NASA – nei į Marsą, nei į Mėnulį

Mars_Orion_SLS

Maždaug penkerius pastaruosius metus NASA viešai skelbė informaciją apie planuojamą žmonių kelionę į Marsą. Ji, pagal NASA, turėtų įvykti ketvirtajame šio amžiaus dešimtmetyje. 

Agentūra aiškino, kad finansavimą didinant tik tiek, kad būtų kompensuojama infliacija, jiems pakaks išteklių naujam galingam žmonijos kosminiam šuoliui: žmogaus nugabenimui į Marsą ir jo parskraidinimui atgal. Naujoji agentūros raketa nešėja „Space Launch System“ (SLS) ir erdvėlaivis „Orion“ tuometinio NASA administratoriaus Charleso Boldeno buvo pristatyti kaip transporto priemonės, kurios leis atlikti šį žygdarbį.

Žinoma, skeptikų buvo begalės. Pavyzdžiui, Nacionalinė mokslo taryba savo ataskaitoje įspėjo, kad agentūrai reikia atlikti pernelyg daug darbo turint pernelyg mažai lėšų, kad skrydis įvyktų ketvirtajame dešimtmetyje naudojant SLS raketą. Ilgalaikė pilotuojamų skrydžių į Marsą programa penktajame dešimtmetyje būtų neįtikėtino dydžio iššūkis. NASA į tokią kritišką ataskaitą reagavo paskelbdama pranešimą, kad kelionės į Marsą planas patvirtintas.

NASA pasidavė.  Orion erdvėlaivis dar neišbandytas. Aišku, jo pirmasis nepilotuojamas skrydis su SLS raketa bus dėl įvairių priežasčių labai daug kartų atidėtas. Jei per ketverius metus jis nepakils, o po ketverių metų į Baltuosius rūmus ateis demokratai, tai šis erdvėlaivis, pasikeitus kosmoso tyrimų politikai, bus nurašytas kaip nesėkmingas projektas. Panašiai norėjo pasielgti su Space Shuttle programa prezidento Jimmy Carter valdymo metais. Bet dabar JAV kosmoso agentūra, panašu, pagaliau pripažino, kad realybė už juos galingesnė. Trečiadienį vykusiame Amerikos aeronautikos ir astronautikos instituto suvažiavime NASA pilotuojamų skrydžių programos vadovas pripažino, kad agentūra iš esmės neturi lėšų, reikalingų kelionei į Marsą su SLS raketa ir „Orion“ erdvėlaiviu. Šių aparatų konstravimas kainuoja per daug, o skrydis taip pat būtų per brangus, todėl NASA nesugebėjo net pradėti kurti aparatų, kurie galėtų nusileisti Marse ar nuo jo pakilti.

„Nebegaliu pateikti žmonių kelionės į Marsą datos, o priežastis yra ta, kad gaunant 2 proc. metinio biudžeto didėjimą neturime nusileidimo ant Marso paviršiaus sistemos. O patekimo į Marso atmosferą ir nusileidimo šioje planetoje iššūkis yra milžiniškas“, – sakė Williamas H. Gerstenmaieris. Ir nors tai yra sveiko proto padiktuotas pareiškimas, jis nelabai dera su ankstesniais viešais NASA pareiškimais, kuomet buvo reklamuojama kelionės į Marsą idėja. Agentūros atstovai iki šiol nelabai norėjo šnekėti ir apie nusileidimą Mėnulyje – prezidento George’o W.Busho valdymo metais buvo pradėta sugrįžimo į Mėnulį iniciatyva, tačiau ją atšaukė Barackas Obama. Dabar W.H.Gerstenmaieris vėl prakalbo apie tokią galimybę.

Atgal į Mėnulį? „Jeigu nustatytume, kad Mėnulyje yra vandens, o turime noro atlikti daugiau tyrimų siekiant tai nustatyti, tuomet turėtume galimybę išlaikyti didelio masto Mėnulio paviršiaus programą. Jeigu norėtume sutelkti dėmesį į Marsą, to padaryti negalėtume“, – sakė W.H.Gerstenmaieris.

Apie „didelio masto Mėnulio programą“ jau seniai nekalbėjo niekas iš NASA atstovų – ką jau kalbėti apie pilotuojamų skrydžių programų vadovą. Tačiau praėjus pusmečiui nuo naujojo prezidento administracijos darbo pradžios agentūra pradeda suvokti, kad tyrimų kryptis gali smarkiai pasikeisti. Tad kol kas NASA vadovybė pasilieka sau atvirus kelius ir į Mėnulį, ir į Marsą. Bėda ta, kad jeigu dabartinė situacija nepasikeis, NASA ir į Marsą, ir į Mėnulį galės žvalgytis tik per teleskopus ar autonominių zondų kameras. Agentūrai nepakanka finansavimo pastatyti dideles Mėnulio bazes, jeigu visos statybinės medžiagos bus gabenamos SLS raketomis, kurios skraidytų po kartą per metus – kiekvienas toks skrydis kainuotų daugiau nei po 1 mlrd. JAV dolerių. Savaime suprantama, bandymas nugabenti astronautą iki Marso paviršiaus ir jį susigrąžinti kainuotų dar daugiau: vienam tokiam tarpplanetiniam skrydžiui reikėtų mažų mažiausiai penkių vienkartinio naudojimo SLS raketų iškėlimų. Yra ir kitas, kiek pigesnis skrydžio į Marsą variantas: kliautis iš dalies arba visiškai daugkartinio naudojimo transporto sistemomis, kokias kuria „SpaceX“, „Blue Origin“, „United Launch Alliance“. Bet žvelgiant iš politinės pusės JAV Kongresas visada kreivai žiūrėjo į tolimojo kosmos tyrimus pasikliaujant privačiomis kompanijomis. Tiesa, toks požiūris gali pasikeisti – viceprezidentas Mike’as Pence’as ragina stiprinti NASA komercines partnerystes. „Tiesa ta, kad Amerikos verslo įmonės yra pačiame kosminių technologijų pažangos priešakyje“, – sakė M.Pence’as.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *