Asmenybės » Jurijus Gagarinas

Jurijus Gagarinas

Jurijus Gagarinas (rus. Юрий Гагарин; 1934 m. kovo 9 d. – 1968 m. kovo 27 d.) – rusų kosmonautas, 1961 m. balandžio 12 d. apskriejęs Žemę erdvėlaiviu Vostok ir tapęs pirmuoju žmogumi, pakilusiu į kosmosą. Skrydis truko 108 minutes, apie Žemę apskrieta vieną kartą. Baigiantis skrydžiui, J.Gagarin iš erdvėlaivio Vostok nuleidžiamojo aparato išoko su parašiutu maždaug 7 km aukštyje. Vėliau dėl šio fakto kilo įvairių nesusipratimų.

J. Gagarinas važiuoja į Vostok starto aikštelę. Už jo – Vostok – 2 skridęs kolega Germanas Titovas

Vyriausias raketų konstruktorius S. Koroliov (juoda skrybėle) ir oranžinį kombinezoną vilkintis J. Gagarin žingsniuoja link erdvėlaivio Vostok

J.Gagarin Vostok erdvėlaivio viduje prieš istorinį skrydį

Erdvėlaivis Vostok ir raketa ruošiami skrydžiui

Erdvėlaivio Vostok nuleidžiamasis aparatas Žemę pasiekdavo atskirai, išsiskleidus kitam parašiutui

Erdėlaivis Vostok, kuriuo J. Gagarin pirmasis apskriejo aplink Žemę

Erdvėlaivio Vostok valdymo pultas. J. Gagarin skrydis vyko automatiniu režimu

Kairėje – tikrasis Vostok startas, dešinėje – oficiali Sovietų paskelbta nuotrauka

Ne6an2ioji raketa ir erdvėlaivis Vostok

1961 m. balandžio 15 d. Hamburgo dienraštyje „Die Welt“ publikuotas rašinys apie pirmąjį pilotuojamą skrydį, pavadinimu „Pionierius ar bandomasis triušis?“

J.Gagarin partinis bilietas

J.Gagarin parašas

J.Gagarin žuvo 1968 m. kovo 27 dieną, atlikdamas bandomąjį skrydį lėktuvu MIG-15 kartu su instruktoriumi Vladimir Seriogin.

J. Gagarin prieš paskutinįjį savo skrydį 1968 metais

J.Gagarin žūties vietoje pastatytas paminklas

J.Gagarin po istorinio skrydžio tapo labai populiarus ir buvo kviečiamas į įvairias valstybes. Žemiau pateikiamos kelios nuotraukos iš vizito 1964 metais Švedijoje.

J.Gagarin Švedijoje 1964 metais

J.Gagarin šoka valsą su 17-mete Lilly Kipowsky Malmėje

Jeanette Malmqvist pasveikino J.Gagarin vizito Malmėje metu 1964 metais

Šokiai Malmėje 1964

Viešnagė Malmėje tęsiasi

J.Gagarin Arkaden viešbutyje Malmėje

2011 metais Rusija atskleidė paskutines 1968 metų J. Gagarin skrydžio paslaptis. Tuomet Rusijos valstybinis archyvas išslaptino apie 700 dokumentų, susijusių su pasirengimu pirmajam žmogaus skrydžiui į kosmosą ir J. Gagarin gyvenimu po 1961 m. balandžio 12 dienos. Išslaptintus archyvinius dokumentus pristatęs „Roskosmos“ (kaip visada Sovietų Sąjungoje, vėliau Rusijoje normalių pavadinimų trumpiniai tiesiog idiotiški ir atstūmiantys. Rusijos federalinė kosmoso tyrimų agentūra galėtų būti vadinama RKO ar panašiai) vadovo pavaduotojas Vitalij Davydov pareiškė, kad J.Gagarin skrydis buvo ne tik pasiaukojamo konstruktorių, inžinierių bei technikų darbo, bet ir nepaprastos sėkmės rezultatas.

Apdegęs erdvėlaivio Vostok – 1 nusileidimo aparatas. J. Gagarin parašiutu nusileido netoliese

Pasitinkant J. Gagarin skrydžio į kosmosą 50-ąsias metines, aiškiai pastebimi kai kurie mėginimai sumenkinti tų metų Sovietų Sąjungos kosminių technologijų pasiekimo svarbą, bandant nuvertinti jį iki propagandinės reikšmės. J.Gagarin skrydis Kremliaus buvo pateiktas kaip Komunistų partijos įkvėptų socializmo statybų triumfas, Vakarų ekspertai, NASA veteranai bei pirmieji astronautai vertina jį kaip tikrą kosminių technologijų pasiekimą, sudavusį skaudų smūgį JAV mokslo ir technologijų prestižui. Šiandien jau aišku, kad sovietų propagandos liaupsintas jauno komunisto J. Gagarin kosminis žygdarbis iš tiesų buvo asmeninė šio žmogaus didvyriškumo išraiška. Po daugelio metų, aiškėjant vis naujoms erdvėlaivio Vostok – 1 skrydžio aplinkybėms, tikimybė, jog J. Gagarin grižimo gyvam į Žemę tikimybė siekė vos 40 %.  Tai paaiškėjo po naujų skrydžio detalių paviešinimo.

J. Gagarin 1960 m. birželio 1 d. su žmona Valentina ir dukra Jelena atostogauja prie Kliazmos upės Rusijoje

Kad jam gresia mirtinas pavojus, be abejonės, žinojo ir pats J. Gagarin, ir skrydį ruošę rusų specialistai, įskaitant ir generalinį raketų konstruktorių Sergej Koroliov. Egzistavo pavojus, kad raketa gali sprogti dar starto metu (nors į orbitą buvo iškelti bandomieji gyvūnai ir du šunys paeiliui grižo gyvi), nežinota, kaip nesvarumas paveiks žmogų. Baimintasi, kad J.Gagarin skrydžio metu gali prarasti sąmonę, todėl erdvėlaivis buvo valdomas iš Žemės. Sutrikus nuotoliniam valdymui, J.Gagarin turėjo perimti erdvėlaivio  valdymą, jei tuo metu būtų galėjęs tai padaryti fiziškai.
Paviešinti dokumentai atskleidė, jog, nepaisant visų pastangų užtikrinti maksimalų skrydžio saugumą, J.Gagarin skrydžio metu kilo rimti techniniai nesklandumai. Antroji raketos pakopa atsiskyrė ne per 10 sekundžių, kaip turėjo būti pagal skrydžio protokolą, bet tik po 2 minučių. Visą tą laiką J.Gagarin mintyse turėjo ruoštis mirčiai. Balistikai skaičiuodami orbitos parametrus padarė klaidą ir virš Vakarų Afrikos pradėtas Vostok – 1 stabdymo manevras, turėjęs grąžinti erdvėlaivį į atmosferą, nukreipė jį į kitą nusileidimo vietą. J.Gagarin nusileido už 600 kilometrų nuo numatytos vietos. Būtų dar blogiau, jei dėl variklių sutrikimo reiktų stabdymo atmosfera. Tam galėjo prireikti iki mėnesio ir J.Gagarin būtų pritrūkęs gyvybei būtinų išteklių.

J.Gagarin balso įrašas iš erdvėlaivio Vostok

Ir nusileidimo metu vos pavyko išvengti mirties: grįžtant į atmosferą, pavojingai pradėjo kilti temperatūra erdvėlaivio nusileidimo aparate. Dabar žinoma: jei J.Gagarin būtų likęs aparate dar bent kelias minutes, jis būtų žuvęs. Laimė, kaip buvo numatyta pavyko sėkmingai katapultuotis, ir iš 7 km aukščio nusileisti žemėn. J.Gagarin nusileidimą atskirai nuo erdvėlaivio Vostok – 1 nusileidimo aparato Sovietų Sąjunga kurį laiką slepė.

Apie Volgą ar 4 kambarių butą J.Gagarin 1961 m. balandžio 12 dieną neturėjo minčių

Paviešinti dokumentai patvirtino ne tik tai, kad J.Gagarin pirmojo skrydžio į kosmosą metu lydėjo stebėtina sėkmė, padėjusi išvengti mirties, bet ir atskleidė, kaip tuometinė Sovietų Sąjungos vadovybė materialiai įvertino pasiaukojamą jo apsisprendimą skristi. Tarp dokumentų yra 1961 m. balandžio 18 d. „Sovietų Sąjungos Ministrų Tarybos nutarimas „Dėl dovanų J. A. Gagarin“.

Be kita ko jame sakoma:

1. Pripažinti esant reikalinga SSSR Vyriausybės vardu padovanoti pirmajam SSSR lakūnui – kosmonautui majorui Gagarin J. A ir jo šeimos nariams automobilį „Volga“, gyvenamąjį būstą, baldus ir ekipuotę pagal pridedamą sąrašą.

2. Įpareigoti SSSR Gynybos ministeriją (drg. Malinovskį) skirti majorui Gagarin J. A. keturių kambarių butą jo tarnybos vietoje.

Iš nutarimo priedo:

Miegamojo, svetainės, vaikų kambario, kabineto, virtuvės baldai. Televizorius „Rubin“. Radijola „Liuks“. Skalbyklė. Šaldytuvas. Dulkių siurblys. Kiliminiai takai. Pianinas. 6 patalynės komplektai. 2 antklodės.

J.GAGARIN tėvams.

Trijų kambarių surenkamas nams, televizorius, radijo imtuvas, baldai trims kambariams.

APRANGA J.GAGARIN:

Demisezoninis paltas. Vasarinis lengvas paltas. Lietpaltis. Kostiumai – 2 (šviesus ir tamsus). Batų – 2 poros (juodi ir šviesūs). Balti marškiniai – 6 vnt. Skrybėles – 2 vnt. Puskojinių – 6 poros. Šilkiniai apatiniai – 6 poras. Kelnaitės, marškinėliai – 6 poros. Nosinės – 12 vnt. Kaklaraiščiai – 6 vnt. Piršinės – 1 pora. Elektrinė barzdaskutė – 1 vnt. Karinė uniforma – 2 komplektai (paradinė ir kasdienė). Lagaminai – 2 vnt.

APRANGA ŽMONAI:

Demisezoninis paltas. Vasarinis paltas. Lietpaltis. Suknelės – 3 vnt. Juodas kostiumas. Skrybėles – 2 vnt. Garnitūra (įvairūs moteriški priedai) – 6 vnt. Kojinės – 6 poros. Bateliai – 3 poros. Moteriškas rankinukas – 2 vnt. Pirštinės – 2 poros. Skarelės – 2 (vilnonė ir šilkinė). Palaidinukės – 2 vnt. Vilnonis susagstomas megztinis – 1 vnt.

Apranga vaikams:

Vaikiška lovelė. Vaikiškas vėžimėlis. Vilnonės suknelės – 4 vnt. Paltas – 2 vnt. (žieminis ir vasarinis). Kepurė – 2 vnt. (žieminė ir vasarinė). Batai – 4 poros. Apatiniai rūbai – 6 poros. Lėlės, žaislai. Vaikiškas kraitelis.

Apranga mamai:

Vasarinis ir žieminiai paltai. Lietpaltis. Suknelės – 2 vnt. Pūkinė skara. Bateliai – 2 poros. Apatiniai rūbai – 6 poros. Kojinės – 6 poros. Vilnonis susagstomas megztinis – 1 vnt.

Apranga tėvui:

Vasarinis ir žieminiai paltai. Lietpaltis. Kepurė su snapeliu. Apatiniai rūbai – 6 poros. Megztiniai – 6 vnt. Kostiumai – 2 (tamsiai pilkas ir tamsus). Batai – 2 poros (šviesūs ir tamsūs). Kaklaraščiai – 4 vnt. Nosinės – 6 vnt. Kojinės – 6 poros.

Dviems drg. J.Gagarin broliams ir sesei – po 1000 rublių.

1961 metų balandžio 18 diena

Be visų specialių dovanų, sovietų valdžia J.Gagarin skrydį įvertimo 15 000 rublių. Sovietų rublis po 1961 metų sausio 1 dienos piniginės reformos formaliai tapo lygus 0,987412 gramui aukso, tačiau galimybės rublius pakeisti į auksą nebuvo. 1 rublio vertė 1961 metais: pilnaverčiai pietūs valgykloje; kelionė 100 km atstumu autostopu; 25 litrai benzino; 50 skambučių iš telefono-automato; 100 degtukų dežučių; 4 baltos duonos kepalai; 5 litrai pilstomo pieno; 20 bilietų į dieninį kino seansą; beveik 3 buteliai alaus; 3 cigarečių pakeliai; 5 apsilankymai vyrų kirpykloje.

J.Gagarin oficialus vizitas į Jungtinę Karalystę 1961 m. liepos 11 d.

783712J.Gagarin 1955 metais (kairėje) tarp Saratovo aeroklubo kursantų. Nuotrauka pateikė J.Gagarin muziejus Saratove

6514158J.Gagarin treniruotėÂëàäèìèðó Èâàíîâè÷ó ñ èñêðåííèì óâàæåíèåì. Ôîòî 1955 ã.J.Gagarin 1955 metais mokėsi Saratovo industrijos technologijos mokykloje

6663047J.Gagarin su broliais gimtajame Klušino kaime 1961 metų liepą: Borisas (kairėje) ir Valentinas (dešinėje)

783713Šios nuotraukos 1961 metų rugpjūtyje neleido viešinti, nes priekyje J.Gagarin žmona Valentina. Nuotrauka pateikė J.Gagarin muziejus Saratove

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *