Datos » XVII a.

XVII a.

1650 metai

Kazimieras Simonavičius (kartais Semenovičius; gimė apie 1600 m. balandžio 18 d. – mirė apie 1651 m.) – artilerijos inžinierius, raketų išradėjas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras ir karininkas) Amsterdame lotynų kalba išleido veikalą „Didysis artilerijos menas“ (lot. Artis Magnae Artilleriae Pars prima), kuris greitai išgarsėjo visoje Europoje. Tai pirmoji pasaulyje knyga, pateikusi daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos sukūrimo teoriją bei brėžinius.

KSKazimiero Simonavičiaus portretas

AMAPPTitulinisTitulinis knygos „Artis Magnae Artilleriae Pars prima“ puslapisAMAPP

Kazimieras Simonavičius gimė Raseinių krašte (baltarusių istorikai tvirtina jį gimus Vitebske). Pats apie save knygoje „Didysis artilerijos menas“ parašė, kad jis – Lietuvos bajoras. Studijavo Vilniaus universitete (baigė magistro laipsniu 1651 m. birželio 19 d.). Taip pat tarnavo Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės artilerijoje, dalyvavo kovose su Maskva, totoriais ir kazokais.

Apie 1645 m. Vladislovas Vaza skyrė lėšų gilinti žinioms Nyderlanduose, kur K. Simonavičius dalyvavo tvirtovių kautynėse, susipažino su artilerijos bei karybos naujovėmis. 1647 m. buvo paskirtas artilerijos inžinieriumi, o 1648 m. grįžo į Abiejų Tautų Respubliką, kur buvo paskirtas vyriausiojo artilerijos vado pavaduotoju.

Paskutinės žinios apie K. Simonavičių yra iš 1651 m. Tais metais jis pasirašė dedikaciją savo veikalo prancūziškame leidime. Manoma, kad tais metais jis mirė, tačiau nežinoma kada ir kur.

Didysis artilerijos menas

1648 m. Simonavičius išvyko į Nyderlandus, kur baigė rašyti ir 1650 m. Amsterdame išleido veikalą „Didysis artilerijos menas“ (lot. Artis Magnae Artilleriae Pars prima), kuris greitai išgarsėjo visoje Europoje. Tai pirmoji pasaulyje knyga, pateikusi daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos sukūrimo teoriją bei brėžinius.

Veikalą sudarė 5 skyriai (viso 305 puslapiai teksto ir 206 iliustracijos, brėžiniai):

1 skyrius skirtas patrankų kalibrui, jų konstrukcijai ir pritaikymui.
2 skyriuje nagrinėjama parako ir kitų artilerijoje naudojamų medžiagų technologija.
3 skyrius „Apie raketas“ – įdomiausias ir vertingiausias, aprašantis svarbiausius atradimus – raketos aukščio ir jos reaktyvinės tūtos pločio santykį, daugiapakopę raketą, raketų stabilizavimą sparneliais, raketų bateriją (nuosekliojo jungimo daugiapakopę raketą). Aprašoma daugiau kaip 20 paraku užtaisomų raketų pavyzdžių, jų gamyba ir savybės. Svarbu yra tai, kad K. Simonavičius aprašymuose viską grindė matematiniais skaičiavimais ir fizikos dėsniais.
4 ir 5 skyriai, kuriuose apibendrinti karo ir pramogai skirtos pirotechnikos laimėjimai.

Veikale pirmą kartą apibendrinti karybos pasiekimai, aprašyti artilerijos technikos ir sprogmenų technologijos patobulinimai, mėginta pagrįsti fizikos dėsniais ir matematiniais skaičiavimais, aprašomos raketų savybės, konstrukcijos. Kūrinys išverstas į prancūzų (1651 m.), vokiečių (1676 m.), anglų ir olandų (1729 m.) kalbas. Vertimas lenkų kalba išleistas 1963 m. Lietuvių kalba veikalas nebuvo išleistas (šiuo metu knyga verčiama).

Lietuvoje yra tik keli K. Simonavičiaus knygos egzemplioriai. Vienas jų saugomas Trakų istorijos muziejuje (leista Londone J. Tonson leidykloje 1729 m. Vertimas ne iš lotyniškojo originalo, o iš prancūziško leidimo). Buvo paruošta ir antroji dalis, tačiau autoriui mirus, ji nebuvo išleista, o rankraštis neišliko. Už veikalą autorius apdovanotas įvairių šalių ordinais.

1687 metai

Izaokas Niutonas (Isaac Newton, gimė 1643 m. pagal to meto laiko skaičiavimą (1642 m. per Kalėdas – mirė 1727 m.) Londone 1687 m. birželio 5 d. lotynų kalba išleidžia trijų tomų veikalą „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“ ((lot. „Philosophiæ Naturalis Principia Mathematica“), kuriame buvo suformuoti visuotinės traukos bei trys dėsniai (vėliau pavadinti Niutono dėsniais), tapę klasikinės mechanikos pagrindu.

Niutonas1689Dailininko Godfrey Kneller 1689 m. nutapytas I.Niutono portretas

MGFPXVII a. knygos leidžiamos lotynų kalba

MGFPvidus
Niutono dėsniai paaiškino beveik visą XVII amžiaus fiziką. Pritaikyti kosminiais kūnams, jie atvėrė kelią moderniajai astronomijai. Remiantis Niutono dėsniais, buvo tiksliai ir matematiškai paaiškintas planetų judėjimas elipsės formos orbitomis, jų ir Saulės gravitacinis ryšys, Mėnulio judėjimas aplink Žemę, kometų bei kitų dangaus kūnų judėjimas, taip pat apskaičiuotos planetų masės, įvertinta planetų ir Saulės tarpusavio gravitacinė trauka, paaiškintas Žemės vandenynų potvynių ir atoslūgių fenomenas.
Dangaus kūnai, Niutono mechanikos dėka tapo „pasiekiami ranka“.

Veikalo išleidimą savo lėšomis inicijavo Edmond Halley (anglų astronomas, geofizikas, matematikas, meteorologas ir fizikas, geriausiai žinomas kaip jo atrastos kometos (Halley’s Comet) orbitos skaičiuotojas. Buvo antrasis karališkasis Anglijos astronomas po John Flamsteed). I.Niutonas prie savo veikalo išleidimo finansiškai neprisidėjo.

Kelios svarbios Izaoko Niutono gyvenimo datos:
1661 m. – pradėjo studijuoti Šv. Trejybės universitete Kembridže.

1665 – 1667 m. – atliko savarankiškus tyrimus judėjimo, gravitacijos ir matematikos srityse, kurie davė pradžią jo didžiausiems pasiekimams.

1668 m. – sukonstravo pirmąjį veidrodinį teleskopą.

1669 m. – tapo katedros profesoriumi ir parengė pirmąjį savo matematikos veikalą.

1671 m. – patobulino veidrodinį teleskopą ir pademonstravo jį Londono Karališkajai draugijai, į kurią pats buvo netrukus priimtas.

1675 m. – paskelbė savo ilgai brandintą teoriją apie šviesos prigimtį.

Apie 1680 m. – grįžo prie visuotinės traukos ir mechanikos tyrimų.

1687 m. – išleidžiamas svarbiausias Niutono veikalas „Philosophiae Naturalis Principia Mathematica“, kuriame suformuluojami fundamentalūs mechanikos dėsniai.

1689 m. – I.Niutonas išrinktas Kembridžo atstovu Anglijos parlamente.

1699 m. – I.Niutonas tampa Karališkosios pinigų kalyklos vadovu.

1703 m. – I.Niutonas išrinktas Londono Karališkosios draugijos prezidentu.

1704 m. – Išleidžiamas antras svarbiausias mokslinis I.Niutono veikalas „Opticks“.

1705 m. – Anglijos karalienė Ona įšventina I.Niutoną į riterius, suteikdama jam ordino kavalieriaus vardą.

Komentarai apie “XVII a.”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *