Indijos astronautika

Mangalyaan Indijos

Indijos astronautika mažais žingsneliais veržiasi į pasaulio lyderius

„Žmonių rasės lopšys, kalbos gimtinė, istorijos ir tradicijų senelė“ (M. Twain) Indija (hindi kalba Bharatiya Ganarajya) turi 1,3 mlrd gyventojų (tarp jų 500 mln vegetarų ir 14 mln vergų) bei didžiausią pasaulyje 300 mln galvijų bandą (dauguma – šventos karvės). Žmonių – 400 kartų daugiau nei Lietuvoj – 400 etninių grupių, bendraujančių 1700 kalbų (25 – valstybinės); dauguma – induistai tiki, kad kūną valdo Saulė, o dvasią Mėnulis ir kas 3 metai renkasi į Kumbh Mela didžiausią pasaulio 100 mln piligrimų sambūrį. Turi ir didžiausią šeimą: vyras su 39 žmonom, 94 vaikais ir 39 vaikaičiais, o skyrybų – mažiau 1 %. Beje, indiškoji lietuvių kilmės teorija dėl mūsų kalbos panašumų su sanskritu remiasi archeologiniais, epigrafikos ir tautosakos duomenimis. Indų mokslininkai dar III tūkstantmetyje pr.Kr. sukūrė dešimtainę skaičių su nuliu sistemą, kurią V amžiuje astronomas Arjaphata papildė π=3,14 ir Žemės sukimosi apie ašį bei Saulę idėjomis, dėl ko religininkai jį pasmerkė (beveik kaip D. Bruno). Jau prieš 5 tūkst metų „Surja siddharata“ veikalas aprašė planetas ir jų judėjimą (net Urano bei Neptūno).

Indijos astronautika – pradžia

Pirmąjį astronautinį startą INCOSPAR (Indijos nacionalinis komitetas, nuo 1969 ISRO – Indian Space Research Organisation) įvykdė 1963 iš poligono Thumba dvipakope raketa Nike Apache (JAV gamybos) į 160 km aukštį, o pirmą satą Aryabhata (0,36 t) 1975 iškėlė sovietiniu startūnu Kosmos-3M. (Astronautika.lt pastaba: į starto vietą satą Aryabhata vežime mediniais ratais tempė asilas). Indijos astronautika bene vienintelė prasidėjo ne nuo karinių raketų. 1972 patvirtinta kosminė programa ir indiško startūno SLV (Satellite Launch Vehicle) kūrimo gairės. ISRO turi apie 20 tūkst darbuotojų, 7 tyrimų centrus, 5 laboratorijas ir gamyklas, 5 tarnybas bei $1,5 mlrd/metus biudžetą (Rusija – 3, Kinija – 8.4, JAV – 48). Grynai indiškas startas pavyko 1980 iš Šriharikota (sala Bengalijos įlankoje 13° nuo ekvatoriaus, dabar 3 startvietės) SLV-3 raketa.

Indijos Aryabhatta

Indijos Aryabhatta sato testavimas prieš startą

Indijos startūnų evoliucija:

Pavadinimas masė, t aukštis, m krovumas, t
SLV-3 17 22,7 0,04
ASLV 39 23,5 0,15 (Advanced SLV)
PSLV-XL 320 44 1,8 nuo 1993 m. (Polar)
GSLV-Mk 414 49 2,2 (Geosynchronous)
GSLV-Mk III 640 43 4 2 greitintuvai

Pirmas indų astronautas R. Šarma Sojuz T-11 jungėsi prie Saliut-7 stoties ir 7 paras tyrinėjęs Šiaurės Indiją bei ieškojęs vietovės Himalajų HE statybai grįžo Sojuz 10. Gimęs 1949, baigęs 1966 Nacionalinę gynybos akademiją, tarnavo Indijos karinėje aviacijoje. 1982 buvo atrinktas iš 240 pretendentų Interkosmoso programai; po sėkmingo lėkio apdovanotas Lenino ordinu, medaliu Aukso Žvaigždė Nr11510 ir Sovietų Sąjungos Didvyrio titulu. 2006 nutarta astronautus vadinti gaganautais (gaga – dangus), bet dabar siūloma viomanautais.

Po 1984 metų kosmose pabuvojo dar du Indijos žmonės – išeivė iš Indijos, NASA astronautė Sunita Williams ir Kalpana Chawla. Pirmasis K. Chawla skrydis 1997 metais – STS 87, erdvėlaiviu Columbia. Antrasis skrydis, deja, tragiškos baigties. Taipogi, erdvėlaiviu Columbia.

Indijos astronautika po 2000

Chandrayaan-1 (indiškai Čandra – Mėnulis) 2008-ais nulėkė Mėnulio orbiton ir numetė smogiklį, sukėlusį dulkių sudėties analizavimui, bei atrado ledynų. 2019 Chandrayaan-2 (3,9 t) su tūpikliu Vikram ir mėnuleigiu Pragyan (ind – Išmintis) išbandė kelias 0,25-90 Mm, 0,22-143 Mm orbitas bei nelabai sėkmingai nutupdė važiuoklį. Tačiau atsiuntė turiningų vaizdų iš 4,3 Mm atstumo. 2021 startuos Chandrayaan-3 (gal su japonų važiuokliu).

2013 startavo, keliomis orbitomis aplink Žemę įsigreitino ir 2014 Marso satu tapo Mangalyaan (1,34 t 1,5×1,5×1,5 m 0,42-77 Mm orb). Sėkmingai veikia 440 N pagrindinis varytuvas ir 8 pagalbiniai po 22 N bei 840 W Saulės skydai, matuokliai teikia duomenų apie aplinkos temperatūras 200-270 K (vid 215 K), 0,61 kPa slėgį bei 95 % CO2 atmosferoje. ISRO jau išleido 120 psl Marso atlasą, o JAV NSS (Nat Space Society) skyrė „Space Pioneer Award“ prizą. Mangalyaan-2 bus 7 kartus masyvesnis ir efektyvesnis.

Marso astronautikai vadovauja „Indijos raketų moteris“ dr. Ritu Karidhal (g. 1975), talkinant dr. Seetha Somasnadaram ir kitoms moterims. Jos dalyvauja ir Chandrayaan bei AstroSat (1,5 t indų astroskopas, nuo 2015 orbitoje 643-655 km jau aptikęs UV spinduliuotės šaltinį net 9,3 mlrd šm tolyje) programose.

2017-ais GSLV (640 t) startūnais iškėlė rekordiškai daug 104 satus ir 3 t satą „Dovana visai Azijai“ (1,5 mlrd USD) ciklonų, cunamių ir potvynių prognozavimui bei monitoringui. Tikimasi ir toliau sėkmingai konkuruoti satų kėlimo rinkoje. 2019 išbandė net satų naikintuvą, numušę savo seną aparatą 300 km orbitoje.


Komentarai apie “Indijos astronautika”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *