Rusijos kosminės eros saulėlydis

Briz 3

Rusija, era kosmose, startai, avarijos, avaringumas, skaičiai, procentai ir lentelės – tokie tekstai smagiai skaitomi.

Sovietų era

Prieš kelis dešimtmečius Sovietų Sąjunga (SSSR) didžiavosi socialistinės sistemos pranašumais. Tačiau šalies gyventojams orus gyvenimas taip ir liko tolima svajone. Vėliau Rusijos didybės mitas patriotų sąmonėje buvo palaikomas Pergalės, Didžiulės teritorijos, Branduolinio ginklo, Naftos ištekliais ir neginčijamu pranašumu Kosmose. Būtent todėl kiekviena nesėkmė konkurentų nešančiųjų raketų paleidimo atveju ir šiandien susilaukia didelio dėmesio ir sukelia piktdžiugą Rusijos spaudoje. Tuo tarpu, savosios nesėkmės užglaistomos ir joms randama dešimtys „objektyvių“ priežasčių.

Nesekmės

Gyventojų pragyvenimo lygis neturi tiesioginio ryšio su nesėkmingais kosminių raketų startais. Tačiau, lyginant su kitomis šalimis, nesėkmių statistika yra pakankamai įdomus rodiklis. Analitikai rašantys apie nepavykusius kosminių objektų paleidimus dažniausiai meluoja arba stengiasi pateikti kaip nereikšmingus.

2015 metais, įvykus trims nesėkmingiems nešančiųjų raketų startams, Rusijos paleidimų avaringumas pasiekė 8,2%. Tai galima vertinti kaip visišką fiasko, nes užsakovus domina ne Jurij Gagarin šypsena, šuniukų Belkos ir Strelkos likimas, bet gebėjimas iškelti naudingą krovinį į reikiamą orbitą LEO ar GTO arkitą kokią.

Objektyvi analitika

Tačiau, nežiūrint intensyvios propagandos, Rusijoje yra analitikų, objektyviai vertinančių esamą situaciją. Savo bloguose bei straipsniuose ne tik analizuoja problemą, bet, taip pat, bando įžvelgti susidariusios padėties priežastis. Jų nedomina, dažniausiai pateikiama skrydžių statistika nuo 1957 iki 2007, nes Sergej Koroliov ir Wernher von Braun laikais sprogusios bei nukritusios raketos neatspindi šiandieninės padėties (astronautika.lt pastaba: Sergej Koroliov mirė 1966 metais, Wernher von Braun NASA paliko 1972 metais. Jie abu neįtakojo sėkmių ar nesėkmių nuo tų metų). Analizuota tik internete skelbiami daugiau nei 800 paleidimų 2008 – 2017 metų laikotarpiu. Atsižvelgta į tai kas leido nešančiąją raketą, kas gamino jos pirmą pakopą, kas greitintuvą.

Kas yra avarija ?

Taip pat apibrėžiama, kas laikytina avarija. Nešančioji raketa sprogo ore, palydovas nukrito į vandenyną – viskas aišku. Palydovas iškeliamas į netinkamą orbitą ir jei gali pakoreguoti savo orbitą – viskas gerai. Jei korekcijos negalimos – palydovas tampa kosmine šiukšle. Nešančioji raketa iškelia keletą palydovų, iš kurių vieni paleisti sėkmingai o keletas, tarkim, neatsiskiria nuo paskutinės pakopos. Taip, kad kiekvienas atvejis unikalus. Norėdami būti pakankamai objektyvūs, analitikai remiasi trimis analizės ir vertinimo kriterijais.

Pirmas – nešėjų (pirmos ir priešpaskutinės pakopos) avarijų santykis su bendru paleidimų skaičiumi.

Antras – greitintuvo avarijų santykis su bendru paleidimų skaičiumi.

Trečias (akivaizdžiausias) – visų avarijų santykis su visų paleidimų skaičiumi.

Buvo vertinamos tik nešančiosios raketos, iškeliančios ne mažesnį nei 400 kg naudingą krovinį į LEO ar GTO orbitas.

Nešančiųjų raketų avaringumas

Per dešimtmetį: iš 269 Rusijos paleidimų nesėkmingi 7. Nešėjų avaringumas 2,6%. Amerikiečių, nežiūrint nevisai sėkmingų pirmųjų Elon Musk (Elonas Muskas) bandymų, padėtis kiek geresnė 3 iš 197 – 1,52%,. Kinija – 1 iš 157 – 0,64%, Japonija iš 32 startų ir Europos kosmoso agentūros (ESA) iš 70 paleidimų neprarado nė vienos nešančiosios raketos. Indija paleidusi 37 raketas neteko 1 – 2,7%.

Per pastaruosius penkis metus Rusija prarado 3 iš 132 paleistų raketų – 2,27 %. JAV 2 iš 112 – 1,79 %. Yra esminis skirtumas: JAV nesėkmių skaičių lėmė, vos prieš keletą metų firmos SpaceX sukurtos nešančiosios raketos Falcon-1, Falcon-2, Antares, kurių avaringumas per paskutinius penkis metus sudarė 1 iš 42 paleidimų 2,38.%. (astronautika.lt pastaba: kompanija SpaceX nesusijusi su Antares). Tuo tarpu nesėkmės persekioja Rusijos 53 metus gaminamas Proton ir 60 metų Soyjuz raketas.

Greitintuvų avaringumas

Dauguma Rusijos nešančiųjų raketų avarijų įvyko dėl gedimų veikiant greitintuvams bei paskutinei pakopai. Per dešimtmetį Rusija prarado 9 iš 282 kosminių aparatų – 3,19 %, Kinija 1 iš 157 – 1,92 %, JAV 2 iš 112 – 1,3 %, Japonija ir ESA – 0. Avaringumu pralenkė Indija 2 iš 36 – 5,56 %.

Per paskutinius 5 metus padėtis pagerėjo: JAV – 0 %, ESA – 0 %, Rusija 4 iš 132- 3,03 % Kinija – 3 iš 87 – 3,45 %, Indija 1 iš 24 – 4,17 %.

Paskutinieji treji metai: JAV – 0 % , ESA – 0 %, Japonija – 0 % , Kinija – 2 iš 58 -3,45 %, Indija 1 iš 17 – 5,88 %. Rusija 4 iš 67 – 5,97 % – didžiausias avaringumas, mažiausias patikimumas ir tai neįvertinus 4 palydovų iškėlimo, su ženkliais nukrypimais nuo orbitos.

Briz ir Fregat

Greitintuvai Fregat, ypatingai Briz (naudojami paskutinėse pakopose) yra nepatikimi. BrizM avaringumas siekia 8,5%. To priežastis ne tik žema darbo kultūra, bet ir konstrukcijos klaidos. Oksidatoriaus ir kuro talpos žiedu apjuosia variklį ir visą aparatūrą. Labai tankaus komponavimo pasekoje, daugelis detalių dirba ties atsparumo riba. Vienos avarijos metu, varikliui perkaitus tik 1-2 laipsniais, vos keliais laipsniais pakilo kuro temperatūra. To pakako, kad užvirtų oksidatorius, tuo pačiu sugedo ir turbosiurbliai.

Žema gamybos kultūra

Daugeliui susirūpinimą kelia tai, kad didžiausias avaringumas kyla ne dėl, palyginti, nesunkiai pašalinamų konstrukcijos trūkumų, bet dėl žemos gamybos kultūros. Analitikai teigia kad visai netinkamas vadovavimas, ubagiški atlyginimai, totali nekompetencija – tai tikrosios avarijų priežastys. Atvirkščiai įstatyti davikliai, byrantys turbosiurbliai, perpildyti kuro bakai – tai tik pasekmė. Kol nebus sprendžiami organizaciniai klausimai, galime būti visiškai, kad Rusijos nešančiosios raketos krito ir kris.

Apie darbo kultūrą liudija vien tai, kad 2017 metais Voronežo mechanikos gamykloje, gaminančioje variklius nešančiajai raketai Proton-M, dėl vieno defekto teko iš naujo perrinkti 70 variklių.

Energija ir greitintuvas

Susivienijimas Energija, kuriantis naujus kosminius laivus, pagamino naują greitintuvą D su didesnės talpos, nei anksčiau buvo naudojami, kuro bakais. Juos pilnai užpildė (būtina sunkaus palydovo iškėlimui), tačiau raketa buvo užprogramuota lengvesnio palydovo iškėlimui. 1,6 tonos papildomo kuro neleido iškelti palydovo į reikiamą orbitą. Tiek greitintuvas, tiek palydovas atsidūrė vandenyne.

Naujos nešančiosios raketos Rusijoje

Rusijoje kuriama nauja, daugkartinio naudojimo nešančioji raketa Angara 5. Deja, kai kurie analitikai, neslėpdami ironijos, nereiškia optimizmo. „Idėja puiki. Tačiau jei konstruktorių sprendimai ir darbo kultūra nesikeis, šios raketos neverta ne tik, kad leisti, tačiau net gabenti iš surinkimo ir testavimo angaro. Palydovus galima krauti į sunkvežimius ir skandinti vandenyne. Rezultatai bus tokie pat, tik kainuos pigiau“.

Startai ir avaringumas

Europos Sąjungos ir Japonijos nešančiųjų raketų avarijų skaičius ir avaringumas 2008-2017 metais buvo nulinis.

S – Startai; A – Avarijos; SA – Avaringumas, %.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *