Chang’e-4 misija

Kinija, Chang’e-4, Mėnulis, Rover

Kinija, Chang’e-4, Mėnulis, Rover – Kinija vykdo Mėnulio tyrimų programą, pradėtą dar 2007 metais paleidus tyriklį Chang’e-1.

Kinija, Chang’e-4, Mėnulis, Rover

Sėkmingas raketos Long March 3B startas iškėlė 4 Mėnulio tyriklį

2018 metų gruodžio 7 dieną Kinija iš Xichang Satellite Launch Center sėkmingai paleido Mėnulio tyrimų programos tyriklį Change’e-4. Jei viskas klostysis kaip numatyta, tai 2019 metų sausio 7 ar 8 dieną tyriklis nusileis į Pietų Polių nematomoje Mėnulio pusėje. Nuo tyriklio atsiskirs 140 kg masės važiuoklis, panašus į Yutu ir galės važinėti paviršiuje iki 3 menėsių. Taip Kinija 2016 metais po daugybės metų sugrįžo į Mėnulio lenktynes.

Kinija, Chang’e-4, Mėnulis, Rover

2016 metais sėkmingas Change’e-3 nutupdymas leido Kinijai įsiveržti į Mėnulio lenktynių lyderes.

Kinija, Chang’e-4, Mėnulis, Rover

Antoniadi krateris nematomoje Mėnulio pusėje yra tikėtina Change’e-4 nusileidimo vieta

Dar vienas įdomus dalykas – tyriklyje yra 3 kg konteineris su augalų sėklomis. Tarp jų ir Arabidopsis sėklos. Su jomis susieta ir Lietuva, kai dar 1982 metais Sovietų kosminėje stotyje Saliut-7 pirmą kartą astronautikos istorijoje buvo iš sėklų užaugintas, pražydintas ir sėklas subrandinęs augalas Arabidopsis.

Kinija, Chang’e-4, Mėnulis, Rover

Vienas iš Chang’e-4 važiuoklio prietaisų – Advanced Small Analyser for Neutrals (ASAN) – skirtas Saulės vėjo ir Mėnulio paviršiaus sąveikos tyrimams

Kinija, Chang’e-4, Mėnulis, Rover

Be minėto ASAN, važiuoklis turi panoraminę kamerą (PCAM), radijo lokatorių (LPR) ir regimojo spektro bei infraraudonųjų spindulių spektrometrą (VNIS)
Kinija, Chang’e-4, Mėnulis, Rover

Bendras Chang’e-4 vaizdas prieš paleidimą: važiuoklis ir tyriklis kartu

Chang’e-4 paruošimas


Komentarai apie “Chang’e-4 misija”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *