Astro specai – įvairių sričių aukščiausios kvalifikacijos specai kosmose ir Žemėje. Astro specu gali tapti beveik bet kurios profesijos žmogus.
Medikai, inžinieriai, astronomai ir kiti specialistai (lot specialis – ypatingas), konkursais atrenkami vykdyti eksperimentus erdvėlaiviuose nesvarumo sąlygomis ar net išlipę Mėnulin, astro specai NASA vadinami Payload specialist (pažodžiui išvertus – naudingo krovinio specialistai). Beje, vienas atrankos kriterijų – 149-193 cm ūgis plius nesvarumo treniruotės.
Pirmųjų astro specų skrydis
Pirmieji astro specai buvo 1983-ais STS-9 misijos dalyviai B. Lichtenberg ir U. Merbold, lėkę medžiagotyros tikslais. Tokius specus ruošia pagal su Johnson centru ir NASA suderintą 33 kreditų programą (plius 3-6 mėn stažuotė) Rice universitetas Houston už 19000 USD.
B. Lichtenberg (g 1948) – dr. (MIT 1979), lakūnas (238 skrydžiai Vietnamo kare), 1978 dalyvavo konkurse į astronautus, pateko specu „Spacelab-1“; 1982 gavo užduotį medžiagų tyrimo eksperimentams STS-9. 1990 įsteigė įmonę „Payload Systems Inc“, pasižymėjusią baltymų kristalizavimo eksperimentais, 1992 turėjo antrą 9 parų lėkį STS-45. Apdovanotas 1983 ir 1992 medaliais „Už kosminį lėkį“, o 2002 tapo „Zero Gravity Corp“ (kosminis turizmas ir nesvarumas) prezidentu.
U. Merbold (g 1941) – fizikos dr. (Štutgarto un), ESA atrinktas nuo 1982 treniravosi Alabamos kosmoso centre iki paskyrimo „Columbia“ įgulon, kur 10 parų vykdė 72 eksperimentus. 1992 analogiškai dirbo STS-42 kartu su R. Bondar. 1993 Gagarino centre ruošėsi programai „Evromir-1“ ir 1993 dirbo stotyje „Mir“ kartu su E. Kondakova ir A. Viktorenko. 1994 apdovanotas ordinu „Družby“ ir 2011 medaliu „Za zaslugi v osvojenii kosmosa“. Nuo 1995 vadovavo ESA Kelno skyriui, parašė veikalą „Die deutschen Raumfahrer und ihre Gerchichte“ (2004).
Astro specas Ulf Merbold atlieka eksperimentus STS-9 misijoje
1984 pirmuoju pramoniniu specu McDonell Douglas atstovu tapo Ch. Walker (g 1948), STS-41 dirbęs su savo išrastu (patent 4394246) elektroforezės aparatu ir eksperimentavęs eritropoetino gamybą, o 1985 – lėkęs STS-51D, ką išsamiai aprašo J. Jouskauskas knygoje „Fly with us“ (2019).
Elektrotechnikas specas dr. M. Garneau (g 1949), baigęs karališką karinį koledžą Kingstone, 1974-89 tarnavo laivyne, vėliau buvo specu ir eksperimentavo STS-41, -77 ir -97 misijose, 2008 išrinktas Kanados parlamentaru, o 2015 – transporto ministru.
H. Stefanyshyn-Piper (g 1963) lėkė STS-115 ir -126 kaip Saulės baterijų P3/P4 specė ir 2007 apdovanota Ukrainos kunigaikštienės Olgos ordinu.
A. Kadeniuk (g 1951), generolas-majoras ir Ukrainos didvyris bei Rados deputatas, kaip astro specas 1997 lėkė 15 parų STS-87 ir sukūrė veikalą „Misija – Kosmosas“ (2009).
Broliai specai
Astro specai Mark ir Scott Kelly
Ypač vertingas buvo specų dvynių S. Ir M. Kelly eksperimentas (2015-17 Skotas – TKS, kontrolinis subjektas Markas – Žemėje). Per 520 parų kosmose Skotas sulyso (treniruotės 6 kart per savaitę po 2 val), sustorėjo akių tinklainė; tačiau kraujo, odos, epitelio ir gleivinių regeneracija pagerėjo. Kiek pakito DNR – pailgėjo chromosomų telomerai, suprastėjo testų vykdymo greitis ir tikslumas. Žarnyno mikrobiotoje sumažėjo Bacteroides (mitybos TKS ypatumai ?); pasireiškė dehidratacijos požymiai – padaugėjo Na ir akvaporin2 baltymų, nors per metus išgėrė 730 litrų vandens, perdirbto iš šlapimo.
Paminėtinos ir nūdienos Crew Dragon bandytojų žmonos: okeanologijos dr. ir akvanautė K. M. McArthur (g 1971) bei inžinerinės mechanikos dr. K. Nyberg (g 1969). Astronautinėse ekspedicijose McArthur buvo Capsule communicator (ryšininke?) ir misijos specialiste, 2009 iš STS-125 atvirame kosmose remontavo Hubble teleskopą kaip robotizuoto manipuliatoriaus Canadarm operatorė. K. Nyberg 2008 lėkė STS-124 įguloje ir 2013 Sojuz‘u į TKS, kur dirbo 170 parų.
Pirmasis ir vyriausias astro specas
1962 vasario 20, astro specas John Glenn prieš JAV pirmąjį orbitinį skrydį
1998 metai, astro specas John Glenn ruošiasi STS-95 misijai. Nuotraukos iš J. Glenn galerijos
Ypatingai pasižymėjo pirmasis JAV astronautas, įžymus lakūnas (1946-52 karo veiksmuose Kinijoj ir Korėjoj) J. Glenn (g 1921), 1974-99 senatorius, o 1998 eksperimentinėje STS-95 įguloje tapęs ir seniausiu žmogumi kosmose (77 metų amžiaus). Jo garbei pavadintas Blue Origin startūnas.
Astro specai Žemėje
Pirmoji neurologijos ir kineziterapijos specė dr (Toronto universitetas) R. Bondar (g 1945) lėkė 8 paras STS-42 (1992) ir vykdė pionierinius nesvarumo poveikių eksperimentus, parašė knygą „Prisilietimas prie Žemės“. Paaiškėjo kaulų masę mažėjant 1-2 %/mėn (sulėtint galima tik ilgalaikėmis treniruotėmis), persiskirstant organizmo skysčius (2 dm3 iš kojų perteka į kt kūno dalis), padidėjant slėgį kaukolėje (dėl ko blogėja rega).
Fiziologė ir kardiochirurgė T. Mukai (g 1952) STS-65 ir STS-95 tyrinėjo astronautų senėjimo procesus, o 2015 tapo Tokijo universiteto prezidente.
Botanikos specas
Atskirai paminėtinas yra pirmasis augalų elgsenos astro specas Alfonsas Merkys. 1961 m. tapęs Lietuvos MA Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vadovu, subūrė jauną kolektyvą išplėtojo augalo reakcijos į sunkio jėgą tyrimus. 1966 m. apgynė daktaro disertaciją (šiuo metu habil. dr.) Augalų geotropinė reakcija ir jos reikšmė augalo ašinių organų erdvinei orientacijai, 1973 m. publikavo monografiją Augalų geotropinė reakcija. Knyga sulaukė tarptautinio pripažinimo, kaip pirmasis darbas, skirtas gravitropinei augalo reakcijai nagrinėti. NASA techninių ataskaitų serveryje (Technical Reports Server) iki šių dienų yra saugomas knygos vertimas į anglų kalbą. Dar 1966 m. disertacijoje Alfonsas Merkys suformavo pagrindines gaires, kurias vėliau plėtojo visą aktyvų mokslinės veiklos laikotarpį: fitohormono auksino transportas, metabolizmas ir veikla augalo augimo ir morfogenezės procese; gravitacijos reikšmė augalo augimo, erdvinės orientacijos ir vystymosi procese; fitohormonų fiziologinių analogų paieška: jų sintezė, veiklos tyrimas ir praktinis pritaikymas. Visi šie darbai iš esmės sprendė augalo reakcijos į sunkio jėgą klausimus.