Astro pirmūnai

zmones

K. Simonavičius, W. von Braun, J. Gagarin, A. Merkys, R.Stankevičius – pavardės, prie kurių visada bus pirmas

KSimonavičius

Kazimiero Simonavičiaus portretas

Kazimieras Simonavičius (kartais Semenovičius; gimė apie 1600 m. balandžio 18 d. – mirė apie 1651 m.) – artilerijos inžinierius, raketų išradėjas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras ir karininkas) 1650 m. Amsterdame lotynų kalba išleido veikalą „Didysis artilerijos menas“ (lot. Artis Magnae Artilleriae Pars prima), kuris greitai išgarsėjo visoje Europoje. Tai pirmoji pasaulyje knyga, pateikusi daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos sukūrimo teoriją bei brėžinius.

Pirmieji astronautiką kūrė teoretikai ir eksperimentininkai. K. Ciolkovskij dar 19 a suprato , kad norint atitrūkti nuo Žemės žmogui reikia kuo galingesnės skysto kuro raketos. Jis sukūrė formules judėjimui kosmose apskaičiuoti ir pirmąjį veikalą “Svajonės Žemėje ir Danguje” bei frazę “Žemė yra žmonijos lopšys, bet juk negalima visą gyvenimą likti lopšyje”. 1920 m H. Oberth gynė disertaciją “Raketos tarpplanetinėje erdvėje”. R. Goddard 1926 m paleido pirmąją skysto kuro raketą ir pirmasis jai stabilizuoti pritaikė giroskopą.

R. Goddard

R. Goddard 1926 metais paleido skysto kuro raketą

Per astronautikos istorijos 70 metų keliasdešimt žmonių pasižymėjo pirmą kartą vykdytais pasiekimais.

W. von Braun

Wernher von Braun savo kabinete Maršalo kosminių skrydžių centre, 1964 metų gegužis

W. von Braun nuo 1945 m pradėjo praktišką astronautikos idėjų įgyvendinimą Mercury, Gemini, Apollo pilotuojamų lėkių programomis.

S. Koroliov

S. Koroliov 1945-66 m vadovavo SSSR kosminės technikos kūrimui ir kosmonautų rengimui, pradėjo Mėnulio, Marso, Veneros tyrimus nepilotuojamais erdvėlaiviais. Parašė veikalą “Raketos skrydis į stratosferą” (1934)

J. Gagarin

1961 m J. Gagarin pirmasis pakilo erdvėlaiviu “Vostok” į kosmosą ir per 1 val 48 minutes apskriejo Žemę.
Mėnesiu vėliau erdvėlaiviu “Mercury” 15 min skriejo pirmasis JAV astronautas A. Shepard, 1971 Mėnulyje tapęs tapęs pirmuoju nežemišku sportininku, – jo smūgiuotas golfo kamuoliukas nulėkė apie 4 km per 70 s.

Astronautas J. H. Glenn 1962 m tris kartus apskriejo Žemę, o 1998 tapo pirmuoju 77-mečiu “Discovery” ekspedicijos dalyviu. Pilotavo lėktuvus II pasauliniam, Kinijos bei Korėjos karuose, o 1957 pirmas viršgarsiniu lėktuvu perskrido visą JAV teritoriją. Senate atstovavo Ohio valstiją.

1963 m V. Tereškova tapo pirmąja kosmonaute, apskriejusi erdvėlaiviu “Vostok-6” Žemę 48 kartus.

Alexei Leonov presenting Professor Stephen Hawking with a portrait he sketched of him during lunch together. In March 1965, Alexei Leonov stepped out of his Voskhod 2 spacecraft and into the history books as the first human to walk in space.

1965 m kosmonautas A. Leonov pirmasis išėjo į atvirą kosmosą iš erdvėlaivio “Voschod” ir išbuvo 12 minučių. 1975 m jungė “Sojuz-19” su “Apollo”. Parašė knygų vaikams “Kosmoso pėstysis” (1967), “Saulės vėjas” (1969) bei mokslui “Erdvės ir laiko suvokimas kosmose” (1966), nutapė paveikslų.

N. Armstrong

N. Armstrong 1969 pirmas nužengė Mėnulin, dar 1966 buvo pirmo erdvėlaivių Gemini ir Agena sujungimo dalyvis. Žengimui į Mėnulį kruopščiai ruoštasi: Lunar Orbiter 5 erdvėlaiviai paeiliui 1966-67 metais fotografavo paviršius (nematomus iš Žemės – pirmą kartą istorijoje) iš 40…6050 km orbitų. Pirmasis jų apskriejo Mėnulį 527 kartus ir pateikė duomenų daugiau nei stebėjimai iš Žemės per 50 metų. Dar nuodugniau Mėnulį tyrė Surveyor erdvėlaiviai – 5 jų tūpikliai buvo sėkmingi 1966-68 metais ir pirmieji perdavinėjo televizinius vaizdus.

NASA_Apollo_17_Lunar_Roving_Vehicle

Apollo 17 važiuoklis Mėnulyje

B. Aldrin žengė Mėnulin paskui N. Armstrong, išbuvo 21 val ir surinko 20 kg uolienų, parašė knygą “Grįžimas į Žemę” (1973). Vėlesni astronautai atsigabendavo ir “Ford” gamybos važiuoklius, kuriais nuvažiavo 28 km (Apollo-15 1971), 27 km (Apollo-16 1972) ir 35 km (Apollo-17 1972).

1971 pradėta orbitinių stočių “Saliut” programa, kurių paskutiniajame “Saliut-7” dirbo po 3 kosmonautus viso 3215 parų iki 1991 metų. Beje, 1983 stotyje kilo gaisras, kurį gesino pirmieji kosmoso ugniagesiai V. Titov ir G. Strekalov. 1973-79 veikė 77 t “Skylab”, kur 3 įgulos po 3 astronautus vykdė biomedicininius tyrimus ir 300 eksperimentų. “Spacelab” 1983-98 lakstė 300 km orbita su 6-8 žmonių įgulomis (po 6-17 parų), o “Mir” – 390 km orbitoje su prijungiamais moduliais Kvant, Kristal, Spektr, Priroda 1986-2001 dirbo net 104 kosmonautai ir 34 astronautai iš 12 šalių.

A. Merkys

Alfonsas Merkys pirmasis pasaulyje su komanda sukūrė įrenginį Fiton-3, kuriame augalas Arabidopsis 1982 metais orbitinėje stotyje Saliut-7 užaugo iš sėklų, pražydo ir subrandino sėklas. Taip buvo sėkmingai užbaigtas pilno augalo gyvybinio ciklo eksperimentas.

Parašiutizmo ir aviacijos rekordininkė S. Savickaja 1984 pirmoji iš moterų pabuvojo atvirame kosmose, o generolė S. Helms pirmoji atvykusi į TKS per vieną išėjimą kosmosan net 9 val montavo modulį Destiny.

Medikas V. Poliakov stotyje “Mir” 1994-5 m dirbo net 437 paras, apskriejęs Žemę 7075 kartus. Tyrė mikrogravitacijos įtaką žmonėms, parašė per 50 publikacijų kosminės biologijos ir medicinos temomis.

P. Whitson

Peggy Whitson – ilgiausiai TKS dirbusi moteris

Indų kilmės astronautė S. Williams, skraidžiusi bent 30 tipų orlaiviais ir vadovavusi lėkiams erdvėlaiviais 2006-12 m, buvo trukmių rekordininkė: 322 paros kosmose bei 50 val atvirame. Ilgiau – 376 paras – TKS dirbo P. Whitson ir 2002 tapo pirmaja kosmoso geležinkelininke, ten tiesusi bėgius ir išbandžiusi rankinę dreziną bei parašiusi “Sveikatos vadovėlį ilgai trunkantiems lėkiams kosmose” (2013).

1998 m pradėta montuoti Tarptautinė Kosminė stotis (TKS) moduliais “Zaria” ir “Unity” (astronautai R. Kabana ir kiti “Endevour” erdvėlaiviu)
2002 m E. Musk įsteigė pirmąją sėkmingą privačią astronautikos bendrovę “SpaceX” ir 2015 m pirmas sėkmingai nutupdė startūno pakopą pakartotinai panaudai. Tuo ir racionaliu Merlin varytuvų komponavimu pavyko esmingai sumažinti starto išlaidas iki 62 mln USD Falcon-9 atveju bei 90 mln – Falcon Heavy. 2017 į TKS 2 t krovinių nugabeno pirmasis visiškai atgaivintas raketinis kompleksas “Falcon-9 Dragon CRS-13”. Ruošia Marso kolonizavimo ir globalaus interneto programas.

Astronautė Samanta Cristoforetti 2014-15 metais ilgiausiai tarp moterų 199 paras (be pertraukų) dirbo TKS ir pirmoji ruošė kosminę kavą “zero-g espresso” (nulinės gravitacijos) savo atsigabentu aparatu. Samanta dar 1995 m studijų mainais mokėsi Minesotoje (JAV), 2001 m baigė Miuncheno Technikos universitete magistrantūrą raketų tema, 10 mėn stažavo Maskvos universitet ir 2005 m studijavo astronautiką Neapolyje. 2006 m Sheppard bazėje (JAV) tapo karo lėktuvų pilote ir pradėjo tarnybą Istranoje (Italija). Skraidė 7 tipų lėktuvais viso apie 500 val., o 2009 m tapo ESA astronaute. TKS tyrė augalus (per 250 eksperimentų), dabar dirba Vokietijoje ir ruošia būsimas ekspedicijas į Mėnulį.

M. Massimino du kartus 2002 ir 2009 metais remontavo ir tobulino Hubble teleskopą 560 km orbitoje (keitė akumuliatorius, giroskopus, kompiuterinę aparatūrą) bei pirmasis kosmose išbandė „tvitter“ @Astro_Mike. 1988 m įgijo kosminės robotikos magistro laipsnį, o 1992 – daktaro.Dėl regos defektų į NASA buvo priimtas tik iš ketvirto karto, kosmose dirbo 571 h (14 val – atvirame). Aktyviai propaguoja astronautiką Intrepid muziejuje (Niujorke), vaidino filme „Didžiojo sprogimo teorija“ (2007), parašė knygą „Spaceman“ (2017).

Kosmonautas G. Padalka yra trukmės rekordininkas: per 5 ekspedicijas 1998-2015 metais dirbo kosmose 879 paras (33 val atvirame). 1979 baigė Eisko karo mokyklą, skraidė 1500 val 6 tipų lėktuvais, atliko 300 šuolių parašiutais.

R. Stankevicius

Vienintelis lietuvis kosmonautas Rimantas Stankevičius, kosmonauto kvalifikacija suteikta 1982 m. vasario 12 d.

Lietuvoje pirmas kandidatas į kosmonautus buvo R. Stankevičius, nelemtai žuvęs 1990 Italijoj parodomajame skrydyje naikintuvu Su-27. Savotišku pirmūnu laikytinas T. Venclova, 1962 išleidęs veikalą „Raketos, planetos ir mes“, kur nagrinėjo net Einšteino formules bei kauniečio H. Minkovskio indėlį.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *