Marsaeigis 2020

2012 metų gruodžio mėnesį NASA paskelbė ketinimą kurtį dar vieną – penktąjį – Marso roverį, praėjus nedaug laiko nuo 2012 metų rugpjūčio 6 dienos, kai Curiosity nusileido Marso ekvatoriuje Geilo krateryje ir pradėjo tirti išdžiūvusio ežero paslaptis.

Naujasis marsaeigis, dar neturintis vardo, turėtų startuoti 2020 metų liepos mėnesį raketa Atlas V 541 iš Floridos Kanaveralo iškyšulyje esančios 41 starto aikštelės. Planuojama, kad naujasis Marso roveris sėkmingai tyrinės vienerius Marso metus, tai yra 699 žemiškąsias paras.

Dabar sėkmingai dirbantis Curiosity JAV mokesčių mokėtojams 2012 metais kainavo daugiau kaip 2.5 milijardo JAV dolerių. Tai ne vieną kartą įaudrino skaitlingą dalį kongreso narių, reikalavusių uždaryti šį brangiai kainuojantį projektą, kurio kaina neturėjo viršyti 800 milijonų JAV dolerių. Marsaeigis turėjo startuoti 2009 metais. 2012 metais NASA atstovai pabrėždavo, kad naujasis marsaeigis bus sukurtas ant tos pačios platformos, kaip ir Curiosity. Tik šiame marsaeigyje bus sumontuotas kitas mokslinių prietaisų rinkinys. Naujųjų prietaisų tikslas bus ne vandens pėdsakai Marso paviršiuje, o gyvybės galimybės Marse praeityje ir ateityje patikrinimas. 2012 metais buvo manyta, kad tos pačios technologinės platformos panaudojimas penktojo NASA Marso roverio kainą turėtų sumažinti iki 1,5 milijardo JAV dolerių, tai yra 40 %.

Tačiau 2016 metų liepos pabaigoje NASA pagarsino naujas sąmatas, kurios 2020 metais kuriamą roverį priartins prie jo pirmtako kainos. Dabar jo sukūrimas, bandymai ir paleidimas įvertinti mažiausiai 2,1 milijardo JAV dolerių. Dar mažiausiai 300 milijonų JAV dolerių reikės skirti visam marsaeigio darbui po jo paleidimo. Šį pabrangimą NASA atstovai aiškina labai paprastai: projektavimo metu priimtas sprendimas padidinti mokslinių prietaisų skaičių  ir kai kurių marsaeigio sistemų modifikavimas.

Marsaeigis 20202016 metai. Marsaeigis 2020. Dar tik maketas

Kas bus atlikta už šiuos pinigus? Roveris bus atgabentas ant Marso paviršiaus 2021 metų vasario mėnesį patobulintos „reaktyvinės“ nusileidimo sistemos Skycrane pagalba. Šį kartą ji sugebės marsaeigį nuleisti ant labiau nelygaus paviršiaus. Aparatas nusileis į numatyta vietą šiuolaikinės sparnuotosios raketos tikslumu ir perduos į Žemę ne tik paties nusileidimo ant Marso paviršiaus video, bet ir leidimosi garsą. Marsaeigis turės 7 pagrindinius prietaisus, kurie laimėjo konkursą 2014 metais, ir daugelį kitų nepaminėtų.

Marsaeigis 2010 1Pagrindiniai Marsaeigio 2020  arba Marso Roverio 2020 moksliniai prietaisai

Mastcam – Z  patobulinta stereoskopinė panoraminė kamera.

mastcam-zMastCam-ZMastcam – Z

SuperCam – cheminės ir minerologinės uolienų sudėties studijavimo spektrometras. Jis skirtas ir surasti uolienose organines priemaišas. Šis prietaisas kuriamas kartu su Prancūzija.

SuperCamSuperCam

PIXL – Rentgeno spindulių fluorescencinis spektrometras su didelės skiriamosios gebos kamera, skirta studijuoti Marso paviršiaus medžiagos elementinę sudėtį.

PIXPIXL

SHERLOC –  Ramano spektrometras su ultravioletine lazerio spinduliuote organinių priemaišų paieškai grunte ir grunto mineralinės sudėties patikslinimui.

SHERLOCSHERLOC

MOXIE – technologinis bandymas gauti deguonį iš dioksido, iš kurio sudaryta Marso atmosfera.

MOXIEMOXIE

MEDA – rinkinys meteorologinių jutiklių oro temperatūrai, vėjo jėgai ir krypčiai, slėgimui, santykinei drėgmei, atmosferos dulkių formai ir matmenims matuoti (Ispanijos gaminys).

MEDAMEDA

RIMFAX – skarbos (penetracinis) radaras geologinei struktūrai po Marso paviršiumi nedideliame gylyje tirti (Norvegijos gaminys).

RIMFAXRIMFAX

2014 metais NASA spaudos konferencijoje taip pat buvo pabrėžta, kad roveris kelionės metu skirtingose aikštelėse atrinks ir saugos Marso uolienų mėginius. Jie galėtų būti „paimti“ ir nugabenti į dirbtinio Marso palydovo orbitą 2022 – 2023 metais specialiose kapsulėse, kurias pristatys į raudonąją planetą sekantis NASA zondas. Apie tai prabilta 2016 metų liepos 19 dieną. Dirbtinio Marso palydovo orbitoje uolienų lauktų automatinė kosminė stotis, turinti sugrįžimui į Žemę raketą. Tokia stotis, kurios dalis sugrįžtų į Žemę ir  pargabentų Marso uolienos pavyzdžių, startuotų iš Žemės netrukus po minėtos stoties, kuri paimtų marsaeigio surinktus Marso uolienų pavyzdžius. Akcentuojama, kad naujajame roveryje bus sumontuotas mikrofonas, kuris leis mums pirmą kartą išgirsti Marso garsus. Be viso to kas išvardinta, marsaeigis turės nedidelį droną – sraigtasparnį, turintį kameras ir eilę savo mokslinių prietaisų. Jis padės naujajam marsaeigiui daug kartų greičiau už Curiosity daryti asmenukes ir padės gauti pirmuosius aukštos kokybės panoraminius video iš Marso paviršiaus. Pats marsaeigis turės labiau pažangesnę kompiuterinę sistemą, nei jo pirmtakas, kuri jam padės atlikti savarankiškus tyrimus ir kai nėra ryšio su Žeme.

Dėl politinių nesutarimų su Rusija, penktasis NASA marsaeigis neturės Rusijos Mokslų Akademijos Kosminių tyrimų institute specialiai ekspedicijai kurto vandens paieškos detektoriaus NORD. Marsaeigyje nebus sumontuoto įrenginio MPX (Mars Planet Experiment) su gyvais augalais. Ekspertai taip pat pažymėjo, kad užsienio šalių įrenginių naujojoje NASA misijoje žymiai sumažės, lyginant ją su prieš tai buvusiomis misijomis į Marsą.

2016 metų liepos 15 dieną NASA paskelbė apie Marsas 2020 projekto apgynimą ir perėjo prie naujojo etapo – detalaus projektavimo, gamybos ir naujojo aparato paleidimo.

Mars2020 grafikasMisijos Marsas 2020 eigos aprašymas

Marso dronasMarso dronas – Marso roverio pagalbininkas

Uolienu rinkimasMarso uolienų rinkimas

uolienu parsigabenimasMarso uolienų parsigabenimo į Žemę schema


Komentarai apie “Marsaeigis 2020”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *