Tyriklis Filas pabudo

Philae, Rosetta, kometa 67P/Churyumov Gerasimenko, ESA – įdomus kometos tyrimo projektas

Philae susisiekė su Rosetta

Per 7 mėnesius nors ir užstotas skardžio Filas (Philae) papildė savo akumuliatorius energija (jau teikia 24 W galios) ir 2015 birželio 13 dieną susisiekė su savo erdvėlaiviu Rozeta (Rosetta). Lėkdami su kometa 31,24 km/s greičiu jau pasiekė Marso orbitą ir dar artės link Saulės.

Rosetta (egiptietiškai Rašid) – vietovė prie Viduržemio jūros netoli to paties pavadinimo Nilo atšakos žiočių, kur 1799 m. Napoleono kariai rado 114x72x28 cm 760 kg bazalto plytą (Rozetės akmenį, nuo 1822 m. saugomą Britų muziejuje). Jame iškaltas 196 m. pr. Kr. žynių nutarimas dėl Ptolemajaus V dieviškumo. Išliko 54 eilutės graikiško teksto, 14 eilučių hieroglifų ir 32 eilutės demotinio rašto. Šie įrašai ir Philae obeliskas padėjo J.Champollion iššifruoti senovės Egipto hieroglifus.

Rosetta, Philae ir kometa Philae (lietuviškai Filas) – sala, dabar apsemta Nasero marių, kurioje buvo šventyklos ir monumentai, tarp jų ir minėtas obeliskas su įrašais apie Ptolemajų ir Kleopatras (perkelti į gretimą Agilkos salą).

Filas ant kometos paviršiaus

Rozeta ir Filas

Vardan kometų paslapčių iššifravimo Europos kosmoso agentūra (ESA) erdvėlaivį pavadino Rosetta (liet. Rozeta), o nuleidžiamąjį tyriklį – Philae (liet. Filu). 2004 m. juos raketinis kompleksas Arian pakėlė į kosmosą ir paleido sudėtingon kelionėn į Čuriumovo ir Gerasimenkos kometą.

Čuriumovo ir Gerasimenkos kometa

Čuriumovo ir Gerasimenkos kometa 2015 metų birželio 7 dieną

67P/Churyumov Gerasimenko kometa

Svetlana Gerasimenko ir Klim Čuriumov – ukrainiečių astronomai, 1969 m. Alma Atos observatorijoje fotografavo Komas-Sola kometą ir tik grįžę Kijevan vienoje nuotraukų pastebėjo dar nežinomą kometą, kuri pagal taisykles gavo atradėjų vardą. 2003 m. Hablo teleskopu patikslinti kometos matmenys 4.1×3.3×2 km, apie 10 mlrd tonų (10 Pg) masė, 205-230 K temperatūra. Dabar išmatuotas ir tankis – 0,4 kg/dm³ (kaip lengvos medienos).

Erdvėlaivis Rozeta yra analogiškos Mars Express konstrukcijos, 2.8×2.1×2 m didumo, apie 3 t masės, turi 24 minivarytuvus po 10 N stūmos ir 1670 kg kuro (monometilhidrazino ir azoto tetraoksido), 2 skydus Saulės elementų (14 m ilgio 64 m² ploto, iki 850 W galios) ir 4 akumuliatorius po 10 Ah, 11 vienetų bendros 165 kg masės mokslinių prietaisų. Pernai, artėdama prie kometos, Rozeta fotografavo ją iš įvairių atstumų, o dabar juda aplink sudėtingomis trajektorijomis, retkarčiais įjungdama minivarytuvus. Nuolat vykdo tyrimus nuotoliniu būdu, pvz, pastebėjo, kad H₂O ir CO₂ molekules kometoje skaldo ne fotonai, kaip buvo manoma, o elektronai, kurių sankaupos laksto maždaug kilometro atstumu nuo paviršiaus. Gal dėl to Rozetos magnetometras parodė magnetinio srauto tankį 10-15 nT, o nusileidusio paviršiun Filo – 0-10 nT.

100-kilograminis Filas turi saulės elementų korpuso paviršiuje, galinčių tiekti 5,5 W galios, ir du akumuliatorius apie 1 kWh, nes prietaisų veiklai reikia nors 19 W (vien radijo siųstuvas į Rozetą eikvoja 1 W). Darbinę temperatūrą palaiko keli radioizotopiniai šildikliai.

Taigi, Rozeta ir Filas pirmieji žmonijos istorijoje sėkmingai pasiekė vieną iš 150 Jupiterio šeimos kometų ir suteiks tikrų žinių apie jos struktūrą, sąveiką su Saule; gal net ras gyvybės formavimosi molekulių.

Gerasimenko Čiuriumovo kometa – šeštoji kometa, kurią fotografavo kosminiai aparatai ir pirmoji į kurią nutupė tiriklis. Kometos: 1P/Halley – 16x8x8 km, 1986 m, Vega 2; 19P/Borrelly – 8×4 km, 2001 m, Deep Space 1; 81P/Wild – 5.5x4x3.3 km, 2004 m Stardust (pargabeno į Žemę kometos dulkių); 9P/Tempel1 – 7.6×4.9 km, 2005 m Deep Impact ; 103P/Hartley 2 2.2×0.5 km, 2010 m Deep Impact/Epoxi 2; 67P/Churyumov Gerasimenko – 5×3 km, 2014 m Rosetta.