astroskopai, teleskopai, teleskopas – Visatos tyrimams
ASTERIA (Arcsecond Space Telescope Enabling Research In Astrophysics – sekundėkampis tiriamasis teleskopas) iš TKS paleistas 2017 lapkričio 20 401-406 km orbiton įrodė mažų kubsatų (dydis 6U) ne žaislines galimybes rezultatyviai tyrinėti Visatą pigiausiu būdu. 8,2 mln USD kainavęs 10 kg 10x20x30 cm valdomas CORTEX 160 kompiuterio ir Saros Senger MIT komandos stebėjo Alpha Centauri, HD219134, 55 Cancri su egzoplanetomis bei kt žvaigždes, o ir Žemę, pvz Los Angeles bei kt miestų šviesius 30 m skyra. 48 W Saulės skydelių jėgainė, f 85 mm Zeiss optika, 2592×2192 Px vaizdų matrica teikia jam TESS (Transiting Exoplanet Satellite Survey – egzoplanetų tyriklio) pagalbininko statusą. astronautika.lt komentaras – ASTERIA buvo technologijų demonstravimo kubsatas, turėjo veikti iki 2018 vasario. Gavus gerus ASTERIA veiklos rezultatus, misija buvo pratęsta 3 kartus. 2020 balandžio 14 6U dydžio teleskopas orbituoja jau 876 paras).
Elektros bandymų inžinierius Esha Murty (kairėje) ir integracijos inžinierius Cody Colley (dešinėje) ruošia teleskopą ASTERIA masės savybių matavimui. 2017 balandis. NASA nuotrauka
Naudingai dirba ir prancūzų PicSat (nuo 2018), NASA HaloSat (2016) bei CUTE (Colorado Ultraviolet Transit Experiment – ultravioletinis eksperimentatorius). 2021 metams ruošiamas BurstCube. Tokius ir analogiškus kubsatus bei erdvėlaiviukus kuria Blue Canyon Technologies (Boulder miestelyje prie Las Vego): 13 vnt jau kosmose (pvz 9 kg TEMPEST-D) ir 80 ruošiamų. Nuo 2022 metų asteroidus žvalgys M-Argo (Miniatiurised Asteroid Geophysical Observer).
Tobulinant mažylių astronautinę techniką, ypač navigacijos ir ryšių, nemažai nuveikė du MarCO, erdvėlaivio In Sight pakeleiviai, kainavę 18,5 mln USD. 13,5 kg 36,6×24,3×11,8 cm didumo lėktukai, praskriedami Marsą 3 500 km nuotoliu buvo išskleidę Saulės skydelius (30×30 cm 35 W, bet 17 W ties Marsu) ir antenas bei perdavinėjo duomenis apie In Sight tūpimą 8 kB/s sparta. Turėjo 752×480 Px vaizdo kameras ir po 8 suslėgtų R236FA dujų varytuviukus.
LCRT – didžiausias radijo teleskopas
Galbūt tai bus didžiausias radijo teleskopas Saulės sistemoje
Gi didžiausiu (net visoje Saulės sistemoje) bus LCRT (Lunar Crater Radio Telescope) 1 km skersmens antena tirsiantis Visatą dar beveik nenaudotais 6-30 MHz dažniais, kai robotai pastatys jį nematomoje Mėnulio pusėje. Vielų tinklą regs važiuokliniai robotai DuAxel ir suformuos sferinį reflektorių viename iš ten esančių kraterių -173…260 oC temperatūrų sąlygomis.
Beje, radijo telekopo maketą jau įgyvendino kinai su olandais (vad H.Falcke), antenas pritvirtinę prie ryšių sato Queqiao (Čanje-4 pagalbininko).
FAST radijo teleskopas pirmąją „šviesą” (radijo bangas) išvdo 2016 liepos 3 dieną
Žemėje didžiausiu tebėra kinų FAST (Five-hundred meter Aperture Spherical Telescope) „Tianyan“ (500 m skersmens Visatos akis) Guizhou vietovėje, įrengtas irgi natūralioje įduboje iš 4,5 tūkst trikampių segmentų su 2,2 tūkst keltukų reflektoriaus formai kaitalioti. Nuo 2016 metų jau atrado 102 pulsarus ir ieškos gravitacinių bangų bei nežemiškų civilizacijų signalų.