Mirė Artūras Čarlzas Klarkas

Šri Lankoje trečiadienį, kovo 19 dieną,  anksti ryte vietos laiku mirė Britanijos rašytojas – fantastas Sir Arthur Charles Clarke. Jam buvo devyniasdešimt metų, o saloje jis gyveno nuo 1956 metų. Paskutiniaisiais gyvenimo metais sunkiai sirgo. Jis buvo vienas žinomiausių mokslinės fantastikos autorių visame pasaulyje. Daugelis Klarko mokslinės fantastikos darbų susieti su skrydžiais į kosmosą, povandeniniais tyrimais, ateities prognozėmis. 1998 metais už literatūrinius nuopelnus Britanijos karalienė Elžbieta Antroji jam suteikė riterio titulą.

Trumpa biografija

Seras Arturas Čarlzas Klarkas (Sir Arthur Charles Clarke) gimė 1917 m. gruodžio 16 d. ir mirė 2008 m. kovo 19 d. Britų rašytojas, išradėjas ir futuristas, geriausiai žinomas mokslinės fantastikos romanu „2001 metų kosminė odisėja“ bei to paties pavadinimo filmu, pastatytu kartu su Stanley Kubrick. Klarkas, kartu su Robert A. Heinlein ir Isaac Asimov, priskiriamas Didžiajam mokslinės fantastikos rašytojų trejetui.
A.Klarkas 1941-1946 m. tarnavo Karališkosiose oro pajėgose kaip radarų instruktorius ir technikas, 1945 m. pasiūlė palydovines komunikacijų sistemas, o ši idėja 1963 m. jam pelnė Franklino instituto Stuart Ballantine Aukso medalį. 1994 m. buvo nominuotas Nobelio taikos premijai. 1961 m. pelnė UNESCO Kalinga apdovanojimą už mokslo populiarinimą.  1998 m. Jungtinėje Karalystėje suteiktas riterio vardas.

A. Klarkas gimė 1917 m. gruodžio 16 d. Minehead mieste, Somersete, Anglijoje. Vaikystėje mėgo stebėti žvaigždes ir skaityti senus amerikietiškus mokslinės fantastikos žurnalus. Baigęs vidurinę mokyklą ir Richard Huish koledžą, neišgalėjo mokytis universitete, todėl įsidarbino auditoriumi.
Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo Karališkosiose oro pajėgose, kur buvo radarų specialistas. Buvo įsitraukęs į gynybinės radarų sistemos darbą. Demobilizuotas turėdamas skrydžio leitenanto (liet. Flight Lieutenant) laipsnį. Po karo baigė Londono Kingo koledžą ir gavo aukščiausią matematikos ir fizikos laipsnį.
1947-1950 ir 1953 m. buvo Britų tarpplanetinės draugijos narys.
1953 m., kelionės į Floridą metu susipažino ir netrukus vedė Marilyn Mayfield, kuri jau buvo išsiskirusi ir turėjo sūnų. Išsiskyrė jau po šešių mėnesių, o oficialios skyrybos įvyko tik 1964 m. Daugiau Klarkas nebevedė, nors artimai bendravo su Leslie Ekanayake, kuri mirė 1977 m.
1951 m. BBC konkursui parašė „Sargybinį“. Nors ir istorija buvo atmesta, ji pakeitė visą Klarko tolimesnį gyvenimą. „Sargybinis“ įnešė mistinių ir kosminių elementų į Klarko kūrybą. Vėlesni darbai buvo paskirti technologiškai labiau išsivysčiusių ateivių kontaktui su žmonija.
Nuo 1956 m. gyveno Šri Lankoje. Ten sukūrė „Rojaus fontanus“, kur aprašė kosmoso keltuvo idėją. 1968 m. Išleidęs „2001 metų odisėją“ A. Klarkas tapo mokslo ir technologijos patarėju, ypač „Apollo“ kosminės programos metu. 1968 metais romanas „2001: A Space Odyssey” buvo ekranizuotas ir iki šių dienų yra vienas stipriausių mokslinės fantastikos filmų.
8-ojo dešimtmečio pradžioje pasirašė trijų knygų leidybos sutartį, tuo metu buvusia rekordine mokslinės fantastikos rašytojui. Pirmoji, „Susitikimas su Rama“, pasirodė 1973 m. ir pelnė jam pagrindinius šio žanro apdovanojimus.
Kūrė televizijos programas „Arthur C. Clarke’s Mysterious World“ (Artūro Klarko paslaptingas pasaulis, 1981 m.), „Arthur C. Clarke’s World of Strange Powers“ (Artūro Klarko keistų galių pasaulis, 1984 m. ir „Arthur C. Clarke’s Mysterious Universe“ (Artūro Klarko paslaptinga visata, 1994 m.), kurios susilaukė didelio pasisekimo.
1988 m. diagnozuotas poliomielitas ir nuo to laiko jam teko naudotis invalidų vežimėliu.
1998 m. jam suteiktas riterio vardas „už tarnavimą literaturai“, įšventintas buvo 2000 m. gegužės 26 d. Ceremonija atidėta paties Klarko prašymu dėl tuo metu vykusio pedofilijos skandalo, kurį iškėlė britų bulvarinis laikraštis „The Sunday Mirror“. Kaltinimai pasirodė nepagrįsti, o laikraštis vėliau išspausdino atsiprašymą.
Arturas Klarkas mirė 2008 m. kovo 19 d. Šri Lankoje dėl kvėpavimo problemų. Kremuotas kovo 2 d. Kolombe
A. Klarkas iškėlė geostacionariųjų palydovų panaudojimo telekomunikacijoms idėją ir ją išdestė straipsnyje, publikuotame žurnale „Wireless World“ 1945 m. spalį. Dėl šios priežasties, rašytojo garbei, geostacionarioji orbita kartais vadinama Klarko orbita.
Deja, iki šiol neaišku, ar šis straipsnis buvo tikrasis postūmis modernių telekomunikacijų palydovų kūrimui. John R. Pierce iš „Bell Labs“ nepriklausomai nuo Klarko iškėlė šią idėja 1954 m. Vėliau dalyvavo pirmųjų telekomunikacijų palydovų kūrimo programose „Echo Satellite“ ir „Telstar“.

Fantastikos romanai

Prelude to Space (1951); The Sands of Mars (1951); Islands in the Sky (1952); Against the Fall of Night (1948, 1953); Vaikystės pabaiga (Childhood’s End, 1953); Earthlight (1955); Miestas ir žvaigždės (The City and the Stars, 1956); The Deep Range (1957); Mėnulio jūroje (A Fall of Moondust, 1961); Dolphin Island (1963); Glide Path (1963); 2001 metų kosminė odisėja (2001: A Space Odyssey, 1968); Susitikimas su Rama (Rendezvous with Rama, 1972); A Meeting with Medusa (1972); Imperial Earth (1975); The Fountains of Paradise (1979); 2010: Odyssey Two (1982, ekranizuotas 1984 metais); Tolimosios žemės dainos (Songs of Distant Earth, 1986); 2061: Odyssey Three (1988); Cradle (1988) (su Gentry Lee); Antroji Rama (Rama II, 1989, su Gentry Lee); Beyond the Fall of Night (1990) (su Gregory Benford); The Ghost from the Grand Banks (1990); Ramos sodas (The Garden of Rama, 1991, su Gentry Lee); Ramos apsireiškimas (Rama Revealed , 1993, su Gentry Lee); The Hammer of God (1993); Richter 10 (1996) (su Mike McQuay); 3001: The Final Odyssey (1997); The Trigger (1999) (su Michael P. Kube-McDowell); The Light of Other Days (2000) (su Stephen Baxter); Time’s Eye (2003) (su Stephen Baxter); Sunstorm (2005) (su Stephen Baxter); Firstborn (2007) (su Stephen Baxter); The Last Theorem (2008) (su Frederik Pohl)

Kino filmai ir trumpi filmai

Apsakymų rinkiniai

The Other Side of the Sky (1958); The Nine Billion Names of God (1967); The Wind from the Sun (1972); The Best of Arthur C. Clarke (1973); The Sentinel (1983); The Collected Stories of Arthur C. Clarke (2001).

Ne fantastikos kūriniai

The Exploration of Space (1951); Voices from the Sky: Previews of the Coming Space Age (1965); Astounding Days: A Science Fictional Autobiography (1989); Greetings, Carbon-Based Bipeds! (1999).


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *