Nuo pat astronautikos pradžios satai vis efektyviau pritaikomi geoerdviniam informavimui įgyvendinti. Pradėję nuo karinio šnipinėjimo, jie vis naudingiau veikia kosminių ir telefoninių ryšių, navigacijos, meteorologijos, Žemės distancinio monitoringo, žmonių gelbėjimo ir kitose srityse. Tokių komercinių satų priskaičiuojama per 1200 (450 JAV, 150 Rusijos, 130 Kinijos, 70 Japonijos, 30 ESA ir t.t).
GNSS satai
Įvarių pasaulinių palydovinių sistemų palydovų žvaigždynai
Bene įspūdingiausios yra pasaulinės navigacinės sistemos: JAV GPS (Global Positioning System nuo 1993, nuolat veikia 24 satai 20 200 km aukščio 6 orbitinėse plokštumose), Rusijos GLONASS (GLObalnaja NAvigacionnaja Sputnikovaja Sistema nuo 1995, veikia 24 satai 19 100 km aukščio 3 orbitinėse plokštumose, 2,5 mlrd USD vertės), Galileo (nuo 2018 veikia 24 satai 23 222 km 3 orbitinėse plokštumose), Beidou (nuo 2020 veikia 27 satai 21 528 km 3 orbitinėse plokštumose).
Globalių navigacinių sistemų Beidou ir Galileo satų orbitinės plokšumos
Kitos navigacinės sistemos, tokios kaip Prancūzijos DORIS, Indijos NAVIC, Japonijos QZSS, yra lokalios. Jas sudaro astronautiniai ir Žemės įrenginiai, pvz Galileo turi 40 įrenginių Žemėje ir EGNOS geostacionarinę navigacijos tarnybą.
Astronautiniai įrenginiai – sudėtingi 1,4-6,7 t erdvėlaiviai su galingais signalų generatoriais ir siųstuvais, pvz Glonass-M (1,42 t 1,4 kW 27 V 7 metų resurso) turi 24 0,1-5 N stūmos varytuviukus ir el girodinus bei magnetus; SES-5 (Astra-4B 24 siųstuvai 36 MHz diap ir 36 siųstuvai 33-36 MHz; SSL 1300 (6,7 t o5 m 5-25 kW iki 150 siųstuvų). Sinchronizacijai naudojami atominiai cezio laikmačiai (matavimo neapibrėžtis – 1 s per 30 mln metų), ir nuolat skleidžiant signalus sudaromi radionavigaciniai laukai atstumų ir objektų buvimo koordinačių įvertinimui bei paieškai. Tarptautinė GNSS (Global Navigation Satellite System) tarnyba jungia per 200 pasaulio įstaigų, gaunančių per GNSS imtuvus navigacinę informaciją (net ir judėjimo greičių su doplerinėm, atmosferinėm ir geometrinėm pataisom).
Mobilių tinklų satai
Gan reikšmingai veikia mobiliųjų telefonų tinklų satai: 66 vnt Iridium 780 km orbitose, 48 Global Star 1414 km orbitose, THURAYA 2 satai 35 000 orbitose. SpaceX įsigudrino vienu startūnu iškelti net 60 interneto satų Starlink (227 kg 0,2×13 m po 0,5-1 mln USD). Rusija startūnais Sojuz-2 kelia tik po vieną Glonass-M satą.
Žemės monitoringu (distanciniu zondavimu) užsiima viena seniausių ITU (International Telecommunication Union nuo 1865 m. telegrafo laikų 193 valstybės ir 900 įstaigų). InSar (Interferometric Synthetic Aperture Radar) suomių įmonės Iceye 4 satai (100 kg su austriškais Empulsion joniniais varytuviukais) stebi pramonės ir ŽŪ infrastruktūras bei žemės drebėjimus.
Pirmasis meteo satas buvo 1960-ais TIROS (Television InfraRed Observation Satellite 122 kg 693-750 km orbitoje). Dabar jo analogai laksto 1450 km orbitose. Rusijos Meteor-3M (2,47 t 1,2 kW 1020 km orbitoje), Meteor-M (2,63 t 4,5 kW 832 km orbitoje) bei Elektro-L (2,15 t su 8 varytuviukais po 5 N ir 16 po 0,5 N).
Nano satai
Pradedant 2014-ais vis platesnių ir pigesnių galimybių (ypač distancinio zondavimo) teikia nanosatai:
ERS (European Remote Sensing) 1,27 kW 782-785 km orbitoje 100 km Ž zondavimo juostoje 30 m skyra;
EVISAT-1 820 km orbitoje 400 km juostoje 30 m skyra;
JERS (Japan Earth Resurses Sat) 1,3 kW 75 km juostoje 18 m skyra;
SIR-C/X-SAR 2,25-4,3 kW 15-40 km juostoje 8-10 m skyra;
Terra SAR-X ir TanDEM-X lekia kartu 150 m atstumu vien nuo kito, sudarydami radarinį interferometrą 1,7-3,49 m skyra.
Satellogic (Argentina) teikia hiperspektrines nuotraukas iš 470 km orb, planuoja iškelt 300 nanosatų kasdienei Žemės apžvalgai 1 m skyra.
CGWIC (China Great WallIndustries Cooperation) – 90 satų atšilimo reiškiniams ir plastiko taršai stebėti.
Hawk Eye 360 gelbėjimo ir kontrabandinių srautų paieškoms turi 84 Spire satus.
Bluefield naudoja NASA patentuotą jutiklinę mikroaparatūrą metano, CO2, NO2 bei SO2 išmetalams stebėti.
Lenkijos KP Labs kuria dirbtinio intelekto satą Intuition-1 su hiperspektriniu tomografu stebėjimams 15 km juostoje 25 m skyra.
Indijos 18-metis R.Šaruk (Rifath Sharook) sukūrė mažiausią 64 g satą ir pagamino 3D spausdintuvu, laimėdamas NASA konkursą.