Nelaimės » Plesetskas 1980 metai

Plesetskas 1980 metai

Vandenilio peroksidas, žibalas, deguonis – nesilaikant nustatytų reikalavimų, žuvo žmonės

Vostok raketa ir vandenilio peroksidas

1980 kovo 18 dieną, Plesetsko kosmodrome (tuomet buvo vadinamas poligonu), kariniame dalinyje 14056, startiniame komplekse 17P32-4, užpildant raketą Vostok produktu 030 (82 % vandenilio peroksidas), kilo gaisras, po to ir sprogimas. Žuvo (sudegė gyvi) 48 kariškiai.

Vandenilio peroksidas, deguonis, Mirnij Visi palaidoti Mirnij (netoli Plesetsko kosmodromo) miesto memoriale

Suburta valstybinė komisija ėmėsi dviejų gaisro kilimo vietų nagrinėjimo versijų. Viršutinė vieta – gaisras kilo raketos trečioje pakopoje (ištekėjo skystas deguonis) ir apatinė vieta, susieta su vandenilio peroksido sprogimu. Komisija (neatsižvelgdama į aiškius faktus) dėl avarijos, sprogimo, gaisro ir žmonių žūties, apkaltino jefreitorių N. Velikoredšiną. Mirę negali pasiteisinti.
XX amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje, 1996 metais, kelių kosmodromo veteranų pastangomis surinkta nauja valstybinė komisija, kuri 1980 metų gaisro ir sprogimo priežastys objektyviai išnagrinėjo, o žuvusi N. Velikoredšin pripažino nekaltu.
Sprogimo priežastis  – vandenilio peroksido filtro tinklelis visada buvo lituotas alavo lydiniu. Raketų gamykloje alavo lydinys pakeistas švino lydiniu, o jis veikė kaip peroksido irimo katalizatorius.

Vostok ir Soyuz raketų varytuvai naudoja žibalą (kuras) ir skystą deguonį (oksidatorius). Be šių dviejų medžiagų naudojam skystas azotas ir 80 % vandenilio peroksidas.

Pastaroji medžiaga labai stipriai skiriasi nuo buityje naudojamo 3 % vandenilio peroksido. 80 % vandenilio peroksidas – sunkesnis už vandenį tankus ir klampus skystis. Jis, reaguodamas su katalizatoriumi, suyra, išskiria daug šilumos. Gautos vandens garų bei deguonies mišinio dujos (kartais vadinamos garų dujos) įkaista per 500° Celcijaus, suka varytuvo turbiną. Ši varo iš bakų kurą ir oksidatorių į varytuvo degimo kameros siurblius.

Koncentruotas vandenilio peroksidas lengvai suyra ir to išvengimui, į jį maišoma medžiaga sulėtinanti suyrimo procesą. Suyrimą skatina įvairios medžiagos, viena iš tokių yra švinas. Užpildymo vamzdyne yra įrengiami filtravimo tinkleliai, sulytuoti alavo lydiniu. Alavas lydosi 232 0 C, tačiau prastai tinka nerūdijančio plieno lytavimui. Esant žemai oro temperatūrai (Plesetskas nuo Poliarinio rato nutilęs vos 400 km) lytuotas alavas gali suirti. Alavas buvo pakeistas 40 % švino ir 60 % alavo lydiniu. Toks lydinys gerai lituoja nerūdijanti plieną, yra elastingas ir t.t., tačiau švinas skatina vandenilio peroksido suyrimą. Po to seka staigus temperatūros pakilimas, sukeliantis dar intensyvesnį vandenilio peroksido (raketoje Vostok buvo ~ 1.5 tonos vandenilio peroksido) skilimą.

Vandenilio peroksidas

Raketa Vostok pradžioje užpildoma skystu deguonimi, po to žibalu, po to vandenilio peroksidu ir skystu azotu. Užpildant raketą vandenilio peroksidu kilo gaisras ir per kelias sekundes raketa buvo visiškai suniokota.

Įkaitęs skystas deguonis užvirė ir bakai susprogo. Skystame deguonyje lengvai dega geležis, o raketa buvo pagaminta iš aliuminio lydinių. Starto aikštelės metalinės konstrukcijos pradėjo lydytis.
Iki starto likus kelioms sekundėms yra sukuriama metalines konstrukcijas aušinanti vandens siena, tačiau tą kartą iki starto dar buvo likę daug laiko ir vandens sienos dar nebuvo, o aptarnavimo bokštai buvo prie raketos. Bokštuose tuomet buvo daug žmonių. Katastrofa nusinešė 48 žmonių gyvybes, 44 sudegė aptarnavimo bokšte, 4 vėliau mirė ligoninėje. Įvairaus laipsnio nudegimus patyrė per 40 žmonių. Gaisro pasekmių likvidavimas trūko dar tris paras… Nors tai greičiau buvo likučių gelbėjimas.

Sprogimo pavyko išvengti

Panaši situacija su pragaištingu vandenilio peroksido skilimu galėjo pasikartoti ir 1981 liepos 23 dieną, kai avarijos vos vos pavyko išvengti. Užpildant raketą vandenilio peroksidu, buvo užfiksuotas šuolinis temperatūros padidėjimas. Suderintais žmonių komandos veiksmais Vandenilio peroksidas buvo išleistas, o žmonės ir raketa išgelbėti. Teko išardyti užpildymo vamzdyną ir išimti filtrus. Pagal juos nustatė, jog vandenilio peroksido temperatūra viršijo 200° C, o jis sprogsta jau 150° C temperatūros.

Paaiškėjo ta pati anksčiau minėta švino lydinio versija: filtrų gamintojai tiesiog sumaišė lydinio rūšis ! Nepaisant to atvejo, įrodyti, jog 1980 kovo 18 dienos Vostok raketos sprogimą sukėlė būtent švino lydinys, nepavyko, nes filtrų gamykloje dokumentacija buvo saugoma metus laiko.

Reikia paminėti, jog po 1981 vasaros Vostok sprogimo išvengimo, filtrų gamybos technologija buvo sugriežtinta it nuo tų metų vandenilio peroksidas nesukėlė katastrofų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Acheter Viagra en ligne | Viagra Generika | Mythen over Viagra | Farmacie online | Solicite Viagra en una farmacia legal