OFT CST-100 Starliner

OFT, CST-100, Starliner, Boeing

OFT, CST-100, Starliner, Boeing – NASA artėja prie svajonės. Amerikiečiai lėks į TKS iš JAV teritorijos privačiais erdvėlaiviais.

OFT, CST-100, Starliner, Boeing, ULA

NASA laukia Atlas V raketos starto, priartinančios prie svajonės: JAV astronautai lekia į TKS iš JAV teritorijos privačiais JAV erdvėlaiviais

Boeing Orbital Flight Test Prelaunch, CST-100, OFT

ULA (United Launch Alliance) raketa Atlas V su Boeing erdvėlaiviu CST-100 Starliner skrydžiui paruošta Kanaveralo Kosminiame centre, 41 starto aikštelėje. Nuotrauka NASA/Joel Kowsky

2019 gruodžio 20 dieną, 13 val. 36 min. numatytas raketos Atlas V (su Rusijos gamybos varytuvais RD-180) startas su CST-100 (CST – Crew Space Transportation) Starliner erdvėlaiviu. Nepilotuojama NASA misija OFT (Orbital Flight Test) prasidės iš Kanaveralo iškyšulio, JAV. OFT tikslas yra CST-100 Starliner erdvėlaivio lėkis iki Tarptautinės Kosminės Stoties, prisijungimas prie TKS, ir po savaitės lėkis atgal į Žemę. Erdvėlaivio viduje bus atsronauto su 60 daviklių manekenas Rosie. Pilotuojamo skrydžio atveju (toks skrydis numatytas 2000 metų pirmoje pusėje), erdvėlaivis Starliner prie TKS galės būti prijungtas 6 mėnesius.

Erdvėlaivis CST-100 Starliner

Erdvėlaivis CST-100 Starliner yra 7 vietų kompanijos Boeing daugkartinis pilotuojamas erdvėlaivis, konstruojamas pagal NASA programą Commercial Crew Development, kuri buvo pradėta 2010 metais, kai dar skraidė JAV daugkartiniai Space Shuttle erdvėlaiviai. Beje, Space Shuttle erdvėlaivių programoje Boeing buvo viena iš pagrindinių komppanijų. Į NASA kvietimą dalyvauti Commercial Crew programoje atsiliepė 36 kompanijos, iš jų 2014 metais liko Boeing ir SpaceX, atitinkamai iš NASA erdvėlaivių CST-100 Starliner ir Crew Dragon konstravimui, testavimui ir sertifikavimui gavusios 4.2 mlrd USD ir 2.6 mlrd USD. Po kelių metų Boeing iš NASA gavo papildomu 400 mln USD darbams pabaigti.

OFT, CST-100, Starliner, Boeing

Erdvėlaivio CST-100 Starliner sukonstravimas ir pagaminimas kainavo 4.2 mlrd USD + 400 mln USD

Erdvėlaivio aerodinaminis skydas bus naudojamas tik atmosferoje. Virš atmosferos jis numetamas, o erdvėlaivis gali susijungti su TKS. Erdvėlaivį valdo 3 poros varytuvų: du šonuose manevravimui, du pagrindiniai varytuvai ir du papildomi varytuvai. Jei startas vyksta normaliai ir nereikia erdvėlaivio atskirti (gelbėjant astronautus) nuo raketos Atlas V, Boeing erdvėlaivis Starliner CST-100 galės atlikti papildomus manevrus orbitoje.

CST-100 Starliner turi porą iliuminatorių šone ir priekyje. Starliner erdvėlaivį sudaro dvi dalys: techninis modulis ir komandinis modulis. Komandinis modulis yra skirtas astronautų nulėkdinimui į TKS ir parlėkdinimui į Žemę, taip pat kroviniams gabenti. Techninis modulis, kuriame yra skrydžio valdymo įranga, nuo komandinio modulio bus atskiriamas prieš įlekiant į atmosferą.

Saulės baterijų panelės yra išdėstytos techninio modulio išorėje. Skirtingais kampais į Saulę nukreipiami fotovoltiniai keitikliai sukurs 2.9 kW galią. Komandinis modulis (su trimis astronautais pirmojo pilotuojamo skrydžio metu) į Žemę leisis parašiutais. Prieš pat Žemės paviršių bus panaudojamos azotu ir deguonimi pripučiamos oro pagalvės, švelninančios smūgį į paviršių.

Skirtingai, nei anksčiau vykusių NASA Mercury, Gemini ir Apollo programų misijų pabaiga būdavo vandenyje, Boeing pasirinko nusileidimą į sausumą. Tokį pradinį variantą planavo ir kompanija SpaceX, ketinusį erdvėlaivį Crew Dragon tupdyti į sausumą. Vėliau buvo nutarta nusileisti į vandenį.

Boeing, OFT, Starliner

NASA astronautai (iš kairės į dešinę) Nicole Mann, Boeing astronautas Chris Ferguson ir Michael Fincke OFT išvakarėse Kenedžio Kosminiame centre. Nuotrauka NASA/Joel Kowsky

Boeing-OFT

Oficialus pirmojo OFT Starliner logo


Komentarai apie “OFT CST-100 Starliner”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *