Kasinis apie Saturną

Cassini spacecraft

Saturnus buvo senovės romėnų žemdirbystės bei laiko dievas. Su žmona Opse turėjo dieviškų vaikų – Jupiterį, Neptūną, Plutoną, Cererą ir kt. Kasmet, gruodžio 17-21 dienomis, saturnalijų metu šeimininkai ir jų tarnai ar vergai susikeisdavo vietomis, o senatoriai rengdavo iškilmingas vaišes lektisternijas, priešais stalą sustatydami dievų skulptūras.

Saturnas – išvaizdi žieduota planeta, apskriejanti Saulę 9,7 km/s greičiu per 29.5 Žemės metų ir turinti per 60 palydovų (mūsiškai – mėnulių), tarp jų išskirtinį Titaną (Saulės sistemoje vienintelį su stora ir slėgia – iki 150 kPa – atmosfera ir skysčių telkiniais paviršiuje).

Saturn Earth Dunes

Kairėje: Titano kopos, dešinėje kopos Rub Al Khali, Saudo Arabijoje. Copyright: NASA/JPL/Space Science Institute   

Jau 13 metų juos tiria sėkmingasis astrotyris Kasinis, įvykdęs planuotus bei papildomus manevrus ir tyrimus pagal 2.5 mln komandų iš Žemės.

Cassini Orbit 2004-2017

Cassini orbitos apie Saturno sistemą nuo 2004 metų liepos 1 dienos iki 2017 rugsėjo 15 dienos. Copyright: NASA/JPL/Space Science Institute  

Įvairiomis orbitomis apsuko Saturną per 260 kartų, priartėjo prie Titano 54 kartus, prie Encelado – 11. Astrotyris Cassini paleistas 1997 metų spalio mėnesį.

Cassini in laboratory

Kasinis ruošiamas startui. Copyright: NASA/JPL/Space Science Institute  Cassini in cape Canaveral

Kasinis Canaveralo iškyšulio surinkimo ceche prieš 1997 metų startą. Copyright: NASA/JPL/Space Science Institute  

Svarbiausi atradimai – anksčiau nepastebėti 7 palydovai, didžiuliai angliavandenilių ežerai bei jūros Titane, dujiniai geizeriai Encelade. Prieš 4 mėn pradėjo „nardomąsias“ orbitas, pralėkdamas pro Saturno žiedų tarpus. 2017 vasario 19 dieną patvirtino Enceladą esant atspindžiausiu Saulės sistemos objektu ir magnetometru aptiko periodiškai kas 10.8 val besikartojantį signalą. Kovo 8-14 dienomis tyrė 28 km didumo skrybėlės formos mėnuliuką Pan ir atsiuntė  jo fotografijų (147 m skyros).

Titan Titan sea

TitanasEzerai

Titano angliavandenilių ežerai bei jūros. Copyright: NASA/JPL/Space Science Institute  

Titano paviršus

Tokį Titano paviršiaus vaizdą perdavė tyriklis Huygens 2005 sausio 14 dieną. Copyright: NASA/JPL/Space Science Institute  

Džovanis Kasinis (Giovanni Domenico Cassini) dar 1671-1684 metais teleskopu atrado kelis didesniuosius Saturno mėnulius (Japetą, Rėją, Dionę, Tetiją), patikslino žiedų sandarą ir patobulino kosminių nuotolių matavimą, įvertinęs Saulės paralaksą 9.5bei atstumą tarp Žemės ir Saulės (dabar vadinamu astronominiu vienetu – AV)  AU=138.5 Gm (apsiriko 11 GM). Jau tada jis spėjo Japetą esant dvispalvį.

Giovanni Cassini

Dž. Kasinis buvo labai garsus italų matematikas, astronomas, astrologas (feee) ir inžinierius

Kasinio informacinė sistema per savo 4 m skersmens diskinę anteną 140 kb/s sparta lėtai ir patikimai siunčia duomenų srautą; fotovaizdo perdavimas trunka 10-20 s, o Žemę jis pasiekia po 1.5 val. Stebėjimų ir matavimų rezultatus analizuoja bei komandas rengia 260 mokslininkų grupė iš 17 šalių.

Kasinio stebėti Saturno palydovai

Pavadinimas     Matmuo, km   Nuotolis nuo Saturno, Mm    Mažiausias atstumas iki Kasinio, Mm

Titanas               5051                1221                                              1,2

Enceladas           504                   238                                          129 (foto 0.77 km skyra)

Rėja                   1528                  527

Japetas              1436                3561                      

Dionė                 1120                  377                                          560 (foto 3 km skyra)

Mimas                 396                   185                                            85 (foto 0.5 km skyra)

Prometėjas         148                  139                                           364 (foto 2 km skyra)

Pandora              110                  142                                            40 (foto 0,24 km skyra)

Febė                    220              12944                                              2

Saturn moon's Hyperion

Saturno palydovas Hyperionas – nedidelis, tik 133 km skersmens – pats keisčiausias palydovas Saulės sistemoje, panašus į koralą. 2014 metų spalio 16 diena. Copyright: NASA/JPL/Space Science Institute  

Žinomiausi Kasinio veiklos rezultatai:

tyriklio Huygens (350 kg, ESA kūrinys) nutupdymas, pradėtas 2004 gruodžio 25 (per šv. Kalėdas) ir trukęs 20 parų; pasiekęs kietą paviršių tyriklis veikė dar 1.2 val 94 K (-179 oC) temperatūroje;

išsamūs duomenys apie Titaną, ypač jo angliavandenilių telkinius (etano C2H6 – iki 79 %, metano CH4 iki 10 %);

Encelado geizeriai (per 101 vnt) ir vidinis vandens okeanas po 30-40 km ledo bei porėtų uolienų sluoksniu, įdomūs kriovulkanizmo reiškiniai;

Enceladus

Encelado paviršius 2014 metų balandžio 3 dieną sudėliotas iš 13 nuotraukų. Palydovo dydis 504 km, maždaug Jungtinės Karalystės dydžio. Copyright: NASA/JPL/Space Science Institute  

Enceladus Plumes

Enceladus pietų poliarinio rajono plunksnelės 2012 kovo 29 diena: tai į 74 km aukštį išmetami vandens ledo ir garų bei organinių junginių geizeriai. Copyright: NASA/JPL/Space Science Institute

Earth Smile

Earth Smile full

„žemiškos šypsenos“ 2013 liepos 19 unikali fotografija;

8 km didumo mėnuliuko Dafnės sukeliamos bangos Saturno žiedų briaunose ir skleidžiami „ūsai“;

milžiniškų uraganų Saturno vandenilinėje atmosferoje stebėsena.

Saturn Great Storm in 2011

Didysis uraganas Saturne prasidėjo 2010 gruodį, baigėsi 2011 birželį. Dešinėje pusėje matomo melsvo verpetas  (ilgis – 12 000 km) dydžiu prilygsta Žemei. Copyright: NASA/JPL/Space Science Institute  

Saturn Hexagon Saturn Hexagon

Saturno šiaurinio ašigalio Hexagon. Copyright: NASA/JPL/Space Science Institute  

Didžiausias ryšių su astrotyriais prietaisas yra NASA DSN (Deep Space Network – Giluminis kosmoso tinklas), stambiausia telekomunikacijos sistema, išdėstyta trijose geografinėse vietovėse: Ispanijoje netoli Madrido, Australijoje prie Canberros ir JAV Kalifornijos Goldstone. Kiekvienas šių kompleksų turi milžiniškų radijo antenų – diskinių iki 70 m skersmens (3850 m2 ploto ir 2970 t masės), gebančių „pagauti“ signalus iš labiausiai nutolusių Voyager (20 mlrd kartų silpnesnių nei kvarcinio laikrodžio signalas).

20-siais funkcionavimo metais Kasinis tebėra geros būklės, tebeveikia visi agregatai ir prietaisai, išskyrus tik vieną spektrometrą. Balandžio 26 d. astrotyris pradės sukti elipsines orbitas, kurių trajektorijos įgalins priartėti prie Saturno iki 62-64 Mm (skaičiuojant nuo planetos centro). Rugsėjo 15 d. planuojama Kasinį nusmigdinti ir sudeginti Saturno atmosferoje.

Autorius Aleksandras Loginovas


Komentarai apie “Kasinis apie Saturną”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *