Storieji startūnai

Boca Chica, SpaceX, Starhopper

SpaceX, Starhopper, Starship, Raptor – naujienos plūsta toliau ir metai žada būti įdomus

Starship demo versija Starhopper

SpaceX, Starhopper, Starship, Raptor SpaceX, Starhopper, Starship, Raptor

Starhopper buvo konstruojamas 24 valandas per parą

Pačioje piečiausioje Teksaso vietovėje SpaceX stato ir bando neįprastai storus startūnus Starhopper (Žvaigždžių šoklys). Kiek slapukaujant vaizdeliuose greta rodomi ir dar didesni Starship (55 m aukščio Žvaigždžių laivas) bei Superheavy (63 m). Naujoviškas yra ne tik jų storumas 9-12 m, bet ir korpusų medžiaga – termiškai atsparus nerūdijantis plienas bei nauji Raptor varytuvai. Pastariesiems parinktas ir neįprastas kuras – metanas CH4, tad bendra idėja krypsta link Marso, kuriame tikimasi sintetinti tą kurą.

SpaceX, Starhopper, Starship, Raptor

Raptor varytuvas gali tapti efektyviausiu kada nors sukonstruotu varytuvu astronautikos istorijoje

Raptor yra uždaros dujofikacinės schemos raketinis varytuvas metano su deguonies kurui, išskiriančiam 47 MJ/kg energijos – mažiau nei H2 su O2 (120 MJ/kg), bet pasižyminčiam palankesniais skystinimo temperatūra -161 oC bei 0,82 kg/dm3 tankiu. Raptor skiriasi nuo kitų ir kuro rūšimi, ir konstrukcija, ypač tūtos šilumokaičiu, kuriuo tekėdamas metanas aušina tūtos paviršių ir pasišildo prieš patekdamas degimo kameron. Be to, atidirbusios turbosiurbliuose dujos irgi nukreipiamos į degimo kamerą, taip padidinant varytuvo efektyvumą. Degimo kamera o474x522 mm pasižymi aukštu 26-27 MPa slėgiu, 206 kg/s metano ir 724 kg/s deguonies debitais. Stennis‘ E2 poligone prie Misisipės po 42 tobulinimo eksperimentų Raptor parodė 3,05-3,86 MN stūmą.

SpaceX, Starhopper, Starship, Raptor SpaceX, Starhopper, Starship, Raptor

Raptor startūnų testavimas vyksta sparčiau nei buvo skelbiama

Starhopper su trimis Raptor varytuvais startuoja į 0,74-5 km aukštį ir po 6 min grįžta Žemės paviršiun. Tokių šokinėjimų procese galutinai tobulinami Raptor varytuvai bei jų valdymo ir reguliavimo sistemos, ypač tolygaus veikimo ir stūmų vienodumo patikimumas. Storuliuose startūnuose planuojama net iki 42 Raptor varytuvų pirmose pakopose ir po 9 antrose, tad patikimumo reikės pačio aukščiausio, bet užtat galės Marsan nugabenti iki 150 t krovinių.

Link Marso su Starship

SpaceX, Starhopper, Starship, Raptor

SpaceX, Starhopper, Starship, Raptor

Starship kelionė link Marso prasidės…202x metais

SpaceX, Starhopper, Starship, Raptor

Mėnulio sustojimas – keleiviai, pasiruoškite išlipti… Galbūt Starship pirmoji stotelė bus Mėnulis ?

Link Marso planuojama lėkti 2022 m., pirmiau patikrinus techniką Žemės orbitoje ir papildžius kuru iš kosminio tanklaivio. Priklausomai nuo pasiekto įgreitinimo kelionė iki Marso truks kelis ar kelioliką mėnesių. Tarp krovinių bus energijos tiekimo šaltiniai, vandens išgavimo įrenginiai ir Marso resursų įsavinimo technika. Pasiekus Marsą 2023 m. bus tikslinamos kolonizavimo galimybės ir sprendimai dėl astronautų lėkio. Tuo metu numatoma ir J.Muedzavos su 6-8 žmonių komanda kelionė aplink Mėnulį. O 2024 m. pagaliau į Marsą pajudės ir astronautai, tad nuo 2025 m. Marsas taps gyvenamu. Svajojama šią planetą teraformuoti, sukuriant tankesnę atmosferą ir magnetinį lauką bei paverčiant jos dykumas sodais. Beje, neseniai nutupdytas tyriklis InSight jau pranešė dviem saulės skydais gaminantis 600-700 W elektros, ko turėtų pakakti 2 metų trukmės gręžimo eksperimentams ir tiriamiesiems matavimams.

SpaceX, Starhopper, Starship, Raptor

Marso tyriklis InSight

Japonijos astro konstruktoriai jau bando (iš TKS) kosminį vielinį liftą, kuriuo neskubus 200 km/h gabenimas kainuos apie 220 USD/kg – bent 100 kartų pigiau nei raketomis.


Komentarai apie “Storieji startūnai”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *