėl nutylėjo. Pirmą skrydžio savaitę buvo juntami nežymūs skausmai, vėliau jie tiek sustiprėjo, jog kęsti buvo neįmanoma. Teko išsipasakoti ekipažui.

Pasekmės: skrydžio programa neįvykdyta ir sujaukta,neatlikti kariniai eksperimentai specialiame 19 tonų erdvėlaivyje Kosmos-1686, neįvykdyti du išėjimai į atvirą kosmosą (metalinės fermos konstravimas ir darbai su ferma) du įšėjimai į atvirą kosmosą (Saulės baterijų montavimas, siekiant pratęsti orbitinės stoties Saliut-7 funkcionavimą). Skrydžio nutraukimas reiškė: V.Savinych neišbus kosmose numatytas 282 paras (rekordas tuo metu) ir nebus atlikti svarbūs ilgo kosminio skrydžio medicininiai tyrimai. Ankstyvas skrydžio nutraukimas reiškėir finansinius nuostolius.

V.Gluško reikalavo pašalinti V.Vasiutin iš kosmonautų ir jokių apdovanojimų neįteikti. Mat jis pažeidė vieną svarbų Sovietų Sąjungos kosmonautų įstatymų punktą „apie savo sveikatos būklę nedelsiant informuoti tiesioginius vadovus“. 1986 metų vasario 20 dieną V.Vasiutin pašalinamas iš kosmonautų, o Didvyrio žvaigždę gauna. Kitu atveju tektų aiškinti užsienio žiniasklaidai kodėl, kas… O tai keblu ir to negalima padaryti. Tai buvo slapta.

5. Pakomentuokite ketinimą 1985 metais išskraidinti į kosmosą 3 moterų ekipažą.

Priežasties tokiam skrydžiui nebuvo. Ką galėtų padaryti kosmose trys moterys ir ko negalėtų padaryti trys vyrai? Aš tokiuose svarstymuose nedalyvavau.

 


Komentarai apie “Keli klausimai V.Džanibekov”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *