Menant laikraščio „Kosmos“ 100-metį

Kosmos

Kosmos laikraštis žurnalas ir 100-metis

Kosmos_B

Buvo išleista ~ 200 laikraščio žurnalo Kosmos numerių

Siekdami nepriklausomos Lietuvos pažangos per mokslą ir žinias, pritariant LMD (Lietuvos Mokslo Draugijos) „Tėvynės pažinimo komisijai“ to meto šviesuoliai P. Dovydaitis (signataras, pirmos lietuviškos gimnazijos direktorius), P. Avižonis (akių dr), T. Ivanauskas (zoologijos sodo ir muziejaus kūrėjas), K. Sleževičius (meteorologijos ir gravimetrijos pradininkas) 1920 įsteigė laikraštį „Kosmos“. Iki 1925 buvo leidžiamas (spaustuvė „Šviesa“) nereguliariai, vėliau kaip žurnalas ėjo iki 1940.

Jau 1923 A. Juškos straipsnyje „Iš pasaulio konstrukcijos“ domėtasi Keplerio ir Njutono dėsniais Visatoje: „Inercijos (Galilėjaus) ir gravitacijos dėsniais…Njutonas įstengė pastatyti dangaus mechaniką“. Skyrelyje „Dėl susisiekimo su Marsu“ minimi amerikiečiai F. Milliner ir H. Gaineg, pasiuntę „bevieliu telegrafu 300000 m ilgio bangomis signalą, bet nesulaukę atsako iš Marso“.

1939 T. H. Mayer straipsnyje „Ar jau viskas ištirta?“ minimi giliausi gręžiniai: Czuchovo Aukštutinėje Silezijoje 2240 m, Vera Cruz Meksikoje 3326 m ir Kalifornijoje 3450 m bei stebimasi ten aptiktais karščiais. Sovietiniai gręžėjai Koloje  buvo atkaklesni – 5 km gylyje aptiko 700 oC temperatūrą, 7 km – 1200 oC, 12 km – 2200 oC. Gilumose rado 14 rūšių suakmenėjusių mikroorganizmų (2,8 mlrd metų senumo) bei ypač koncentruoto metano, kas prieštarauja naftos ir dujų susidarymo teorijoms. 9,5 km gilumoje nustebino aukso 78 g/t koncentracija, nes pramoninė gavyba pradedama, esant rūdoje 34 g/t.

Kodačio Kosmos straipsniai

Įdomiai rašė Lietuvos universiteto Astronomijos katedros vedėjas ir Kauno astronominės geodezijos stoties vadovas B. Kodatis. 1931 Nr XII straipsnyje „Apie tamsias kosmines mases“ pateikė net spiralinių ūkanų N.G.C.5194 (Canis Nebula) ir N.G.C.224 (Andromedae Nebulae) fotografijas bei pritarė P. Slavėno nuomonei „ūkanas tolėjant nuo mūsų ir juo greičiau, juo yra tolimesnės“. 1939 Nr 1-3 str „Lietuvos Astronomijos observatorija Kaune“ išryškino plačias galimybes, bet prasidėjus karui buvo subombarduota. Tame pačiame numeryje domėjosi „Gyvybė Visatoje“. Observatorijai vietą parinko VII-jo forto bastioną, bet trūkstant lėšų po nesėkmingo susirašinėjimu su kun A. Petraičiu dėl prietaisų perdavimo Lietuvon iš Čikagos, laikiną stebyklą įrengė universiteto kieme. 1927 fotografavo Saulės užtemimą, kurį iš anksto reklamavo ir ragino stebėti bei pranešinėti. 1929 perėmė iš kariuomenės I-jį fortą (8 ha Dariaus ir Girėno g) ir pradėjo darbus kaip „nerealus fantastas“. Jau tuomet organizavo ekspediciją su 6 studentais ir surado 7 fragmentus meteorito (viso 3,5 kg), o 1933 – Žemaitkiemio meteorito Ukmergės rajone net 48 kg. Įgijęs Ceiss refraktorių, astrografinį tripletą, pasažinį ir universalų prietaisus, laikrodžius bei chronografą, savo jėgomis pastatęs bokštą ir sukaupęs 795 veikalų knygyną, Kodatis įsteigė Kauno observatoriją I-jame forte. Deja, prasidėjus karui sovietų kariuomenė atsitraukdama viską susprogdino.

1940-ųjų metų sausio-kovo mėnesių numeris buvo skirtas „grįžusiam Vilniaus kraštui“, ypač jo gamtai aprašyti. Deja, daugiau „Kosmos“ numerių nebepasirodė. Profesorius P. Dovydaitis buvo suimtas1941 m. ir 1942 m. sušaudytas.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *