Po II-ojo pasaulinio karo žymiausieji Vakarų Europos mokslininkai dirbo JAV arba Sovietų Sąjungoje. 1957 metų, kai pasaulis patyrė pirmojo sputniko šoką, pabaigoje Vakarų Europos mokslininkai Edoardo Amaldi ir Pierre Auger pradeda diskusijas apie žemyno pastangų vienijimą kosmoso tyrimų srityje. Diskusijose dalyvauja 8 valstybių mokslininkai.
1964 metų kovo 20 dieną 10 Vakarų Europos valstybių (narės steigėjos – Belgija, Danija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlanai, Ispanija, Švedija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė) kaip CERN tęsinį įkūrė Europos Kosmoso tyrimų orgnazaciją (European Space Research Organisation (ESRO) ir nuo 1968 iki 1972 metų, naudodami JAV raketas, paleido 7 tyrimo palydovus. Atskirai buvo įkurta ir ELDO (European Launch Development Organization – Europos Paleidimų Plėtojimo Organizacija).
1975 metais narės steigėjos sujungia ESRO ir ELDO į Europos Kosmoso Agentūrą EKA (ESA – European Space Agency).
2016 metų pavasarį ESA priklauso šios šalys: Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Vengrija, Vokietija. Dar 5 Europos valstybės (Bulgarija, Latvija, Lietuva, Slovakija, Slovėnija) yra pasirašiusios EBVS ir ESA narėmis taps artimiausiais metais.
Pateikiame dokumentą:
Informuojame, kad 2014 m. spalio 7 d. Paryžiuje pasirašytas Respublikos Vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimas, ratifikuotas Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. XII-1753, skelbtas Teisės aktų registre 2015 m. liepos 22 d., i. k. 2015-11554, įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 28 d.
Dar 5 valstybės yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį, tai Izraelis, Kipras, Malta, Turkija ir Ukraina. 
ESA tikrieji nariai (22 valstybės) ir būsimieji nariai (5 valstybės)
Pagrindiniai ESA projektai: Ariane – raketų šeimos kūrimas ir eksploatavimas, SpaceLab – daugkartinio naudojimo kosminė laboratorija (naudojama tik su Space Shuttle kosminiu keltu), Columbus – TKS modulis (pradžioje sumanytas kaip savarankiška kosminė stotis), ATV – automatinis krovininis laivas, Giotto – Halio kometos tyrimo erdvėlaivis, Huygens – Cassini – Saturno tyrimo erdvėlaivis (kartu su NASA), SMART-1 – Mėnulio tyrimo erdvėlaivis, Rosetta – 67P/Churyumov–Gerasimenko kometos tyrimo erdvėlaivis, Mars Express – Marso tyrimo erdvėlaivis, Venus Express – Veneros tyrimo erdvėlaivis, BepiColombo – būsimas Merkurijaus tyrimo erdvėlaivis (kartu su JAXA), Darwin – kosminis infraraudonasis teleskopas, Gaia – žvaigždžių tyrimo teleskopas, Metop – meteorologiniai palydovai, Galilejo – palydovinio ryšio navigacinė sistema, Hermes – daugkartinio naudojimo erdvėlaivis (uždarytas projektas), YES ir YES2 – jaunų inžinierių palydovai, Vega – Rusijos raketa, naudojama Kuru kosmodrome. Projektų būta ir daugiau, kai kurie jų jau uždaryti.
ESA būstinė yra įsikūrusi Paryžiuje.
ESA būstinė Paryžiuje
Kiti ESA padaliniai:
ESTEC (European Space Research and Technology Centre) Europos Kosmoso Tyrimų ir Technologijų centras, Noordwijke, Nyderlanduose
ESOC (European Space Operations Centre) – Europos Kosmoso Operacijų centras Darmštadte, Vokietijoje
ESRIN (ESA centre for Earth Observation) Žemės stebėjimo centras Frascati, netoli Romos
EAC (European Astronauts Centre) – Europos Astronautų centras Cologne, Vokietijoje
ESAC (European Space Astronomy Centre) Europos Kosmoso Astronomijos centras Madride, Ispanijoje
CSG (Guiana Space Centre) Gajanos Kosminis centras Kuru, Prancūzijos Gajanoje
ESA Redu Centre – palydovų kontrolės centras Belgijoje
ECSAT (European Centre for Space Applications and Telecommunications) Kosmoso Operacijų ir Telekomunikacijų centras, Harwell, Oksfordširde, Jungtinėje Karalystėje
ESA taipogi turi Žemės stebėjimo stočių įvairiose pasaulio dalyse.
ESA didžiausią dėmesį skiria Žemės stebėjimo programoms ir naudingojo krovinio iškėlimo į orbitą apie Žemę sistemoms. 2016 metais biudžetas yra 5.25 mlrd €.
ESA 2016 metų biudžetas pagal kryptis