Rusijos kosmonautika – fantazijos ir realybė

Roscosmos, Rogozin, Angara, Chruničev

Roscosmos, Rogozin, Angara, Chruničev – girdėti dalykai

Roscosmos, Rogozin, Angara, Chruničev

D. Rogozin yra geras viešųjų ryšių organizatorius

Rusai neprognozuojamu elgesiu gali stebinti vakariečius: kasdien skelbiami nauji planai bei utopiniai projektai. Tad ir žinios apie kosmines programas vis kitokios. Тai natūralu, nes Roskosmos vadovas diplomuotas žurnalistas.

Grobstomas Rusijos kosmosas

Plėšti Rusijos kosminę industriją pradėjo Igor Komarov ir ją sėkmingai tęsia Domitrij Rogozin. Uždaryta programa „Angara“, o paleidimų skaičius pasiekė 1961 lygį. Naujausias „pasiekimas“ – Chruničev kosminio centro žemė parduota ir bus panaudota elitinio gyvenamojo rajono statybai. J. Gagarin šmėkla kviečia keršyti.

Roscosmos vadovas Dimitrij Rogozin pranešė, kad atsisakoma gaminti 2014 metais išbandytą raketą Angara. Jos kūrimui per pastaruosius dešimtį metų išleista didžiuliai pinigai. Buvo ketinama gamybą perkelti į Omską ir jau 2025 metais pradėti gaminti. Paskelbta apie naujos raketos Sojuz 5, su panašiomis charakteristikomis ir apie 16 tonų keliama mase, kūrimą.

Roscosmos, Rogozin, Angara, Chruničev

Mokslo miestas

Keletą dienų prieš pareiškimą apie raketos Angara projekto uždarymą, pasirodė žinia, kad Chruničev kosminio centro (jame gaminamos raketos Proton ir kažkada buvo gaminamos Sovietų Sąjungos kosminės stotys bei TKS moduliai) vietoje bus pastatytas prekybos centras bei mistinis Mokslo miestas (Naukograd). Praėjusią šlovę simbolizuos didžiulė raketa, panaši į falą. Tai, ko gero, reikš, kad Rusijoje galutinai nugalėjo vertelgos ir korumpuoti valdininkai. Jau dabar aišku, kad mokslo miesto nebus, o išaugs elitinis gyvenamasis rajonas. Tai vieša paslaptis arba sunaikintas pagrindinis Rusijos raketų gamintojas.

Roscosmos, Rogozin, Angara, Chruničev

Koks ryšys tarp raketos Angara ir elitinio gyvenamojo rajono ? Pastaruosius dešimt metų Rusijos kosmosas yra negailestingai apvagiamas ir naikinamas, o užmojai didėja. 2011 gruodyje D. Rogozin paskiriamas vyriausybės vicepremjeru ir Karinės pramonės komisijos vadovu bei kosminės pramonės kuratoriumi. 2012 gegužės 5 d. D. Rogozin atvyko tikrinti Chruničev centro. Komisijoje dalyvavo ir vienas stambiausių Rusijos nekilnojamojo turto vystytojų Azarbeidžano žydas, milijardierius God Nisanov. Apsauga nenorėjo jo įleisti į Chruničev centrą, tačiau D. Rogozin įsaku „nieko technikoje nenusimano, tegul pažioplinėja“ buvo įleistas. Pažioplinėjo ir gegužės 6 d. D. Rogozin skambina vienam Chruničev centro vadovų ir paprašo išskirti 8 ha žemės.

Roscosmos, Rogozin, Angara, Chruničev

Vienas stambiausių Rusijos nekilnojamojo turto vystytojų Azarbeidžano žydas, milijardierius God Nisanov

Chruničev centro žemė

Ir prasidėjo nuoseklus naikinimas, dažnėjo brovimasis į Chruničev centro žemę. Tuometinis Roscosmos vadovas Vladimir Popovkin, suprato padėtį ir kiek įmanydamas dengė Chruničev centrą. 2013 jis buvo atleistas ir pakeistas Oleg Ostapenko. Pastarąjį atleido 2015. Roscosmos vadovauja Igor Komarov. Jis iki tol vadovavo ir sužlugdė AutoVAZ. (Volgos automobilių gamykla), tad visiškas technikos profanas. Deja, jo paskyrimas buvo remiamas aukščiausiu lygiu.

Roscosmos, Rogozin, Angara, Chruničev

Igor Komarov

Nuo tada prasidėjo juodos kosmonautikos ir kosminės pramonės dienos. Schema paprasta – išvaikyti visus pagrindinius kosmoso inžinierius, sugriauti gamybą, o įmonę įvaryti bankrotan. Pirmą kartą nuo 1992 įmonės biudžetas buvo sumažintas per pusę. Plesetsko kosmodromo, iš kurio startavo Angara, pinigai faktiškai buvo atimti. Per penkerius metus unikalus centras bankrutavo. 2018 įmonės skola siekė apie 130 mlrd RUB (1.78 mlrd €), o raketų Proton gamyba nutraukta.

Realūs tikslai

Veiklos tikslas aiškus – nusavinti Chruničev centro žemę. Kažkada įkurtas Chruničev centras anksčiau buvo miesto pakraštyje, tačiau besiplečiant Maskvai, atsidūrė miesto centre, žaliame, miškeliais apsuptame Fili rajone. Iki 2019 pabaigos turi būti nugriauta 215 pastatų. Laisvi 140 ha žemės vertinami 28,7 mlrd RUB (393 mln €).

I. Komarov ir jo globėjo D. Rogozin pastangomis buvo atsikratoma pagrindiniais kosmoso nžinieriais visose įmonėse. Garsūs, pasaulyje žinomi konstruktoriai, inžinieriai, buvo atleidžiami. Atleisti visų įmonių generaliniai direktoriai. Nieko bendro su kosmoso pramone neturintys asmenys ėmėsi vadovauti ir stengėsi atsikratyti vidurinės grandies specialistais. Vietoje jų buvo priimami artimi ir patikimi žmones. Patirtis ? O kam jos reikia kosmoso pramonėje.

Roscosmos, Rogozin, Angara, Chruničev

Igor Kalinovskij

Chruničev centro (didžiausia pasaulyje kosmoso kompanija) vadovu paskiriamas Igor Kalinovskij. Iki tol užsiėmė Super Jet sparnų gamyba. Dar anksčiau dirbo Rostselmaš susivienijime (žemės ūkio mašinų gamyba). Traktoristas pradėjo vadovauti įmonei, kuri gamino raketas bei TKS modulius.

Rezultatai akivaizdūs. 2003 – 2013 Chruničev centras pagamindavo per metus po 10 raketų Proton. Tai pasaulyje buvo trečdalis raketų kroviniams į kosmosą iškelti. 2019 D. Rogozin uždraudė gaminti raketas Proton.

Prieš pradedant naikinti Rusijos kosmonautiką 2014 buvo 32 paleidimai,  2015 – 26,  2016 m – 16. Palyginimui – 1961 buvo paleista 17 raketų. Šis valdymo  stilius Rusijos kosmonautiką gražino 50 metų atgal. I. Komarov asmeniškai V. Putin žadėjo, kad 2017 bus ne mažiau 30 startų. Aišku, startų buvo tik 17. Ir dar I. Komarov tvirtino, kad Rusija pirmauja kosmose ir kuriama nusileidimo Marse sistema. Taigi, D. Rogozin tikslą pasiekė.

Roscosmos, Rogozin, Angara, Chruničev

Nacionalinis kosminis centras

2018 rugpjūtyje V. Putin įsaku uždraudžia liesti Chruničev kosminį centrą, nes, pasak Rusijos prezidento „Kosmosas – mūsų ateitis“. Ko gero D. Rogozin buvo tiek įsipareigojęs dėl Chruničev žemės, kad trauktis nėra kur. Nežinia kaip jam pavyko įkalbėti Maskvos valdžią statyti Mokslo miestą (Naukograd), nors šis taps nauju elitiniu gyvenamųjų namų rajonu.

Greičiausia tai ir buvo pagrindinis tikslas. Jis jau pasiektas ir D. Rogozin jau galėtų trauktis. Tai, matyt, įvyks ateityje, kuomet V. Putin pakeis kitas, o apie Rusijos kosmonautiką liks tik prisiminimai.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *