ExoMars, ESA, NASA – sunkokai judančios misijos ExoMars bėdos
ExoMars parašiutai
ExoMars parašiutų bandymai sekasi siunkiai
Vis neužbiagiami Rusijos ir ESA misijos ExoMars parašiutų bandymai, verčia susimąstyti apie nesėkmių priežastis. Pasak Rusijos K. Ciolkovskio kosmonautikos akademijos nario korespondento Andrej Ionin, tai priklauso nuo pasaulinio inžinerinio potencialo degradacijos.
„Nežiūrint nuolat gerėjančių technologijų, susidaro vaizdas, kad žmogaus inžinerinis potencialas mažėja. Atrodo šiandien keliami uždaviniai neįveikiami dabartinei inžinierių kartai. 1950 – 1960 metais problemos buvo ne ką mažesnės, tačiau sprendžiamos ženkliai greičiau ir efektyviau, nors nebuvo nei skaitmeninio projektavimo, nei superkompiuterių“
Kaip pavyzdį akademikas pateikė ne tik ExoMars problemas, bet ir naujos JAV SLS raketos kūrimą JAV. Projekto užbaigimo data nuolat nukeliama, nors raketa bus mažesnės keliamosios galios nei Saturn V. Kitas pavyzdys: Rusijoje 11 metų kuriamas naujas erdvėlaivis Erelis (anksčiau Federacija). Šiuo metu tėra pagamintas maketas ir keletas atskirų dalių.
Astronautika.lt komentaras: greta „naujo” Rusijos erdvėlaivio Erelis (greičiau seno, nuo 1967 metų naudojamo erdvėlaivio Soyuz, patobulintas variantas), reikia paminėti raketas Angara ir Soyuz 5 bei nuo 2004 metų neužbaigiamą Tarptautinės Kosminės Stoties modulį Nauka.
ExoMars, ESA ir NASA
ExoMars parašiutų sistemą sudaro du pagrindiniai 15 ir 35 metrų skersmens parašiutai, turintys atskirą ištraukiantį parašiutą. Bandymai vyko 2019 gegužės ir rugpjūčio mėn. Švedijoje. Gegužės bandymo metu abu pagrindiniai parašiutai išsiskleidė normaliai, tačiau plyšo kupolo audinys. Pagrindinio 35 m parašiuto bandymuose rugpiūtyje kilo bėdų su stropais. Nuleidžiamojo modulio maketas sudužo leisdamasis tik su ištraukiančiuoju parašiutu. Buvo nutarta kreiptis pagalbos į NASA.
2016 spalio 19 dieną, Marse nusileidžiant ESA tyrikliui Schiaparelli, įvyko avarija. Avarijos priežasčių komisija rekomendavo kreiptis į NASA pagalbos. Istorija kartojasi. Po nesėkmingų parašiuto bandymų, vėl kreiptasi į NASA. Ši mielai sutiko padėti. Anksčiau ESA atstovybės Rusijoje vadovas Rene Pishel pranešė, kad ExoMars 2020 parašiutų sistemos bandymai dideliame aukštyje vyks ne vasarį, o kovą.
ExoMars tupimo modulis Kazachok ir marsaeigis Rosalinda Franklin
Marsaeigis Rosalinda Franklin – tik dalis marsatyrio ExoMars
Misija ExoMars prasides raketos Proton-M startu (starto langas 2020 liepos 26 – rugpjiūčio 11) iš Baikonuro kosmodromo. Marsotyris sudarytas iš ESA modulio ir rusų tupimo modulio, kuriame yra nusileidimo modulis Kazachok ir ESA marsaeigis Rosalinda Franklin. Modulyje Kazachok bus 11 Rusijos ir 2 ESA prietaisai. Marsaeigyje Rosalinda Franklin bus 7 ESA ir 2 Rusijos prietaisai. Nepaisant dar neaiškios starto datos, nusileidimas į Marsą planuojamas 2021 kovą 19.
Įvairios misijos į Marsą