Kosminės programos » JAV » Apollo » Apollo 10

Apollo 10

Apollo, NASA, Cernan, Stafford, Young – paskutinė Apollo misija prieš išsilaipinimą Mėnulyje 1969 metų liepą

Paskutinis Apollo 10

Apollo 10, Stafford, Cernan

Apollo 10 ekipažas (iš kairės į dešinę) 1969 gegužės 13 dieną: E. Cernan, J. Young ir Th. Stafford Kenedžio Kosminiame centre prieš raketą Saturn V su Apollo 10 erdvėlaiviu starto aikštelėje 39A

Apollo 10 erdvėlaivio skrydis buvo paskutinė Apollo programos misija, užbaigusi pasiruošimą išsilaipinimui Mėnulyje ir sėkmingą skrydį atgal į Žemę. Šioje misijoje buvo atlikta viskas, išskyrus pati tūpimą ir pakilimą. Kaip NASA pokštavo po skrydžio: „Jei astronautai būtų sumanę tūpti į Mėnulį, to negalėtų padaryti, nes kuro nusileidimui ir pakilimui neįpylėm“.

Apollo 10 ekipažas

Apollo 10 misijos ekipažas buvo sudarytas iš NASA astronautų veteranų:

Thomas P. Stafford, vadas, trečias skrydis. Prieš tai dalyvavo Gemini-6A ir Gemini-9A misijose;

John Young, Mėnulio modulio vadas, trečias skrydis, prieš tai skrydžiai su Gemini-3 ir Gemini-10. Po Apollo 10 misijos dalyvavo Apollo 16 (vadas, nusileidimas į Mėnulį), STS-1 (pirmoji Space Shuttle misija) ir STS-9 misijose;

Gene Cernan, komandinio modulio pilotas, antroji misija. Prieš tai dalyvavo Gemini-9A, po to Apollo 17 (vadas, nusileidimas į Mėnulį) misijose.

Apollo 10 muzika, NASA

Skrydžio kitoje Mėnulio pusėje metu, Apollo 10 astronautai išgirdo „Mėnulio muziką“. Tik 2008 metais NASA paskelbė „muzikos“ šaltinį: Mėnulio ir komandinio modulio įrangos triukšmai

Apollo 10 crew patch

Apollo 10 misijos logo

Apollo 10 Charlie Brown

Apollo 10 misijos CSM Charlie Brown

Apollo 10 LM Snoopy

Apollo 10 misijos Mėnulio modulis Snoopy

Erdvėlaivis Apollo 10 (masė 42.9 tonų) buvo sudarytas iš komandinio (106) bei Mėnulio (LM-4) modulių. Tuo metu JAV buvo populiarus Peanuts komiksas, tad komandinį modulį įvardijo herojaus Charlie Brown, o Mėnulio modulį Snoopy (berniuko Charlie Brown šuo) vardais. Pagrindinis skrydžio tikslas – išmėginti komandinį bei Mėnulio modulius selenocentrinėje orbitoje.

Apollo 10 misijos tikslai

Po sėkmingų Apollo 8 ir Apollo 9 misijų, buvo pasiūlymas Apollo 10 misijos ekipažui leistis į Mėnulį ir t.t. NASA vadovai nutarė – Apollo 10 bus paskutinis testinis skrydis.
Ekipažui teko atlikti visas operacijas, reikalingas išsilaipinimui Mėnulyje, išskyrus nutūpimą, buvimą paviršiuje ir pakilimą, visapusiškai patikrinti komandinį (CSM) ir Mėnulio modulius (LM) selenocentrinėje orbitoje, patikrinti navigavimą selenocentrinėje orbitoje, patikrinti radijo lokatoriaus, užtikrinančio LM i CSM modulių susitikimą, veikimą, patikrinti radijo lokatoriaus, užtikrinančio tūpimą į Mėnulį, veikimą. Ir kaip visada Apollo misijose, ekipažui teko fotografuoti ir filmuoti Žemę bei Mėnulį.

Apollo 10 launch

Raketa Saturn V (AS-505) erdvėlaivį Apollo 10 iškėlė 1969 metų gegužės 18, 16 val 49 minutės (UTC)

Likus trims savaitėms iki skrydžio, dėl klaidos aptarnavimo instrukcijoje, iš skrydžių paruoštos raketos ištekėjo 19 tūkst litrų kuro ir raketos bako dugnas deformavosi ir galėjo atsirasti įtrūkimų. Po nuodugnių patikrinimų bėdų nerasta ir Saturn V startavo gegužės 18 dieną.

Apollo 10 link Mėnulio

Ekipažas patikrino visas erdvėlaivio sistemas, jos funkcionavo idealiai. 2 val 33 min 26 s po starto, įjungtas trečios pakopos varytuvas. Jis veikė 343 sekundes ir erdvėlaivis pasuko link Mėnulio. 3 val 3 min 28 s buvo atliktas modulių perkonfigūravimo manevras. Jis pavyko pirmuoju mėginimu per 14 min. Astronautai manevro metu iš erdvėlaivio atliko spalvotos televizijos transliaciją.
4 val 38 min vienas iš astronautų įlindo į perėjimo tarp Mėnulio ir komandinio modulių tunelį ir pastebėjo atšokusią aliuminio izoliaciją. Po ja buvo stiklo vatos termoizoliacinis sluoksnis, kurio dalelės pateko į Mėnulio ir komandinį modulius. Vėliau patekusios į kvėpavimo takus ir po astronautų kombinezonais, sukėlė čiaudulį, kosėjimą ir odos niežėjimą.
3 val 56 min po starto, Mėnulio (LM) bei komandinis (CSM) moduliai atsiskyrė nuo trečiosios raketos Saturn V pakopos, nutolo saugiu atstumu ir pradėjo savarankišką skrydį link Mėnulio. Skrydžio į Mėnulį trajektorijoje buvo atliktos kelios planuotos ir neplanuotos spalvotos televizijos transliacijos į Žemę.

Trajektorijoje link Mėnulio užteko 1 orbitos korekcijos iš 4 numatytų: 200 tūkst km atstumu nuo Žemės 7 sekundėms buvo įjungtas CSM pagrindinis varytuvas. Pirmąją orbitos link Mėnulio dalį, labai dažnai trumpam buvo įjungiami CSM pagalbiniai varytuvai. Tai buvo daroma dėl tolygaus modulių paviršiaus šildymo Saulėje, tačiau tai trukdė astronautų miegui. Ekipažas baiminosi kuro pereikvojimo. Antroje trajektorijos dalyje NASA valdymo centras varytuvų įjungimą paretino.

Mėnulio orbita

75 val 55 min 53 s po starto, maždaug 165 km atstumu nuo Mėnulio, 365 s buvo įjungtas pagrindinis varytuvas. Erdvėlaivis perskriejo į selenocentrinę 109 km – 315 km aukščio 2 val 10 min apsisukimo periodo orbitą. Po 4 val 25 min orbita pakoreguota ir tapo beveik apskritiminė 108.5 km – 113.8 km aukščio.

83 skrydžio valandą E. Cernan ir Th. Stafford, perėję į Mėnulio modulį, porą valandų tikrino įrangos veikimą. Po teigiamo rezultato, NASA skrydžių valdymo centras leido pradėti pagrindinį misijos eksperimentą: nuo CSM atsijungia Mėnulio modulis, priartėja prie Mėnulio paviršiaus per 15 km ir imituoja pagrindinius (be nusileidimo) kitos misijos manevrus. Astronautai vizualiai turėjo stebėti ir fotografuoti potencialią Apollo 11 nusileidimo vietą ir skrydį iki jos. 94 val 31 min po starto E. Cernan be skafandro perėjo į Mėnulio modulį galutiniam sistemų patikrinimui, vėliau į LM perėjo Th. Stafford (su skafandru). Buvo pradėtas Mėnulio modulio paruošimas autonominiam skrydžiui. E. Cernan sugrįžo į CSM, įlindo į skafandrą ir 95 val 7 min perėjo į Mėnulio modulį.

Po nedidelių nesklandumų, 98 val 22 min po starto, Mėnulio modulis orbitoje už Mėnulio atsiskyrė nuo CSM. Kai LM ir CSM pasirodė iš už Mėnulio ir atsirado ryšys su Žeme, J. Young pranešė, jog moduliai skrieja šalia vienas kito 12 m atstumu 25 minutes. Po to, J. Young apsuko CSM 180 0, o Th. Stafford ir E. Cernan vizualiai stebėjo ir fotografavo CSM.

Snoopy testai

Vėliau Th. Stafford apsuko Mėnulio modulį, o jį iš CSM stebėjo ir fotografavo J. Young. Grupinio skrydžio metu J. Young atliko spalvotos televizijos transliaciją.

98 val 47 min 16 s po starto, J. Young 6 sekundėms įjungė pagalbinį varytuvą ir CSM perskriejo į 107 km – 115 km orbitą. Maždaug 1.5 apsisukimo apie Mėnulį buvo testuojamas Mėnulio modulio radijo lokatorius, užtikrinantis susijungimą orbitoje.

99 val 46 min, kai LM ir CSM skriejo už Mėnulio, 28 sekundėms buvo įjungtas Mėnulio modulio tupimo dalies varytuvas ir LM orbita pakito į 14.3 km – 113.2 km orbitą. Prieš periselenio (14.3 km aukštis) tašką sėkmingai buvo išmėgintas nusileidimo radijo lokatorius. Astronautai 6 minutes, skriedami 1.65 km/s greičiu virš Mėnulio, vizualiai stebėjo artėjančią nusileidimo vietą. Th. Stafford vertinimu, nusileidimui tiko vos 25-30 % parinkto rajono, o pats nusileidimas įmanomas jei Mėnulio modulyje bus pakankamai kuro. Tokiu atveju LM galėtų nedideliame aukštyje virš Mėnulio skristi horizontaliai, o astronautai pasirinktų tinkamą vietą nusileidimui. Sugedus kamerai, nepavyko nufilmuoti tupimo vietos artėjant prie jos. Užfiksuotas prastas ryšys tarp Žemės ir Mėnulio modulio, šiam priartėjus prie Mėnulio.

Po kelių Mėnulio modulio manevrų ir pakartotinio radijo lokatoriaus, užtikrinančio susijungimą orbitoje, testavimą, sukant 14 viją apie Mėnulį, antruoju mėginimu buvo atskirta Mėnulio modulio pakilimo dalis nuo nusileidimo dalies. Th. Stafford pagalbinių pakilimo dalies varytuvų pagalba nutolo nuo tupimo dalies. Įjungus pagrindinį varytuvą, pakilimo dalis netikėtai ėmė suktis. Th. Stafford rankine orientavimo sistema pavyko stabilizuoti pakopos sukimąsi ir išvengti Mėnulio modulio giroskopų sutrikimo. Šis skrydžio momentas buvo įtemptas. Vėliau paaiškėjo, jog nepavykus stabilizuoti Mėnulio modulio pakilimo dalies rankiniu būdu, automatiškai tai būtų padaryta, kai pakilimo dalies radijo lokatorius būtų pagavęs signalą iš CSM radijo lokatoriaus.

102 val 55 min 1 s po starto Th. Stafford pradėjo suartėjimo su CSM manevrus. 16 vijoje apie Mėnulį pakilimo dalis ir CSM skriejo per kelis metrus šalia vienas kito. Suartėjimo operacija pavyko labai puikiai, nors tai buvo misijos sudėtingiausia dalis. Suartėjimo ir susijungimo manevrus J. Young atliko 106 val 22 min po starto. CSM ir komandinis moduliai atskirai skriejo apie 8 valandas.

Apollo 10 Earth rising

Žemė pateka virš Mėnulio horizonto. Apollo 10 misija

Atsisveikinimas su Snoopy

Th. Stafford ir E. Cernan perėjo į CSM, pernešė į Mėnulio modulio pakilimo dalį nereikalingus daiktus bei susikaupusiais šiukšles. CSM modulis buvo atjungtas nuo pakilimo dalies ir nutolo saugiu atstumu. Pagal komandą iš Žemės įjungtas pakilimo dalies varytuvas. CSM Mėnulio orbitoje skriejo dar 29 valandas, astronautai stebėjo orientyrus Mėnulyje, fotografavo būsimą Apollo 11 nusileidimo bei kitas įdomias vietas.
Likus kelioms valandos iki skrydžio link Žemės trajektorijos momento, CSM saugiau praskriejo šalia Mėnulio modulio tupimo dalies. Vietoje suplanuotų 40 minučių, spalvotos televizijos seansas (Mėnulio paviršiaus vaizdai) vyko virš valandos, o vaizdo kokybė buvo labai gera.

Skrydis link Žemės

137 val 36 min 28 s po starto, orbitoje apie Mėnulį praleidus 61 val 40 min, buvo įjungtas pagrindinis CSM varytuvas perskridimui į trajektoriją link Žemės. Iškart po to astronautai 53 minutes transliavo spalvotus tolstančio Mėnulio vaizdus.

Apollo 10 sugrįžta į Žemę

Skrendant atgal į Žemę, 188 val. 49 min 56 s po starto, įjungus pagalbinius Charlie Brown varytuvus 6.6 sekundėms, buvo atlikta orbitos korekcija (tik viena vietoje trijų numatytų). Astronautai iš erdvėlaivio atliko kelias spalvotos televizijos transliacijas. Likus 1 parai iki nusileidimo, pirmą kartą JAV pilotuojamų skrydžių istorijoje, astronautai nusiskuto.

191 val 34 min 30 s techninis modulis atsiskyrė nuo komandinio modulio, o šis po 14 min 41 sekundes įskriejo į Žemės atmosferą. Radijo signalas dingo 3 min 12 s. Komandinis modulis po 192 val 3 min 25 sekundžių skrydžio pūkštelėjo į Ramųjį vandenyną (koordinatės 15°01′ pietų platumos ir 164°41′ vakarų ilgumos) vos per 6.3 km nuo lėktuvnešio Princeton.

Komandinio modulio nusileidimą stebėjo iš lėktuvnešio ir transliavo per televiziją. Praėjus 49 min po nusileidimo į vandenyną, astronautus atskraidino į lėktuvnešį. Astronautai iškart puolė į dušą, nes stiklo vatos dalelytės visą laiką kėlė niežulį. Praėjus parai, astronautus nuskraidino į Hiustoną, kur buvo vykdomi misijos aptarimai.

Apollo 10 misijos rezultatai

NASA pripažino skrydį sėkmingu, nes astronautai atliko pagrindines ir antrines užduotis. Pagrindiniai rezultatai buvo tokie: pasirinkto rajono tinkamumo įvertinimas Apollo 11 nusileidimui, astronautai ir NASA valdymo centro personalas įgavo reikiamos patirties, valdant LM ir CSM selenocentrinėje orbitoje, pirmoji spalvotos televizijos transliacija iš erdvėlaivio. Tai buvo Apollo programos pirmas skrydis, kuriame ekipažas viso skrydžio metu jautėsi puikiai.