Kosmoso šiukšlės ir palydovai

Space_debris šiukšlės

Masiškai kaupiamos kosmoso šiukšlės: veikiantys ir neveikiantys palydovai, jų nuolaužos, raketų dalys

Space_debris, palydovai, šiukšlės

Į veikiantį palydovą pataikusios kosminės šiukšlės pasekmės yra neveikiantis palydovas ir padidėjęs šiukšlių kiekis

Pagal ESA pateikiamus duomenis, nuo 1957 spalio 4, pirmojo žmonijos palydovo, Sovietų Sputnik-1 paleidimo, iki 2020 metų vasario mėnesio į orbitą aplink Žemę paleista ~ 5560 raketų. Tai Žemės stebėjimo, mokslinių, vyriausybinių, komercinių, karinių ir įvairiausių kitų palydovų paleidimai. Nesėkmingi raketų startai, kuomet palydovas nepasiekia orbitos apie Žemę, neįskaičiuojami. Nesėkmingų startų ir paleidimų priežasčių yra daug. Raketa sprogsta starto aikštelėje, pakyla ir nukrinta, dėl varytuvų prasto darbo ar kitų priežasčių raketos išlėkdinamas naudingas krovinys nepasiekia žemos orbitos apie Žemę (Low earth orbit – LEO). Ypač svarbios yra būtent žemos orbitos (175 km – 2000 km virš Žemės), kuriose laksto dauguma megėjiškų, civilinių, komercinių bei gynybinių palydovų.

SpaceObjects debris šiukšlės

Kosmoso šiukšlių atsiradimas

Per tą laikotarpį įvairių šalių raketos į orbitą apie Žemę iškelė ~ 9600 palydovų, iš jų vis dar orbituoja ~ 5500 palydovų. Veikiančių palydovų skaičius yra tik ~ 2300 palydovų. Visa kita yra kosminės šiukšlės.

Sekamos šiukšlės

Kosmoso stebėjimo tinklas (SSN – Space Surveillance Networks) reguliariai seka ~ 22 300 nuolaužų, raketų bei palydovų dalių. Sekamos orbituojančios nuolaužos yra įtrauktos į kosminių šiukšlių katalogus.

HST in 2002, palydovai, šiukšlės, space debris

Per 8 metus kosminės šiukšlės suniokojo Kosminio Hablo Teleskopo Saulės baterijų plokštę

Nuolaužų, atsiradusių dėl suskilimų, sprogimų, susidūrimų ar kitų anomalių įvykių, skaičius yra per 500 vnt. Bendra visų dirbtinių objektų, iškeltų ir orbituojančių aplink Žemę nuo 1957 metų, masė yra daugiau nei 8800 tonų.

Remiantis kosminių nuolaužų statistiniais modeliais, orbitoje yra 34 000 objektų (šiukšlės), didesnių nei 10 cm. Nuo 10 cm iki 1 cm objektų skaičius yra 900 000, mažesnių objektų (nuo 1 cm iki 1 mm) skaičius siekia 128 mln.

palydovai, šiukšlės, debris

Palydovai ir kosmoso šiukšlės

Galima nekreipti demėsio į mažas šiukšles. Nors… 1 cm ar 1 mm lekianti nuolaža gali sugadinti palydovo elektroninę įrangą ar prakirsti astronauto skafandrą. Pavojingos yra visos kosminės šiukšlės, didesnės nei keli cm. Jų greičiai yra ~ 7.5 km/s. Kuo aukščiau nuo Žemės paviršiaus lekia kosminė šiukšlė ar palydovas, tuo jų greičiai yra mažesni. Bendras šiukšlės ir, tarkime, Tarptautinės Kosminės Stoties (TKS) susidūrimo greitis gali siekti keliolika km/s. Dėl pavojingų šiukšlių TKS orbita kelis kartus per metus yra pakeičiama.

Apie įvairius kosmoso šiukšlių aspektus esamę rašę:  Šiukšlės kosmose; Europos stebėjimai; Tarptautinis Kosmoso stebėjimo tinklas; Kosminių šiukšlių optiniai matavimai; Kosmoso šiukšlių kilmė


Komentarai apie “Kosmoso šiukšlės ir palydovai”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *