Asmenybės » Robert H. Goddard

Robert H. Goddard

Sunku pasakyti, kas yra neįmanoma – vakarykštės dienos svajonė yra viltis šiandien ir rytojaus realybė
Robert Hutchings Goddard

RobertGoddardRobertui H. Godardui (angl. Robert Hutchings Goddard; 1882 m. spalio 5 d. – 1945 m. rugsėjo 10 d.) – JAV išradėjui, inžinieriui, fizikui, mokslininkui, profesoriui ir mokytojui, – yra yra priskiriami nuopelnai už pirmosios pasaulyje skystuoju kuru varomos raketos, kurią 1926 m. kovo 16 d. jis sėkmingai paleido į orą, sukūrimą. R. Godardas ir jo komanda nuo 1929 m. iki 1941 m. paleido 35 raketas, kurios pakilo į maždaug 2,6 km aukštį bei pasiekė 885 km/h greitį.
Būtent R. Godardo teoriniai darbai ir inžineriniai sprendimai, pagreitino technologijų plėtrą ir kosminiai skrydžiai tapo realybe. Teorinis R.Godardo darbas, 1919 m išleista monografija „A Method of Reaching Extreme Altitudes“ (Metodas ekstremaliausiems aukščiams pasiekti) 1919 metais, tapo XX a. astronautikos klasika.

Iš 214 R. Godardo patentų (131 patentą R.Godardas gavo po mirties. Tuo pasirūpino jo žmona Ešter (Eshter Goddard), paruošusi dokumentus patentams gauti. Ešter Godard mėgo fotografuoti vyro pomėgį – raketų konstravimą) išskiriami du: 1914 metų rugpjūčio 7 dienos „Rocket apparatus“ (Kelių pakopų kieto kuro raketa, patento Nr. US1102653 A) ir rugpjūčio 14 dienos „Rocket aparatus“ (Skysto kuro raketa, patento Nr. US1103503 A). Šie patentai yra vieni iš svarbiausių kosminių skrydžių teorijoje bei praktikoje ir dar R. Godardas raketų konstrukcijose sėkmingai pritaikė trijų ašių valdymą, giroskopą bei traukos kontrolę, o tai leido veiksmingai kontroliuoti raketos skrydį.

US1102653-0 US1103503-0 US1103503-1Du svarbiausieji R.Godardo patentai

Sulaukęs 16 metų ir perskaitęs Herberto Wellso fantastinį kūrinį „Pasaulių karas“ (H.G.Wels „The war of worlds), R.Godardas susidomėjo kosmoso tyrimais. 1899 spalio 19 dieną, savo kieme įsikoręs į vyšnią nupjauti sauso vainiko, įsivaizdavo „kaip būtų nuostabu sukurti prietaisą, kuriuo galėčiau pasiekti Marsą, kai išlipsiu iš medžio”, – rašė jis dienoraštyje. Vėliau šią dieną R.Godardas visada minėdavo.

RGodardnamasR.Godard šeimos namas Vorčesteryje

1917 metais Vašingtono Smitsono institutas  R.Godardui paskyrė 5 000 JAV dolerių stipendiją raketų tyrimams atmosferoje. Clark universitetas (jame dirbdamas R.Godardas 1915 metais paleido pirmą kieto kuro raketą, rezultatai buvo prasti, mat tik 2 % kuro energijos virto judesiu) leido naudotis laboratorijomis, taip pat parėmė finasiškai. Eksperimentams laboratorijomis leido naudotis ir Vorčesterio Politechnikos Institutas (Worcester Polytechnic Institute).

Dr. Robert GoddardDaktaras R.Godardas, Worčesterio miestelio Klarko universitete ruošia raketą. R.Godardas universitete apgynė doktorantūrą ir dėstė fiziką (1915-1916 metai)

R.Godardas Vorčesterio politechnikos institute 1908 metais baigė fizikos bakalauro studijas, 1911 metasi gavo fizikos magistro, o 1911 metais daktaro laipsnį. Ten ir dėstė, tapo labai populiariu fizikos profesoriumi.

GoddardrocketRobertas Godardas šalia žymiausio išradimo – skystuoju kuru varomos raketos. 1926 m. kovo 16 d., Naujoji Anglija

Classic_Goddard2Esther C. Goddard  nuotrauka

R.Godardo pirmoji skysto kuro raketa (benzinas ir skystas deguonis) paleista 1926 metais kovo 16 dieną. Kartu dalyvavo jo komandos šefas Henry Sachs, Esther Goddard (R.Godardo žmona) ir Percy Roope. Vėliau R.Godardas užrašė: „“Atvažiavome į Auburn, tetos Effie fermą apie 1 valandą dienos, raketą paleidome 2 val. 30 minučių. Per 2,5 sekundės raketa pakilo į 12,5 metrų aukštį ir nusileido ant žemės. Likučius parvežėme į laboratoriją“.

1926LOX1926 metai, skysto deguonies bakas. Ešter Godard nuotrauka

R.GoddardR.Godardas su raketa

Dr. Robert GoddardR.Goddard prie raketos Roswell dirbtuvėse, New Mexico valstijoje 1935 metų spalyje

Goddardgroup2Prie raketos paleidimo bokšto 1935 metų rugsėjo 23 deiną Naujosios Meksiikos valstijoje, netoli Rosvelo (Roswell, New Mexico) stovi (iš kairės į dešinę): Albert Kisk (R.Goddard brolis ir darbinikas), Harry F. Guggenheim; Robert H. Goddard; pulkininkas Charles A. Lindbergh ir N.T. Ljungquist, darbininkas

Čarlis Lindbergas (Charles Lindbergh – garsus JAV lakūnas) rėmė R.Goddardo idėjas ir darbus, padėjo 1930 metais gauti stipendiją iš D. ir F. Guggenheimų fondo. Tuomet R.Godardas su žmona Eshter persikėlė į Rosvelą, tęsė mokslinius tyrimus bei raketų konstarvimo darbus ir išvengė spaudos ir savo kolegų kritikos. Po 1919 metų monografijos „Metodas ekstremaliausiems aukščiams pasiekti“ R.Godardą aršiai kritkikavo. Ypač aršus buvo 1920 metų sausio 13 dienos „The New York Times“ tekstas. Ir tik 1969 metais liepos 11 dieną, po erdėlaivio Apollo 11 nusileidimo Mėnulyje, The New York Times atsiprašė R.Godardo ir pripažino savo klaidą.

RGodard1935Prieš raketos paleidimo bokštą stovi (iš dešinės įkairę) Haris F. Gugenheimas (Harry F. Guggenheim), R.Godardas (Dr. Robert H. Goddard) ir Č.Lindbergas (Charles A. Lindbergh). 1935 metai rugsėjo 23 diena

RGoddardrocketČ.Lindbergo nuotraukoje R.Godardo raketa prieš startą 1935 metais (Roswell, New Mexico)

RGoddard1940R.Godard konstruoja raketas,1940 metai (Roswell, New Mexico)

Goddard22R.Godardo 7,5 metrų raketa paleidimo bokšte, 1940 metais (šalia Roswell, New Mexico). N.T. Ljungquist prieš raketą, A.W. Kisk dirba prie raketos, C. Mansur viršuje prie raketos

R.Godardas pirmasis Amerikoje matematiškai išnagrinėjo raketų variklių praktinį panaudojimą dideliems aukščiams ir net Mėnulį pasiekti (1912), gavo JAV daugiapakopės raketos patentą (1914), įrodė testais, jog raketos variklis veikia vakuume ir jam nereikia oro atsistūmimui (1915-1916), sukūrė skysto kuro raketų lengvajį siurblį degalams (1923), sukonstarvo ir išbandė skysto kuro raketą (1926 kovo 16 diena), išbandė naudingo krovinio pakėlimą (barometras, termometras ir fotoaparatas) raketa (1929), raketos variklio išmetamosiose dujose panaudojo mentės raketos valdymui (1932), sukonstravo giroskopą raketos stabilumui skrydyje užtikrinti (1932), skysto kuro raketų ugnis veržėsi greičiau nei garso greitis (1935), paleido raketą su kardanine pakaba giroskopo mechanizmui valdyti (1937).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *