Po susitikimo su kosmonautu S. Avdejev

Sergej Avdejev Lietuvoje

Sergej Avdejev Lietuvoje.

Sergej AvdejevSergej Avdejev 2019-01-16 VGTU AGAI Treniruoklių ir laboratorijų korpuse, Linkmenų 28, 128 auditorijoje po susitikimo su studentais ir miestiečiais, besidominčiais astronautika. Specialiai astronautika.lt vienintelė susitikimo nuotrauka

Apie svečią

Kosmonautas Sergej Avdejev gimė 1956-01-01 Čepaevsko mieste Kuibyševo srityje Sovietų Sąjungoje. Su pagyrimu 1973 metais baigė vidurinę mokyklą. 1979 metais baigė Maskvos inžinerinį fizikos institutą (Московский инжинерно – физический институт (МИФИ)) ir įgijo „Eksperimentinės branduolinės fizikos“ specialybę. Atidavė duoklę sovietinei sistemai. O gal tuo metu šventai tikėjo marksizmo – leninizmo idėjomis? Tad 1981 metais baigė marksizmo – leninizmo universitetą. Nuo 1985 metų Sovietų Sąjungos komunistų partijos narys. Tapo lojaliu sovietinei sistemai žmogumi. Tolimesni karjeros keliai buvo atviri. 1986 metais neakivaizdiniu būdu baigė Maskvos inžinerinio fizikos instituto neakivaizdinę aspirantūrą. Nuo 2001 metų gegužės 18 dienos – matematikos – fizikos mokslų kandidatas (Vakarų pasaulyje – mokslų daktaras). Savo disertacijoje nagrinėjo šviesos blyksnių kosmonautų akyse atsiradimo skrydžio metu priežastis. Sergej Avdejev vedęs. Žmona – Marija Pobedinskaja – žurnalo „Novosti kosmonavtiki“ korespondentė. Turi dvi dukras – Mariją (gim. 1981 metais) ir Klementiną (gim. 1991 metais).

Ilgas kelias į erdvėlaivio kabiną

Nuo 1979 metų liepos 14 dienos dirbo moksliniame – gamybiniame susivienijime Energija. Jaunasis specialistas palydove montavo ir derino gama teleskopo aparatūrą. Ši firma turi ir savo kosmonautų inžinierių būrį. Atrankoje į būsimus kosmonautus savo jėgas išbandė ir Sergej Avdejej. 1987 metų kovo mėnesį atrinktas į kosmonautų būrį. 1987 metų liepos mėnesį paskirtas mokslinio – gamybinio susivienijimo Energija 291 skyriaus kandidatu į kosmonautus – bandytojus. Nuo 1987 metų gruodžio mėnesio iki 1989 metų liepos atliko bendrąjį pasiruošimą kosminiams skrydžiams Jurij Gagarin kosmonautų parengimo centre. 1989 metų lapkričio mėnesį paskirtas į mokslinio – gamybinio susivienijimo Energija 291 skyriaus (kosmonautų būrio) kosmonauto – bandytojo pareigas. Nuo 1989 metų rugpjūčio ruošėsi kartu su Anatolij Arcebarskij (vadas) skrydžiui į orbitinę stotį Mir. Tai ne dublerių, o tik rezervinis (tai yra trečiasis) ekipažas, kuriame S. Avdejev turėjo taip vadinamas Rusijoje borto inžinieriaus pareigas. Jie abu su A. Arcebarskij tuo metu dar neturėjo skrydžių patirties. Nuo 1990 metų gruodžio iki 1991 metų gegužės  erdvėlaivio Sojuz TM-12 rezervinio (trečiojo) ekipažo inžinierius kartu su dviejų kosminių skrydžių patirtį turinčiu vadu Aleksandr Viktorenko. Tai skrydis pagal pagal devintosios pagrindinės ekspedicijos orbitinėje stotyje Mir programą (sutrumpintai žymėsime Mir PE-9). 1991 metų birželio – liepos mėnesiais erdvėlaivio Sojuz TM-13 dubliuojančio (antrojo) ekipažo borto inžinierius kartu su Aleksandr Viktorenko (vadas) ir Clemens Lothaller (Austrija – tyrėjas). Tai Mir PE-10/Austromir -91 programa. Tačiau 1991 metų liepos 10 dieną Valstybinė komisija nusprendė sujungti du skrydžius. Taip buvo sujungti sovietų – austrų ir sovietų – kazachų ekipažai. Po šio sprendimo S. Avdejev buvo pašalintas iš ekipažo. Jį pakeitė Kazachijos kosmonautas Talgat Musabajev. Nuo 1991 metų spalio mėnesio iki 1992 metų vasario erdvėlaivio Sojuz TM-14 dubliuojančio ekipažo inžinierius kartu su Anatolij Solovjov (vadas) ir vokiečiu Evald Rainchold (tyrėjas). Tai skrydis pagal MIR PE-11/Mir-92 programą. Pagaliau nuo 1992 balandžio iki liepos mėnesio ruošėsi savo skrydžiui erdvėlaiviu Sojuz TM-15 kartu su Anatolij Solovjov (vadas) ir Prancūzijos kosmonautu Mišel Tonini. Tai skrydis į orbitinę stotį Mir pagal Mir PE-12 programą.

 Susitikimo pradžia

128 auditorijoje susirinko daugiau nei 100 studentų. Apie vieną trečdalį jų nesuprato rusiškai, todėl susitikimo metu kosmonauto S. Avdejev pasakojimas buvo verčiamas į lietuvių kalbą. Susitikimo pradžioje kosmonautas pristatė kelių minučių filmą apie save, kurį yra sukūręs Roskosmos. Roskosmos yra sukūręs trumpus filmus apie kiekvieną kosmonautą. Auditorijoje, už klausytojų nugarų puikavosi naikintuvas L-39, o kairėje pusėje sraigtasparnis Mi-8. Svečias jautrus Čekoslovakijoje pagamintam reaktyviniam mokomajam lėktuvui Aero L-39 A Albatros, nes juo mokėsi skraidyti besiruošdamas kosminiams skrydžiams. Šie lėktuvai dar naudojami ir kaip lengvieji šturmo lėktuvai.  Nežiūrint į tai, kad dirbo inžinieriumi tiek stotyje Mir, tiek erdvėlaiviuose Sojuz TM, jis privalėjo išmokti skraidyti reaktyviniu lėktuvu. Nesvarbu kokios pareigos ekipaže, kokia tavo specialybė, jei nori skristi į kosmosą, privalai mokėti pilotuoti reaktyvinį lėktuvą. Kitaip kelias į kosmosą uždarytas. Paskutiniu metu Rusijos kosmoso vadovybėje numatyta pereiti nuo pilotavimo lėktuvų prie sraigtasparnių. Būtent sraigtasparnių valdymas labiausiai primeną veiksmą, kurį daro kosmonautai nusileidimo metu. Rusijoje dabar ir ateityje bus naudojami kosminiai aparatai, kurių nusileidimo aparatas kapsulė. Prie šio tipo aparatų nuo šių metų pereina ir NASA astronautai. Kabėjimas po parašiutu ar leidimasis veikiant reaktyviniams varikliams,  žymiai labiau primena skrydį sraigtasparniu, nei reaktyviniu lėktuvu. Netolimoje ateityje kapsulės tipo nusileidimo aparatais leisimės ne tik ant Žemės, bet ir ant Mėnulio, Marso paviršių. Kai NASA astronautai skraidė Spase Shuttle sistemos erdvėlaiviais, tai šie jų erdvėlaivis buvo sunkiasvoriai sklandytuvai. Sugrįžimo į Žemę metu, jų greitis kito nuo pirmojo kosminio iki paprasto reaktyvinio lėktuvo. Tad mokėti skraidyti reaktyviniu lėktuvu buvo būtina.

Kai S. Avdejev 1973 – 1979 metais mokėsi inžineriniame fizikos institute, atominė branduolinė fizika perėjo iš karinės paskirties, branduolinių reaktorių į astrofiziką, žvaigždžių tyrimus.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *