Marso naujienos

Beagle 2, Carl Sagan, Curiosity, Mars Express, Opportunity, Phoenix, Sojourner, Spirit, Viking 2, Viking 1 Curiosity selfie

Beagle 2, Carl Sagan, Curiosity, Mars Express, Opportunity, Phoenix, Sojourner, Spirit, Viking 1 Orbiter, Viking 2 Orbiter, Viking Lander 1, Viking Lander 2 – ir tai dar ne visi Marso tyrikliai

Marso stebėjimai

Nors Marso planetą žmonės stebėjo jau senovėje (pavadinimą, tikriausiai, sugalvojo romėnai), tik prieš 50 metų prasidėjo intensyvesni jo tyrimai erdvėlaiviais (dar negyvenamais). Su įvairiomis užduotimis pasiųsta 42 robotizuoti marsatyriai, bet ne visi funkcionavo sėkmingai. 15 erdvėlaivių turėjo nuleidžiamus aparatus, kurių 8 pasiekė Marso paviršių nesuduždami.

Viking 1 ir Viking 2 tyrimai

1976 m. Viking 1 ir 2 orbitavo iki 1978 ir 1980 m., Viking 1 paviršiuje veikė iki 1982 m. pabaigos, parsiuntė pirmuosius spalvotus vaizdus (skyra 150 m, pasirinktų sričių skyra 8 m), tyrė pirmuosius grunto mėginius, mikroorganizmų neaptiko, bet pastebėjo geologinės erozijos nuo vandens; (Viking marsatyriai paviršiuje atliko 3 biologinius eksperimentus, kurie turėjo patvirtinti arba paneigti mikrooganizmų egzistavimo galimybę. Rezultatai gauti keistoki: pirmo eksperimento rezultatas neigiamas, antrojo – teigiamas, trečiojo – neaiškus, nes jį galima traktuoti ir teigiamu ir neigiamu rezultatu. Vistik, Carl Sagan, tuometinis NASA Viking bioeksperimentų tyrimų vadovas, JAV astrofizikas, nutarė trečiojo eksperimento rezultatą laikyti neigiamu, su kuo nesutiko kai kurie kiti tos grupės nariai – astronautika.lt pastaba)

Beagle 2, Carl Sagan, Curiosity, Mars Express, Opportunity, Phoenix, Sojourner, Spirit, Viking 2, Viking 1 Viking1 OrbiterViking 1 Orbiter ir Viking 2 Orbiter – identiški erdvėlaiviai Marso orbitoje

Beagle 2, Carl Sagan, Curiosity, Mars Express, Opportunity, Phoenix, Sojourner, Spirit, Viking 2, Viking 1 Viking1 landerViking 1 ir Viking 2 – nejudrūs marsatyriai paviršiuje

1997 m. Mars Pathfinder (Kelrodis) nutupdė pirmąjį mikrovažiuoklį Sojourner (Svečias), turintį spektrometrą gruntui analizuoti; per 3 mėn. veikimo perdavė 500 foto vaizdų;

Beagle 2, Carl Sagan, Curiosity, Mars Express, Opportunity, Phoenix, Sojourner, Spirit, Viking 2, Viking 1 Twen Peaks panorama Mars PahfinderMars Pathfinder nusileidimo vietos panoramaBeagle 2, Carl Sagan, Curiosity, Mars Express, Opportunity, Phoenix, Sojourner, Spirit, Viking 2, Viking 1 MarsPatfinder_landerSojourner kamera perdavė Mars Pathfinder erdvėlaivio vaizdą

Beagle 2, Carl Sagan, Curiosity, Mars Express, Opportunity, Phoenix, Sojourner, Spirit, Viking 2, Viking 1 Sojourney in MarsMažutis Sojourney turėjo grunto spektrometrą

Beagle 2, Carl Sagan, Curiosity, Mars Express, Opportunity, Phoenix, Sojourner, Spirit, Viking 2, Viking 1 Sojourney 1997 movies 1 Beagle 2, Carl Sagan, Curiosity, Mars Express, Opportunity, Phoenix, Sojourner, Spirit, Viking 2, Viking 1 Sojourney 1997 movies 1Sojourner važinėja Marso paviršiuje

2003 m. Mars Express (Pasiuntinys) tapo dirbtiniu palydovu ir tebeveikia iki šiol, nuleido tyriklį Beagle 2, bet tuoj prarado ryšį;

Beagle 2, Carl Sagan, Curiosity, Mars Express, Opportunity, Phoenix, Sojourner, Spirit, Viking 2, Viking 1 MarsExpress_On_the_rim_of_Schiaparelli_craterMars Express 2015 lapkričio mėnesio nuotraukoje Skiaparelli kraterisBeagle 2, Carl Sagan, Curiosity, Mars Express, Opportunity, Phoenix, Sojourner, Spirit, Viking 2, Viking 1 Artist_s_impression_of_Beagle_2_landerBeagle 2 nusileidimo momento vizualizacijaBeagle 2, Carl Sagan, Curiosity, Mars Express, Opportunity, Phoenix, Sojourner, Spirit, Viking 2, Viking 1 Beagle_2_lander_leaving_the_Mars_Express_orbiterBeagle 2 atsiskyrė nuo Mars Express erdvėlaivio

Beagle 2, Carl Sagan, Curiosity, Mars Express, Opportunity, Phoenix, Sojourner, Spirit, Viking 2, Viking 1 Final_tests_for_Mars_Express_and_Beagle-2_in_BaikonurPaskutinis testavimas prieš startą iš Baikonuro kosmodromo

2004 m. du vienodi važiuokliai Spirit (Dvasia) ir Opportunity (Proga), nuvažiavęs per 40 km;

Beagle 2, Carl Sagan, Curiosity, Mars Express, Opportunity, Phoenix, Sojourner, Spirit, Viking 2, Viking 1 Spirit 2004Važiuoklis SpiritBeagle 2, Carl Sagan, Curiosity, Mars Express, Opportunity, Phoenix, Sojourner, Spirit, Viking 2, Viking 1 Best Sunset in MarsSaulėlydis MarseBeagle 2, Carl Sagan, Curiosity, Mars Express, Opportunity, Phoenix, Sojourner, Spirit, Viking 2, Viking 1 Opportunity 2004Važiuoklis Opportunity

2008 m. Phoenix Spacecraft (Feniksas) – nejudrus marsatyris su manipuliatoriumi bei analizatoriais; pateikė duomenų apie aptiktus kalcio karbonatus bei perchloratus;

Beagle 2, Carl Sagan, Curiosity, Mars Express, Opportunity, Phoenix, Sojourner, Spirit, Viking 2, Viking 1 Phoenix_2008Phoenix marsatyrio vizualizacija

Beagle 2, Carl Sagan, Curiosity, Mars Express, Opportunity, Phoenix, Sojourner, Spirit, Viking 2, Viking 1 uriosity in MarsCuriosity važinėjimas

Ciuriosity sekmė

2012 m. važiuoklis Curiosity (Smalsumas), turintis bent 10 unikalių mokslinių prietaisų. Net 17 vaizdo kamerų teikia pažintinę, tiriamąją ir navigacinę informaciją. Curiosity pripažintinas tobuliausiu ir brangiausiu važiuokliu. Paveldėjęs iš automobilių ir net geležinkelių technikos kai kuriuos pakabos ir važiuoklės elementus, jis yra labai specifiškas jėgainės, transmisijos, vairo mechanizmo atžvilgiais bei tiriamąja paskirtimi. Ryškiausi ypatumai:

Lazerinis prietaisas ChemCam, distanciškai (iki 7 metrų atstumu) analizuojantis medžiagų cheminę sudėtį;

branduolinė 2 kW šiluminės ir 125 W elektrinės galios jėgainė;

kompiuterizuota valdymo sistema, kurioje dalyvauja 400 žmonių (160 inžinierių, 250 mokslininkų).

Beagle 2, Carl Sagan, Curiosity, Mars Express, Opportunity, Phoenix, Sojourner, Spirit, Viking 2, Viking 1 Viking Lander 1 camera 1 Chryse PlanitiaViking Lander 1 pirmos kameros perduota panorama nusileidimo vietoje Chryse Planitia 1976 metais

Beagle 2, Carl Sagan, Curiosity, Mars Express, Opportunity, Phoenix, Sojourner, Spirit, Viking 2, Viking 1 Viking Lander 1 camera 2 Chryse PlanitiaViking Lander 1 antros kameros panorama nusileidimo vietoje Chryse Planitia 1976 metais

Beagle 2, Carl Sagan, Curiosity, Mars Express, Opportunity, Phoenix, Sojourner, Spirit, Viking 2, Viking 1 Viking Lander 2 camera 1 Utopia PlanitiaViking Lander 2 pirmos kameros perduota panorama nusileidimo vietoje Utopia Planitia 1976 metais

Beagle 2, Carl Sagan, Curiosity, Mars Express, Opportunity, Phoenix, Sojourner, Spirit, Viking 2, Viking 1 Viking Lander 2 camera 2 Utopia PlanitiaViking Lander 2 antros kameros perduota panorama nusileidimo vietoje Utopia Planitia 1976 metais

Beagle 2, Carl Sagan, Curiosity, Mars Express, Opportunity, Phoenix, Sojourner, Spirit, Viking 2, Viking 1 Mars Pathfinder Ares VallisMars Pathfinder kameros panorama nusileidimo vietoje Ares Vallis 1977 metais

Beagle 2, Carl Sagan, Curiosity, Mars Express, Opportunity, Phoenix, Sojourner, Spirit, Viking 2, Viking 1 Spirit Gusev craterSpirit perduota panorama iš nusileidimo vietos prie Gusevo kraterio 2004 metais

Beagle 2, Carl Sagan, Curiosity, Mars Express, Opportunity, Phoenix, Sojourner, Spirit, Viking 2, Viking 1 Opportunity Endevour craterOpportunity perduota panorama iš nusileidimo vietos prie Endeavour kraterio 2004 metais

Gabenant bet kokį objektą į Marsą, pirmiausiai reikia milžiniško raketinio komplekso. Tebenaudojamos termocheminės raketos, pvz, Curiosity atveju 531 t masės 60×5,4 m matmenų kompleksas įgreitina 3839 kg erdvėlaivį iki 7,1 km/s. Tokia didelė masė susidaro dėl kuro ir oksidatoriaus poreikių. Tarkime Space Shuttle komplekso – 104 t skysto vandenilio, 626 t skysto deguonies ir 585 t kieto kuro.

Curiosity nusileidimas

Curiosity pasižymėjo ir nauja preciziška tupdymo sistema bei originaliu nuleistuvu. Lekiantis 5,8 km/s erdvėlaivis prieš patekdamas menkon Marso atmosferon, paruošia aerodinaminį gaubtą ir šiluminės apsaugos skydą, kurie įkaisdami iki 2090 oC sumažina greitį iki 0,47 km/s. Likus 7 km iki paviršiaus išskleidžia 16 m skersmens parašiutą ir atmeta šiluminį skydą, o 1,8 km aukštyje atmeta aerodinaminį gaubtą bei įjungia 8 stabdymo mikroraketas. Sulėtėjus iki 0,83 m/s, kabantį ant 3 lynų važiuoklį nuleistuvas švelniai nutupdo ant Marso numatytoje vietovėje.

Beagle 2, Carl Sagan, Curiosity, Mars Express, Opportunity, Phoenix, Sojourner, Spirit, Viking 2, Viking 1 CuriosityCuriosity kamerų vieta

Curiosity turi ir “galvą” – aukštai pakeltą jutiklių centrą – bei „ranką“ – manipuliatorių su čiupimo ir gręžimo įrankiais. Ratai neturi guminių padangų (pernelyg šalta), bet visi 6 varomi savų elektros variklių (tik po 10 W) per banginius reduktorius.

Kosminių važiuoklių evoliuciją atspindi nežemiškų važiuoklių lentelė

Pavadinimas Masė, kg Matmenys, m Jėgainė, W Ratai Greitis m/h Rezultatai
Sojournery 11.5 0.65x0.30 6.6 6 3 per 30 parų 100 metrų, 550 vaizdų
Spirit/Opportunity 174 1.6x2.3x1.5 410 6 34 Opportunity per 10 metų nuvažiavo 40.3 km
Curiosity 890 2.1x2.7x2.2 125 6 30-90
Lunochod 1 756 2.2x2.1x1.5 180 8 2000 per 322 paras nuvažiavo 10.54 km, perdavė 20000 televizinių ir 206 aukštos kokybės vaizdus
Lunochod 2 840 1.7x1.6x1.35 180 6 8000 per 120 parų nuvažiavo 37 km, perdavė 80000 televizinių ir 86 panoraminius vaizdus
LRV 209 (795) 3.1x2.1x1.1 800 4 8000-16000 naudotas Apollo 15, Apollo 16 ir Apollo 17 misijose, bendras nuvažiuotas atstumas - 90.2 km

Bene pirmieji buvo Lunochod, dar 1970 m. tyręs Mėnulio gruntą, ir LRV (Lunar Rover Vehicle), 1971 m. vežiojęs astronautus.

Beagle 2, Carl Sagan, Curiosity, Mars Express, Opportunity, Phoenix, Sojourner, Spirit, Viking 2, Viking 1 Lunochod 2Bene pirmasis nežemiškas tyrėjas – Lunochod 2. Mėnulyje veikė sėkmingai. Įsismaginęs vairuotojas Žemėje įvažiavo į siaurą tarpeklį. Mėginant išvažiuoti iš jo, ratai užmetė Saulės baterijas Mėnulio gruntu…

Opportunity ir Mars Express

Netikėtu darbingumu džiugina ne tik važiuokliai, ypač Opportunity (jo rida – jau 42,6 km), bet ir orbitiniai marsatyriai.

Odyssey aptiko 100-250 m didumo angų į pomarsį (mūsiškai požemį – gal tiksiantį būsimiems marsonautams apsistoti). Mars Express (Pasiuntinys), nuo 2003 m. radaru zondavo ašigalio 1000 km skersmens 3,7 km storio ledo kepurę; Mars Reconnaissance Orbiter (MRO – Žvalgyba), atrado didžiausią 8500 km skersmens kraterį ir nufotografavo 6,8 m skyra Fobosą. Jis kasdien siunčia vaizdus marsalapių sudarymui ir klimato kaitos duomenis, pvz, 2013 12 23: „mažos dulkių audros poliarinėse srityse, debesys pusiaujo zonose. Opportunity ir Curiosity vietovėse – be audrų, atmosferos temperatūra -9…-87 oC, slėgis 8,5 hPa“. MRO turi 65 kg teleskopą HiRISE, pateikusį per 30 tūkst. vaizdų 30 cm skyra ir išmatavusį šiaurinio poliaus ledo tūrį (821000 km3 – beveik kaip Grenlandijos Žemėje) bei užfiksavusį ledo griūtis.

2015 07 20 pakoreguota jo orbita, kad 2016 09 28 galėtų nuleisti naują Marso tyriklį „InSight“ ir palaikyti ryšį.

2014 m. rugsėjį orbitinių tyriklių būrį papildė NASA erdvėlaivis MAVEN (Mars Atmosphere and Volatile Evolution) ir Indijos MOM (Mars Orbiter Mission, indiškai mangaljan).

Orbitiniai Marso tyrikliai

Pavadinimas Masė, kg Matmenys, m Elektrinė galia, W Orbitos aukštis, km Metai
MAVEN 2450/809 2.3x2.3x2 1130 150...6000 2013
MOM 1340/500 1.5x1.5x1.5 840 421...86000 2013
MRO 2180/1031 2000 250...316 2005
Express 1123/666 1.5x1.6x1.4 460 298...10107 2003
Odyssey 725/332 2.2x2.6x1.7 750 400 2001
Global Surveyor 1030 1.17x1.17x1.7 980 171...17836 1996
Фобос 6220/2600 1988
Viking 1, 2 2328/883 1.4x0.5x3.29 620 320...56000 1975
Mariner 9 998/559 500 1650...16860 1971
Марс 2 4650/2265 4.1x2x5.9 1380...24940 1971

Pirmasis Indijos marsatyris stebės paviršių (morfologijos, topografijos, geologijos atžvilgiais) ir atmosferą, jos dinamiką, Saulės vėją bei palydovą Fobosą. Orbitavimo metinių proga indų mokslininkai pagal Mangaljano atsiųstus duomenis sudarė Marso atlasą.

Pasak kanadietės prof. R.Ghent pastarųjų metų tyrimai yra revoliucingi atradimais, kad Marso litosfera poliuose dar nėra paveikta ledų ir nelanksti, kad būta vandens srautų ir ežerų, tebėra turtingos geologijos ir giluminių kanalų.

Gauname vis daugiau žinių apie palankesnį gyvybei klimatą turėjus prieš mln metų apmirusį Marsą, lieka neaišku, kaip marsonautai apsirūpins deguonimi, vandeniu ir maistu pragyvenimui, kaip apsisaugos nuo radiacijos. Curiosity duomenimis 1,84 mSv kasdien; žmogui saugos norma – <5 mSv per metus.

Kelionėms jau ruošiasi „Mars One“ B. Lansdorp įstaiga (atrinkti 1058 kandidatus iš 250 tūkst norinčių), R. Zubrin „Mars Society“ ir pirmojo kosminio turisto D. Tito „Inspiration Mars“, planuojanti 2018 m. nulėkdinti sutuoktinių porą į Marso orbitą ir grąžinti juos Žemėn. Rusija kuria branduolinį varytuvą, sutrumpinsiantį kelionę iki 30-45 parų, o JAV – erdvėlaivį „Orion“ ir raketinį kompleksą SLS (Space Launch System).

Visi Marso erdvėlaiviai iki 2018 metų kovo 6 dienos

V – veikianti misija; N – nesėkminga misija; S – sėkminga ir užbaigta misija; S * – 2018 birželyje Marse kilo audra. Saulės baterijas užnešė smėlis. 2019 vasaryje NASA nutraukė bandymus atgaivinti važiuoklį.


Komentarai apie “Marso naujienos”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *