Prisisekite diržus – leisimės ant…kometos

Leistis ant beore erdve švilpiančios kometos nėra lengva. Kaip tik tokį manevrą lapkričio 12 dieną pirmą kartą mokslo istorijoje mėgins įgyvendinti Europos kosmoso agentūra ESA. Beprecedentė operacija prasidės jau trečiadienio vakarą.
Stebėti nusileidimo aparato „Philae“ nutūpimą ant Čuriumovo-Gerasimenkos kometos (skersmuo – apie 3,5 km) paviršiaus bus galima ir tiesiogiai. Preliminariais duomenimis, aparatas ant kometos paviršiaus turėtų pradėti leistis trečiadienį 10.35 val. Lietuvos laiku – tuo metu nusileidimo aparatas atsiskirs nuo zondo „Rosetta“.
Žemėje dirbantys technikai apie tai, kaip praėjo šis momentas, sužinos tik po 28 minučių ir 20 s – tiek laiko signalas keliaus į Žemę (510 mln. km). Visi puikiai supranta, kad nusileidimo aparatas yra per toli, kad tada būtų galima ką nors keisti – liks tik kantriai laukti.
Ar „Philae“ nusileido sveikas ir pasiruošęs darbui, ESA žinos ir oficialiai paskelbs trečiadienio vakarą, apie 18.00 val. Lietuvos laiku.NAVCAM_top_10_at_10_km_1_node_full_image_22014 spalio 15 dienos kometos nuotrauka: atstumas iki kometos 7,7 km, matomas vaizdas yra 866 x 866 metrų

7 baimės valandos

Detali Čuriumovo-Gerasimenkos kometos paviršiaus apžiūra prasidėjo tik šių metų rugpjūtį, kai prie kometos atskrido ESA zondas „Rosetta“. Kaip tik iš šio zondo ir startuos nusileidimo aparatas „Philae“. Kometos paviršius yra labai raižytas, nusėtas akmenų ir plyšių, o „Philae“ nusileidimo sistema manevruoti paskutinę minutę neturės galimybės.
Ar „Philae“ sėkmingai nusileido, Žemėje dirbantys mokslininkai galutinai išsiaiškins tik per 7 valandas nuo aparato starto momento. Šias valandas zondo techninė komanda vadina „7 baimės valandomis“ – su aliuzija į „7 baimės minutes“ leidžiantis NASA marsaeigiui „Curiosity“.
„Kometos paviršius yra labai nelygus ir labai raižytas, – pabrėžia „Rosetta“ operacijų vadovas Andreasas Accomazzo. – Tačiau yra kaip yra. Mes vis tiek mėginsime. Tiesa, mums prireiks ir sėkmės.“
Jei „Philae“ nusileis sėkmingai, šis manevras vainikuos „Rosetta“ kelionę iš Žemės, kuri truko ilgus 10 metų.
Kometa svečius pasitikti pasiruošusi toli gražu ne su pyragais… Gravitacija jos paviršiuje yra tokia menka, kad „Philae“ visų pirma teks į kometą iššauti harpūną. Leisis aparatas ne tik ant labai akmenuoto, bet ir ant labai dulkėto paviršiaus. Operacijos sėkmė priklausys ir nuo aparato kompiuterinių sistemų bei programinės įrangos patikimumo – ypač paskutinėmis manevro valandomis.

Philae_do„Philae“ įrenginiai ir leidomosi seka

„Rosetta“ techninis personalas jau nuo vakar įdėmiai žvalgo nusileidimui pasirinktą teritoriją, pavadintą Agilkia, ir ruošiasi „Philae“ atsiskyrimui nuo „Rosetta“, kuri tuo metu skries maždaug 22 km aukštyje. Vienas įtempčiausių momentų bus antradienio naktį – tada techniniam personalui bus likusios tik 4 val. nusiųsti paskutines komandas.
„Turėsime tik 4 valandas viską galutinai suruošti ir patikrinti, – patvirtino A.Accomazzo. – O veikti per tas 4 valandas tikrai bus ką.“
„Įsivaizduokite, kad lėktuvu skrendate 22 km aukštyje, – siūlo ESA operacijų vadovas Paolo Ferri. – Tai yra dukart aukščiau nei skraido keleiviniai laineriai. Ir tada tam tikru momentu mums teks numesti iš tokio aukščio krovinį, ir tikėtis, kad jis nusileis 1 km² plote.“
Nusileidimo operacijos metu techninė komanda būtinai triaukš žemės riešutus.
„Žemės riešutai – privalomas atributas, – teigia vienas iš aštuonių skrydžio inžinierių José Luisas Pellonas-Bailonas. – Sužinojom, kad tokių ypatingų operacijų metu kolegos iš NASA kremta riešutus. Komplikuotų misijų metu ant jų stalo visada būna riešutų. Bus ir ant mūsų.“

Lander_labels_line_circle2„Philae“ aparatas prikimštas įvairios mokslinės aparatūros – 10 skirtingų prietaisų

Print„Rosetta“ turi 11 skirtingų prietaisų

Jei „Philae“ žūtų…

Net jei „Philae“ mėginimas nutūpti ant kometos baigtųsi nesėkme, ESA teigia, kad būtų prarasta tik apie 20 proc. mokslinių duomenų, kurių tikimasi iš „Rosetta“ misijos. Didžioji dalis duomenų bus renkama iš orbitos – šie procesai vyks iki 2015 m. gruodžio. Likus penkiems mėnesiams iki to laiko, Čuriumovo-Gerasimenkos kometa labiausiai priartės prie Saulės.
Jei „Philae“ nusileis sėkmingai, ši kometa taps septintuoju Saulės sistemos kūnu (neskaičuojant Žemės), kuriame pavyko nusileisti žmonių sukurtiems kosminiams aparatams. Iki tol jie yra leidęsi Veneroje, Mėnulyje, Marse, Titane ir asteroiduose „433 Eros“ bei „Itokawa“.
„Philae“ užduotis – ištirti kometą dar nuodugniau. ESA viliasi, kad šių tyrimų rezultatai gali netgi iš esmės pakeisti Saulės sistemos formavimosi sampratą.

Rosetta_timeline_node_full_image_2ESA Rosetta kosminio aparato kelionė link kometos

Kometos „daina“

„Rosetta“ prietaisas RPC įrašė paslaptingą 67P/Churyumov-Gerasimenko kometos „dainą“: virpa jos magnetinis laukas. Padidinus šių virpesių dažnį iki garso dažnio (nuo 20 Hz iki 20 000 Hz), gautą signalą – kometos „dainą“ – gali girdėti žmogus.

Kometos – Žemės, Saulės ir Rosetta tarpusavio padėtis skrydžio metu


Komentarai apie “Prisisekite diržus – leisimės ant…kometos”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *