Kosminių šiukšlių optiniai matavimai

amos

Kosminės šiukšlės, palydovai, radijo teleskopai, radarai, optiniai teleskopai – šiandien apie kosminių šiukšlių stebėjimus ir matavimus.

Optiniai matavimai

Optiniais teleskopais galima stebėti kosmines šiukšles, kai jos atspindi Saulės šviesą, o dangus yra tamsus. LEO orbituojantiems objektams stebėjimo periodas yra ribojamas 1 ar 2 valandomis po saulėlydžio arba prieš saulėtekį. Jei kosminės šiukšlės ar stebimo objektai orbituoja aukštose (HAO – High Altitude Earth Orbit) ar geostacionarinėse orbitose (GEO – Geostationary Earth Orbit),  t.y. aukščiau nei 31 570 km, tuomet stebėjimai galimi visą naktį. Aišku, debesuotumas ir kiti veiksniai, riboja tokius stebėjimus ir matavimus.

1 m veidrodžio diametro optiniais teleskopais galima stebėti objektus HAO orbitose iki 16 ryškumo. Dauguma optinių teleskopų turi pakankamą jautrumą tokiems kosminių šiukšlių stebėjimams, tačiau jų stebėjimo laukas yra mažas. NASA naudoja objektams iki 17.1 ryškumo stebėti mažus teleskopus (stebėjimo laukas – 1.5°). Tokie objektai arba kosminės šiukšlės orbituojančios GEO orbitose (35 586 km – 35 986 km) yra ~ 0.6 m dydžio. Praktiškai visi optiniai teleskopai kosminių šiukšlių stebėjimui naudoja CCD (Charge coupled device) imtuvus, labai retai kito tipo imtuvus.

Kosmoso šiukšlių stebėjimas optiniais prietaisais Žemėje

Valstybė Organizacija Teleskopo diametras, m Stebėjimo laukas, ° Imtuvo tipas Ribinis ryškis Būsena
ESA 1 1 CCD 19 statomas
Prancūzija FNCSR 0.9 0.5 CCD 19 statomas
Japonija JSF/NAL/NASDA 1 3.0 CCD 19.5 statomas
Japonija JSF/NAL/NASDA 0.5 2.0 CCD 18.5 statomas
Japonija Sundai 0.75 0.04 CCD 17 veikiantis
Japonija CRL 1.5 0.28 CCD 18.7 veikiantis
Rusija RAS 1 0.2 CCD 19 veikiantis
RAS 0.6 0.2 CCD 18 veikiantis
Rusija RAS 0.6 0.2 TV 19 veikiantis
Šveicarija Berno universitetas 1 0.5 CCD 19.5 veikiantis
JK * RGO/MoD 0.4 0.6 CCD 18 veikiantys
JAV NASA 0.3 1.5 CCD 17.1 veikiantis
JAV NASA 3 0.3 CCD 21.5 veikiantis

FNCSR – France National Centre for Scientific Research – Prancūzijos nacionalinis mokslinių tyrimų centras; JSF – Japan Space Forum – Japonijos mokslo forumas; NAL – National Aerospace Laboratory of Japan – Japonijos nacionalinė aviacijos ir kosmoso laboratorija;  CRL – ; RAS – Russian Academy of Sciences – Rusijos Mokslų Akademija; RSA – Russian Space Agency – Rusijos Kosmoso Agentūra; JK – Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinė Karalystė; RGO/MoD – Royal Greenwich Observatory – Karališkoji Grinvičo observatorija/Mod – the Ministry of Defence – Gynybos ministerija. 

Greenwich-Observatory-Satellite-Laser-RangerPalydovų sekimo įranga Herstmonceux įrengta 1980 m. Kairėje pusėje yra radaras, dešinėje – optinis teleskopas, prie jo kairėje mažesnis teleskopas, kuris leidžia nusitaikyti lazeriui. Nuotraukų autorius – Patrick Moore

 

Prie kosminių šiukšlių matavimų ir stebėjimų prisideda ir Tarptautinė lazerinės aprėpties tarnyba (ILRS – International Laser Ranging service), kuri įvairiose Žemės vietose turi 37 stotis.

slrmap_web_nov_2017

Ši tarnyba įkurta 1973 metais

Visas stočių sąrašas ftp://cddis.gsfc.nasa.gov/pub/reports/slrstatus/slrstatus.txt


Komentarai apie “Kosminių šiukšlių optiniai matavimai”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *