Pilotuojamo skrydžio į Marsą kaina?

Pilnavertės astronautų ekskursijos į Marsą kaina yra du trilijonai JAV dolerių. (Vienas trilijonas yra tūkstantis milijardų – 1 000 000 000 000). Pilna skrydžio kaina mažai priklauso nuo pasirinktų konkrečių šio projekto įgyvendinimo detalių. Su tokia pinigų suma sutinka tiek Rusijos, tiek JAV specialistai, kuriantys pilotuojamo skrydžio į Marsą programas. Tai brangu. Palyginimui, marsaeigis „Curiosity“ kainavo 800 kartų mažiau. Galime dar palyginti. JAV savo karinį biudžetą, kuris yra užsienio politikos vykdymo instrumentas, subsidijuoja daugiausiai iš visų šalių. Pavyzdžiui, ši subsidija 2011 metais sudarė 711 milijardų JAV dolerių. Tai 20 procentų viso šalies federalinio biudžeto; vienam amerikiečiui per metus tai atsiėjo apie 2 200 JAV dolerių. Pilotuojamo skrydžio į Marsą kaina apytiksliai lygi 2,81 2011 metų JAV karinių biudžetų. Didžiosios valstybės pinigų turi. Tik dabar žmonija sprendžia kitas problemas ir lėšas investuoja tų problemų sprendimui.

Krito dolerio perkamoji galia. Ekspedicijos kaina paskutiniaisiais metais nekito. Ji buvo du milijonai JAV dolerių. Dėka techninio progreso pastoviai pasiseka atpiginti kai kuriuos pilotuojamos misijos į Marsą komponentus.

Kaip pasiskirsto tie 2 trilijonai JAV dolerių? Remiantis Rusijos  kosminės korporacijos „Energija“ apskaičiavimais, minimali dviejų metų ekspedicijos į Marsą kaina (be naujų technologijų sukūrimo ir su astronautų 1 mėnesio trukmės viešnage Marso paviršiuje) atitinka Tarptautinės kosminės stoties kainą. Tai sudaro 150 – 200 mlrd. JAV dolerių. Kad pilnai surinkti ir paruošti skrydžiui į Marsą erdvėlaivį į dirbtinio Žemės palydovo orbitą reikės iškelti apie 600 tonų . Šiandien standartinė 1 kg iškėlimo į DŽP orbitą kaina – 10 000 JAV dolerių. Tad iškelti į orbitą aplink Žemę 600 tonų kainuotų 6 mlrd. JAV dolerių. Todėl pagrindinės išlaidos būtų skirtos naujų technologijų sukūrimui ir jų išbandymui, o po to naujos technikos, besiremiančios naujausiomis technologijomis, sukūrimui.

Net jeigu reikiamą 2 trilijonų JAV dolerių biudžetą valstybės – projekto dalyvės – ir surinktų, sėkmė dar nėra garantuota. Vos prieš keletą metų buvo gauti nauji duomenys apie tolimame kosmose esančios galaktinės spinduliuotės nepageidaujamą poveikį astronautų sveikatai. Dėl šios priežasties inžinieriams iškilo labai didelės astronautų radiacinės saugos problemos. Paprastai kalbant radioaktyvi spinduliuotė išmuša iš DNR molekulių atskirus atomus ir jas suskaldo į dvi dalis. Žemės sąlygomis  gamtos mechanizmai praktiškai išgydo beveik visas radioaktyvios spinduliuotės pažeistas mūsų organizmo ląsteles. Tačiau mūsų įgimtos apsaugos priemonės bejėgės prieš sunkias įelektrintas daleles, tiesiog sudraskančias DNR molekules į dvi atskiras dalis su pora pamestų atomų tarp jų.

Rusijoje Maskvos valstybinio Baumano technikos universiteto Jaunimo kosminiame centre veikia tarptautinė jaunimo mokslinė mokykla „Kosmoso tyrimai: teorija ir praktika“. Joje mokosi įvairių valstybių gabiausi studentai, besidomintys kosminiais tyrimais. Jie kartu su dėstytojais kuria pačius pažangiausius ateities kosminius projektus, kurie bus įgyvendinti po 20 – 30 metų. Patys svarbiausi astronautikos projektai : Žemės apsauga nuo asteroidų atakos, išsamūs Saulės sistemos kosminių objektų tyrimai, pilotuojamas skrydis į asteroidą, pilotuojamas skrydis į Marsą ir atgal pasitelkiant asteroido baze. Ateities pilotuojami kosminiai tyrimai bus tik tarptautiniai. Nei viena valstybė savarankiškai nėra pajėgi vykdyti brandžius ateities kosminius projektus. Būtina pasaulio valstybių mokslininkų ir finansų kooperacija. Todėl būtina mokėti bendrauti įvairių kultūrų, religijų mokslininkams, kuriant bendrus viso Žemės pasaulio projektus. To mokosi jaunimas, kurdamas ambicingą skrydžio į Marsą projektą, pasinaudojant asteroido baze. Jaunimas iškelia į orbitą aplink Žemę 1 300 tonų naudingąjį krovinį. Skirtingai nuo ekonomiškiausių projektų, astronautai turės žymiai daugiau šansų sugrįžti iš Marso gyvi ir santykinai sveiki.

Ekspedicija į Marsą apskaičiuota penkiolikai metų. Pasirenkamas asteroidas Itokawa, kuris periodiškai praskrieja netoli Žemės ir Marso. Robotizuota asteroido bazė skrenda į Itokawa asteroidą, kai jis praskrieja santykinai arti Žemės. Ji asteroide, priskriejusi prie jo, nusileidžia, o tiksliau, prisitraukia prie jo lynais, kadangi asteroide sunkio jėga tūkstantį kartų mažesnė negu Žemėje. Astronautams iš anksto į asteroidą atskristi nereikia. Robotizuota asteroido bazė dirba automatiniu rėžimu. Lynais, kurie tvirtins asteroido bazę prie asteroido, pradės judėti robotai, kurie vietine skalda pripildys specialius maišus. Jais bus užklota asteroido bazė dar iki atskrendant astronautams ir apsaugos juos nuo radiacijos. Riamiantis japonų patirtimi su kosminiu aparatu hayabusa, kuris nusileido ant Itokawa asteroido ir 2010-06-13 į Žemę atgabentojo dulkių, galima jau planuoti vizitą į asteroidą pakankamai tiksliai.

Kai asteroidas apskries pilną ratą aplink Saulę ir vėl priartės minimaliu atstumu prie Žemės, prie asteroido atskris erdvėlaivis su astronautais ir susijungs su ant jo paviršiaus įkurdinta baze. Astronautai pereis iš erdvėlaivio į santykinai saugią bazę ir kartu su asteroidu skries Marso link. Jam priartėjus prie Marso, kai atstumas tarp asteroido ir Marso būna mažiausias, astronautai pereina į erdvėlaivį ir atsijungia nuo asteroido. Po keleto manevrų erdvėlaivis įskrieja į dirbtinio Marso palydovo orbitą. Apskaičiuotoje orbitoje aplink Marsą jų lauks erdvėlaivis su branduoliniu varikliu, kuris į dirbtinio Marso palydovo orbitą atskriejo tradiciniu būdu. Jame yra visa įranga, reikalinga nusileisti ant Marso ir jame keletą metų gyventi, kol asteroidas nuskries elipsine trajektorija link Žemės ir vėl sugrįš prie Marso. Reikiamu momentu, pakilus nuo Marso paviršiaus ir priskriejus prie asteroido, susijungiama su juo ir skriejama link Žemės. Skriedami pačiu mažiausiu atstumu nuo Žemės, astronautai atsijungia nuo asteroido ir atlikę keletą manevrų įskrieja į Žemės atmosferą. Jų skrydis baigiasi parašiuto išsiskleidimu ir erdvėlaivio kabinos pliumptelėjimu į Ramųjį vandenyną.

Tenka apgailestauti, kad artimiausiu metu tokio skrydžio nebus. Surinkti 2 trilijonus JAV dolerių keletui valstybių nėra lengva. Dar pasaulis nepribrendo globaliems kosminiams projektams. Nesukurta ir atitinkama kosminė technika. Naujasis NASA erdvėlaivis Orion (Multi  – Purpose Crew Vehicle – daugiatikslis erdvėlaivis) tik kuriamas. Jo ekipažo kabina 2014-12-05 atliko pirmąjį bandomąjį skrydį. ESA šiam erdvėlaiviui kuria aptarnavimo modulį krovininio ATV bazėje. Pirmasis surinkto erdvėlaivio bandomasis nepilotuojamas skrydis, apskrendant Mėnulį, planuojamas 2018 rudenį. Erdvėlaivį turėtų iškelti naujoji SLS sistemos raketa.


Komentarai apie “Pilotuojamo skrydžio į Marsą kaina?”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *