Šaunusis NASA dvyliktukas

Apollo, NASA, Saturn

Apollo, NASA – artėjant išsilaipinimo į Mėnulį  50-dešimtmečiui

Apollo – trečioji NASA kosminė programa, turėjusi vienintelį tikslą – atstatyti pašlijusi autoritetą po Sovietų Sąjungos įspūdingo prasiveržimo į kosmosą.

Apollo, NASA

12 NASA astronautų Apollo misijų metu buvo Mėnulyje

Mėnulyje pabuvojo 12 NASA astronautų, patyrinėjo kelias vietoves, kai kurie pavažinėjo mėnuliniais „Fordais“, parinko 382 kg įvairių uolienų ir gruntų. Lėkė triviečiais „Apollo“ 45 t erdvėlaiviais, tūpdavo iš selenocentrinės orbitos dviviečiu moduliu, kurio startiniu aparatu pakildavo nuo Mėnulio grįžimui. Ne mažiau šaunūs – M. Collins, R. Gordon, S. Rossa, A. Worden, T. Mattingli, R. Evans – likę suktis aplink Mėnulį, filmuoti bei spektrografuoti ir laukti grįžimo.

Apollo pasiruošimas

1963-66 metais bandyti keliolika vis tobulinamų Apollo modelių, kol vieną jų – „Apollo-1“ – ištiko gaisras, žuvo astronautai G. Grissom,  E. White ir R. Chaffee. Todėl nutarta bandyti dar tris bepiločius variantus, pilotuojamą „Apollo-7“, imituojant mėnulinius režimus. 1968 paleistas „Apollo-8“, pirmasis žmonijos istorijoje apsukęs aplink Mėnulį, bei „Apollo-9“ orbitoje aplink Žemę dar kartą patikrinęs visus režimus. Generalinę ekspedicijos Mėnulin repeticiją 1969 „Apollo-10“ vykdė J. Cernan, T. Stafford ir J. Jung.

Apollo, NASA

„Apollo-1″ ekipažas: (iš kairės) Virgil „Gus“ Grissom, Edward H. White II, Roger B. Chaffee

Apollo į Mėnulį

Pirmasis iš „Apollo-11“ modulio 9 m kopėčiomis nužengė Mėnulin 1969 m. N. Armstrong (1930-2012), 19 minučių vėliau – E. Aldrin (1930-), sumontavo ant trikojo vaizdo kamerą ir išmėgino lokomocijas (ėjimą, šuoliukus ir net bėgimą), sunkinamas skafandrų bei lengvinamas mažesnės gravitacijos. Įtvirtino grunte JAV vėliavą ir apturėjo sveikinamąjį pokalbį su prezidentu R. Nixon. Visiems darbams (ir 22 kg uolienų, semtų ilgakočiu samčiu ir 12 cm ilgio vamzdeliais), kurie pirmąsyk buvo transliuojami Žemėn,  sugaišo 2 val 31 min. Prieš tai Armstrong Purdue universitete įgijo astronautikos inžinieriaus kvalifikaciją, kelis metus skraidė lakūnu bandytoju Edvards karinėje bazėje bei erdvėlaiviu „Gemini-8“ vykdė pirmą sujungimą su „Agena“. Karo lakūnas pulkininkas Aldrin tarnavo Korėjoje ir VFR. Nuo 1962 ruošėsi astronautų būryje, 1966 skriedamas „Gemini-12“ buvo išėjęs į atvirą kosmosą, 1973 m. parašė knygą „Grįžimas Žemėn“.

Apollo, NASA

Apollo-11 ekipažas

Antroji pora – Ch. Conrad (1930-1999) ir A. Bean (1932-) dirbo Mėnulyje per du išėjimus iš modulio (nutoldami iki 45 m) kiek ilgiau 7 val 45 min ir pargabeno 34 kg uolienų. Conrad buvo lėkęs „Gemini“ 5 ir 11 erdvėlaiviais, o 1973 – ir „Skylab“. Bean taip pat 1973 dirbo NASA orbitinėje stotyje „Skylab“.

Gi „Apollo-13“ komandai J. Lovell, J. Swigert, F. Haise nulėkus 330 Mm sprogo deguonies bakas, tad teko grįžti Žemėn apsukus Mėnulį ir sėkmingai panaudojus modulio varytuvus.

Apollo, NASA

NASA erdvėlaivio „Apollo-13“ deguonies bakas Nr. 2 sprogo 1970 metų balandžio 13 dieną

A. Shepard (1923-1988) su E. Mitchell (1930-) išbuvo paviršiuje 6 val 21 min, pirmieji tyrė magnetinius laukus bei pririnko 44,5 kg grunto ėminių. Shepard nuo 1959 ruošėsi NASA ir 1961 tapo pirmuoju JAV astronautu  („Mercury 3“). Beje, jis pirmasis Mėnulyje atliko smūgį golfo kamuoliuku (labai tolimą). Išleido knygą „Tikroji istorija apie Amerikos kelią į Mėnulį“, pagal kurią 1994 rodė televizijos serialą. Mitchell keliolika metų tarnavo JAV kariniame jūrų laivyne, turėjo mokslinį daktaro laipsnį.

Apollo, NASA, Saturn

„Apollo-14“ ekipažas (iš kairės į dešinę): E. Mitchell, A. Shepard  ir St. Roosa

Apollo Lunar Rover

Du pulkininkai D. Scott (1932-), mokslų daktaras, ir J. Irwin (1930-1991) pirmieji nugabeno mėnuleigį Lunar Rover, kuriuo nuvažiavo 28 km, bei gręžimo agregatą, išbuvo 18 val 33 min, įsigręžė iki 2,7 m gylio ir prisirinko 77 kg mėnulienos (atrado anorthosite špato). Patikrino Galileo eksperimentą su nevienodo tankio objektais: vakuume jie krito tuo pačiu greičiu. Scott buvo apskriejęs Žemę 7 kartus „Gemini 8“ (su N. Armstrong) ir 151 kartą „Apollo 9“ (su J. McDivitt ir R. Schweickart). Konsultavo TV serialą „Kelionės į planetas“ (2004), su kosmonautu A. Leonovu parašė knygą „Dvi mėnulio pusės“ (2006). Irwin skraidymo stažas siekė net 7015 h (5300 – reaktyviniais), Lockheed bendrovei bandė viršgarsinį Blackbird, išleido veikalą „Labiau nei žemiškai“ (1983).

Apollo, NASA, Saturn

„Apollo-15“ Mėnulio modulis, prie Mėnulio automobilio stovi Jim Irwin

J. Young (1930-2018) ir Ch. Duke (1935-) per 20 val 14 min nuvažiavo 27 km ir paruošė 95 kg ėminių. Jų ekspedicijai buvo parinkta Descartes vietovė (2,5 km aukštesnė nei „Apollo-11“) su viltimi aptikti vulkanizmo reiškinių. Nutūpę Mėnulin gavo komandą miegoti ir darbus pradėti ryte. Po pusryčių persikais ir omletais 2 val rengėsi skafandrus.

Važiuodami roveriu apžiūrėjo 46 m didumo Spook ir Buster kraterius, o už 2 km sustojo ties 36 m krateriu Plum, kur pradėjo rinkti uolienas ir rado didžiausią 11,7 kg regolito luitą. Per antrą išlipimą nuvažiavo dar 3,8 km, o per trečią nuvyko prie 1 km skersmens 230 m gylio North Ray kraterio.

Startą nuo Mėnulio paviršiaus automatiškai filmavo roverio kamera, o jau 6-ją minutę astronautai lėkė 5 Mm/h greičiu. Young dirbo NASA net 42 metus ir tapo pirmuoju, kilusiu kosmosan 6 kartus misijose „Gemini-3“, „Gemini-10“, „Apollo-10“, „Apollo-16″, STS-1 ir STS-9. Mėnulyje jiedu su Duke atliko aukštus šuolius „Lunar Olympics“ Miuncheno olimpiados garbei.

Apollo, NASA, Saturn

Apollo-16″ ekipažas (iš kairės į dešinę): komandinio modulio pilotas Thomas K. Mattingly II, vadas John W. Young ir Mėnulio modulio pilotas Charles M. Duke Jr.

Ilgiausia Apollo misija

Ilgiausiai 22 val 2 min dirbo E. Cernan (1934-2017) su H. Schmitt (1935-), roveriu išvystę rekordinį 18 km/h greitį per 36 km ridos ir sukaupę 110 kg uolienų. Cernan 4850 val buvo skraidęs reaktyviniais lėktuvais, 1969 su T.Stafford pilotavo „Apollo 10“ Mėnulio modulį, priartėdami iki 15,7 km ir taip tobulindami būsimų ekspedicijų veiksmus. Geologijos dr. Schmitt pirmasis netarpiškai tyrė Mėnulio paviršių Taurus-Littrow slėnyje ir sprogmenimis vykdė seisminius eksperimentus.

NASA vėl į Mėnulį ?

Dar tebeveikia orbitinės stotys „Lunar Reconnaissance Orbiter“ ir „ARTEMIS“ bei kinų kibernetiniai aparatai „Change-4“ ir „Yutu“. Sudužus 0,58 t „Berecheet“ Izraelis ruošia kitą, o Indija planuoja mėnuleigį „Chandrayaan“.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *