Kosminės programos » JAV » Apollo » Apollo 14

Apollo 14

Pagrindinis ekipažas:
Alan Bartlett Shepard – skrydžio vadas (Mercury – 3 pilotas), Stuart Allen Roosa – laivo komandinio modulio pilotas, Edgar Dean Mitchell – laivo Mėnulio modulio pilotas

Apollo 14 ekipažas (iš kairės): St. Roosa, A. Shepard ir  E. Mitchell

Dubleriai:
Eugene A. Cernan – skrydžio vadas (Mercury – 3 pilotas), Ronald E. Evans – laivo komandinio modulio pilotas, Joe H. Engle – laivo Mėnulio modulio pilotas

1971 metų sausio 22 diena. Apollo – 14 dubleriai (iš kairės): Joe Engle, Gene Cernan ir Ronald Evans. Jie buvo pirminis erdvėlaivio Apollo-17 ekipažas

Apollo 14 logo

Trumpa informacija apie misiją
Apollo 14 (komandinis modulis – Kitty Hawk, Mėnulio modulis – Antares), nešančioji raketa – Saturn V. Startas: 1971 sausio 31 dieną, nusileidimas 1971 vasario 9 dieną. Skrydžio trukmė: 9 dienos, 2 minutės. Nusileidimo vieta Mėnulyje: Fra Mauro, koordinatės: 3.64544°S, 17.47139°W.

Ekipažas Mėnulio paviršiuje pastatė ALSEP ir kitus mokslinius prietaisus, Mėnulyje buvo 33 val. 30 min., 67 valandas skrieja aplink Mėnulį, 34 kartus apskriejo Mėnulį, atliko 2 išėjimus ant Menulio paviršiaus, bendra jų trukmė 9 val. 25 minutės. Į Žemę atgabenta 42 kg Mėnulio grunto, jo surinkimui ir atvežimui panaudotas rankinis Mėnulio vežimėlis.

Pasiruošimas skrydžiui

1970 metų sausio 12 diena. Laivo Apollo-14 komandinio modulio ir Mėnulio modulių susijungimo bandymai

1970 metų sausio 16 diena. Laivo Apollo-14 Mėnulio modulio nusileidimo pakopa leidžiama į vakuuminę patalpą testams

1970 metų vasario 13 diena. Al. Shepard geologinėje treniruotėje Meksikoje naudojasi ranka traukiamais Mėnulio ratukais MET, (vežioti Mėnulio paviršiumi mokslinę aparatūrą, atsivežti iki laivo grunto pavyzdžius) 1970 metų vasario 14 diena. Apollo-14 dubleriai Gene Cernan ir Joe Engle dalyvauja geologinėje treniruotėje Sonoros dykumoje Šiaurės Amerikoje palei Meksikos sieną 1970 metų vasario 14 diena: imami Mėnulio grunto pavyzdžiai 1970 metų balandžio 2 diena: Apollo-14 pagrindinio ekipažo geologinė treniruotė 1970 metų balandžio 10 diena. Astronautai A. Shepard ir E. Mitchell geologinių pratybų ir žygio Mėnulio paviršiumi treniruotėje

Alanas treniruojasi su Mėnulio instrumentais 1970 metų liepos 15 diena. Kosminio laivo Apollo-14 pagrindinis ekipažas – Mitchell, Roosa ir Shepard – treniruojasi laivo komandinio modulio ekipažo kabinoje 1970 metų liepos 21 diena. Astronautai E. Mitchell (kairėje) ir A. Shepard (dešinėje) darbo Mėnulio paviršiuje treniruotėje Kenedžio kosminiame centre 1970 metų liepa. Apollo – 14 vadas Alan Shepard darbo Mėnulio paviršiuje treniruotėje 1970 metų gruodžio 8 diena. Darbo Mėnulio paviršiuje treniruotė 1970 metų gruodžio 8 diena. Poilsio minutėlė tarp treniruočių. Astronautų nuotaika puiki

1970 metų gruodžio 14 diena. Kosminio laivo vadas A. Shepard pasiruošęs skristi nusileidimo ant Mėnulio paviršiaus treniruokliu LLTV (Lunar Landing Training Vehicle)

1970 metų lapkričio 9 diena. Raketa – nešėja Saturn V su laivu Apollo – 14 iš surinkimo pastato keliauja į 39A starto aikštelę 1970 lapkričio 9 diena. Laivo Apollo-14 pagrindinis ekipažas – astronautai E. D. Mitchell, A. B. Shepard, Jr. ir St. A. Roosa – pozuoja raketos – nešėjos Saturn V kelionės į starto aikštelę metu

Apollo – 14 skrydžio programa
1. Kosminio laivo Mėnulio modulio nusileidimas apytiksliai 48 kilometrų atstumu šiauriau Fra Mauro kraterio (ten turėjo nusileisti Apollo – 13 Mėnulio kabina).
2. Mėnulio paviršiaus tyrinėjimai 120 metrų atstumu nuo nusileidimo iki Koun kraterio.
3. 34 kilogramų Mėnulio uolienų surinkimas.
4. Mokslinės aparatūros Mėnulio paviršiuje pastatymas ir pajungimas. Tai pasyvūs seismometrai, trys aktyvūs seismometrai ir 21 pirotechninio užtaiso susprogdinimo registracijos prietaisai, keturi įrenginiai su granatomis (po pusmečio jos bus susprogdintos iš Žemės ir geofonais bus registruojami Mėnulio grunto svyravimai); jonų detektoriai (matuoja įelektrintų dalelių sudėtį bei energiją), jonizacinis manometras, skirtas neutroninės atmosferos tankio matavimui, temperatūros ir tankio variacijų įvertinimas; įelektrintų dalelių detektorius, registruojantis Saulės protonus ir elektronus, lazerinis atšvaitas.
5. Mokslinių eksperimentai. Lokalių Mėnulio struktūrų magnetinio lauko stiprumo ir matmenų matavimas, Mėnulio grunto mechaninių savybių matavimas. Fotografavimas tamsoje, siekiant surasti šviesos šaltinius kūgyje, kurio kampas išilgai linijos Žemė – Saulė lygus 20 laipsnių, iš priešingos nuo Saulės Žemės pusės.
6. Ruloninės aliuminio folijos – Saulės vėjo inertinių dujų branduolių gaudyklės – pastatymas.
7. Moksliniai tyrimai laivo komandinio modulio ekipažo kabinoje: paviršiaus elektromagnetinių savybių matavimas, registruojant atsispindėtas elektromagnetines bangas. Mėnulio gravitacinio lauko skirtumų išilgai pagrindinio bloko skrydžio trajektorijos tyrimas, registruojant signalų Doplerio poslinkį. Mėnulio paviršiaus sričių, įdomių selenologams bei būsimų kosminių skrydžių (pagal Apollo programą) nusileidimo vietų fotografavimas. Mėnulio orientyrų koordinačių patikslinimas skenuojančiu teleskopu.
8. Televizijos seansai.
9. Eksperimentai nesvarumo sąlygomis skrendant iš Žemės į Mėnulį ir jų teletransliacija; biologijos junginių skystoje terpėje elektroforezės bandymai; šilumos pernešimo studijos; skysčio elgsenos nesvarume studijos; skysčių takumo proceso nagrinėjimas.
10. Fosfenų – regėjimo pojūčių, sukeliamų neįprastais akims dirgikliais – stebėjimai.
11. Seisminių virpesių, sukeliamų nukritus ant Mėnulio paviršiaus raketos nešėjos Saturn V trečiajai pakopai S-IVB, studijavimas. Virpesiai registruojami pasyviu seismometru, kurį Mėnulyje pastatė Apollo – 12 astronautai. Atsitrenkiančios į Mėnulio paviršių raketos – nešėjos Saturn V trečiosios pakopos masė 11,3 tonos, atsitrenkimo greitis 2,5 km/s.
12. Seisminių virpesių, kuruos sukels laivo Mėnulio modulio ekipažo kabinos kritimas ant Mėnulio paviršiaus, studijavimas.

Laivo Apollo-14 skrydžio programa numatė, kad astronautai Mėnulyje bus 33 val. 31 min. ir 8 val. 35 min. dirbs Mėnulio paviršiuje. Visas skrydis turėtų trukti 216 val. 38 min. Erdvėlaivio komandinio modulio šaukinys – Kitty Hawk, masė 29 tonos 229 kilogramai. Jis sudarytas iš ekipažo kabinos, (masė 5 tonos 758 kg) ir tarnybinio skyriaus (kuro atsargos, varikliai – masė 23 tonos 471 kg).

Kosminio laivo Apollo – 14 komandinis modulis Kitty-Hawk, Mėnulio modulis – Antares, masė 15,277 tonų Kosminio laivo Apollo – 14 Mėnulio modulis Antares, viso laivo Apollo – 14 masė 44,506 tonų

Pagal komisijos, tyrusios laivo Apollo – 13 avarijos priežastis, rekomendacijas, laivo Apollo – 14 komandinio modulio tarnybinis skyrius buvo modernizuotas. Jo masė padidėjo 290 kg ir tai atsiejo 15 milijonų JAV dolerių.

Kosminio laivo Apollo – 14 nešančiosios raketos Saturn V pirmoji pakopa vertikalaus surinkimo pastate, Kenedžio kosmodrome

Buvo modernizuota ir nešančiosios raketos Saturn V antroji pakopa S-II, siekiant išvengti išilginių Pogo svyravimų. (Skysto deguonies padavimo į centrinį S-II skysto kuro variklį vamzdyje sumontuota sfera, pilna helio. Sfera turėjo slopinti svyravimus. Sumontuoti prietaisai, registruojantys Saturn V antrosios pakopos svyravimus. Jie išjungtų šios pakopos centrinį skystojo kuro variklį, atsiradus didelės amplitudės svyravimams. Visų penkių skystojo kuro variklių mišinio sudėties reguliavimo sistemos elektriniai vožtuvai buvo pakeisti dviejų pozicijų vožtuvais su pneumatine pavara).

Erdvėlaivio Apollo-14 antroji pakopa S-II vežama į vertikalaus surinkimo pastatą

1971 sausio 19 d. mobilus aptarnavimo bokštas atsitraukė nuo Saturn V su Apollo-14 1971 sausio 19 d. Apollo – 14 pagrindinis ekipažas eina į erdvėlaivį starto aikštelėje. Bus atliekamas atbulinės laiko atskaitos testas ir imituojamos visos priešstartines operacijas, išskyrus patį startą 1971 sausio 19 d. astronautai važiuoja į bandomąjį startą Astronautai lipa į starto aikštelės 39A liftą ir kils į 100 metrų aukštį 100 metrų aukštyje link erdvėlaivio… 100 metrų aukštyje į erdvėlaivį… Atbulinės laiko atskaitos testas 1971 sausio 26 d. paskutinės treniruotės prieš skrydį. Apollo – 14 vadas A. Shepard pozuoja prie Mėnulio modulio treniruoklio Kennedy kosminiame centre 1971 sausio 29 d. Apollo – 14 ekipažas susitikimas prieš skrydį 1971 sausio 29 d. astronautas St. Roosa pasiruošęs pakilti lėktuvu T-38 skrydžio įgudžių tobulinimui 1971 sausio 31 d. abu ekipažai pusryčiauja prieš startą Skrydžio vadas A. Shepard starto dieną 1971 sausio 31 d. astronautai rengiasi skafandrais 1971 sausio 31 d. astronautai išlydimi į starto aikštelę

1971 sausio 31 d. ekipažas atvyko į starto aikštelę. Nuo autobusiuko iki nuo starto aikštelės lifto liko keli žingsniai. Vadas A. Shepard žvalgosi į dangų

Prieš Saturn V ir Apollo – 14 virš Kenedžio iškyšulio praūžė stiprus lietus su griaustiniu ir sulaikė startą 40 minučių. Startas įvyko 1971 metų sausio 31 d. 21 val 3 min 2 sek UT iš Kenedžio kosminio centro 39A starto aikštelės.

Nešančiosios raketos Saturn V ir erdvėlaivio Apollo – 14 startas

Saturn V trečioji pakopa S-IVB su Apollo – 14 sėkmingai pakilo į 186/192 km aukščio laukimo elipsinę dirbtinio Žemės palydovo orbitą. Laukimo orbitos inklinacija 31,12º, apskriejimo apie Žemę periodas 88,18 minutės. Praėjus 2 val. 28 min. ir 49 s po Apollo – 14 starto, kai buvo apskrieta 1,5 orbitos, pakartotinai 5 min. 52 s buvo įjungtas Saturn V trečiosios pakopos S-IVB variklis ir trečioji Saturn V pakopa su Apollo – 14 pradiniu 10.83 km/s greičiu pasuko į skrydžio link Mėnulio trajektoriją. Ji leido be papildomų korekcijų, apskriejus Mėnulį mažiausiu įmanomu 4000 km atstumu, sugrįžti į Žemę.

Saturn V trečioji pakopa S-IVB su Mėnulio moduliu Antares

Mėnulio modulis atsijungė nuo laivo komandinio modulio 1971 vasario 5 dieną 4:50:43 UT. Laivo komandinis modulis skriejo dirbtinio Mėnulio palydovo orbita. Orbitos mažiausias atstumas iki Mėnulio 108,2 km. Orbitos didžiausias atstumas iki Mėnulio 314,1 km, apskriejimo periodas 120 min.

Laivo Mėnulio modulis nusileido ant Mėnulio paviršiaus 1971 vasario 5 dieną 9:18:11 pasauliniu laiku. Nusileidimo vietos koordinatės Fra Mauro rajone: 3.64544°S, 17.47139°W.

Pirmasis astronautų išsilaipinimas iš Mėnulio modulio ekipažo kabinos ant paviršiaus prasidėjo 1971 vasario 5 d. 14:42:13 pasauliniu laiku. Astronautas A. Shepard išėjo iš ekipažo kabinos 14:54, o sugrįžo atgal 19:22. Astronautas E. Mitchell išėjo iš ekipažo kabinos 14:58, o sugrįžo atgal 19:18. Pirmasis astronautų išsilaipinimas Mėnulio paviršiuje pasibaigė vasario 5 d. 19:30:50 pasauliniu laiku.

Laivo Apollo – 14 vadas A. Shepard Mėnulio paviršiuje

Apollo – 14 vadas A. Shepard (kairėje) ir Mėnulio modulio Antares pilotas E. Mitchell (dešinėje) pozuoja šalia JAV vėliavos Mėnulio modulio pilotas E. Mitchell filmuoja paviršių panoramine kamera Mėnulio modulis Antares ALSEP prietaisų sprogstamųjų medžiagų paketas

Mėnulio pasyvusis seismometras PSE.

Labai jautrių keturių daviklių pagalba registruojamos Mėnulio paviršiaus vibracijos, laisvieji virpesiai ir potvynių – atoslūgių reiškiniai Mėnulio plutoje. Trys tarpusavyje statmeni jutikliai registruoja ilgo periodo virpesius (periodas nuo 0,5 s iki 250 s) o ketvirtasis jutiklis – trumpo periodo vertikalius svyravimus (periodas nuo 0,05 s iki 20 s). Šiluminis apvalkalas apsaugo jautrius prietaiso elementus nuo temperatūros svyravimų Mėnulio paros metu. Prietaiso skersmuo 1,5 m.

ALSEP/PSE CPLEE CPLEE/ALSEP/MET

Tolimesnis objektas – mokslinių prietaisų komplekto ALSEP telemetrinės aparatūros blokas

Jis perduoda telemetrinę informaciją spiraline antena. Ji privalo būti tiksliai nukreipta į antžemines radijo stotis, kad būtų galima užmegsti abipusį radijo ryšį su Žeme, norint perduoti gautus duomenis ir priimti komandas, valdančias prietaisų darbą. Bet kuris telemetrijos blokas Mėnulyje per parą gali perduoti iki 9 milijonų mokslinių prietaisų parodymų. Nuotraukos pirmame plane astronauto šešėlis ir radioizotopų energijos įrenginys SNAP-27. Jo kuras – radioaktyvus plutonis ALSEP elektros energijos šaltinis. Eksploatacijos pradžioje įrenginio elektrinė galia 74 W, ji po truputį mažėja. Galios pakanka prietaisų darbui ir informacijos perdavimui keliems metams.

CCIG – matuoja energiją ir masę teigiamų jonų, susidarančių jonizuojantis Mėnulio paviršiaus dujoms dėl Saulės vėjo ir ultravioletinių spindulių

1971 vasario 5 d. – MET vėžės paviršiuje, toliau – modulis Antares

Antrasis astronautų išsilaipinimas

Astronautai į gruntą įstatė storą vamzdį ir vaikščiodami nepasiklys. Horizonte matomas Mėnulio modulis Mėnulio panorama Mėnulio modulio pilotas E. Mitchell vaikštinėjasi paviršiuje Mėnulio panoramos Astronautas E. Mitchell Rankomis stumiami ratukai su moksliniais prietaisai ir Mėnulio grunto pavyzdžiais Astronautas E. Mitchell keliauja Mėnulio paviršiumi Uolėtas Mėnulio vietovaizdis Gnomonas – vertikalus stiebas, pagal kurio šešėlį nustatoma vietos vidurdienio momentas ir dienovidžio kryptis. Žemėje naudojamas kaip Saulės laikrodis Mėnulio modulio ekipažo kabina, šalia jos – Žemės pjautuvėlis Saulės vėjo gaudyklė Astronautas A. Shepard ranka traukia vežimėlį Horizonte Mėnulio modulis Sustojimų metu astronautai ilsėdavosi, atlikdavo stebėjimus, rinkdavo Mėnulio uolienų pavyzdžius. A. Shepard prie uolos Mažyčiai krateriai ir uolos Ranka traukiamų Mėnulio ratukų vėžė su astronauto batų atspaudais išliks paviršiuje kelis milijonus metų Šviesios spalvos akmuo. Astronautų maršruto stotis C1 Akmenys Stambios uolos Dideli akmenys. Ant vieno – geologo plaktukas ir maišelis smulkioms uolienoms Dideli akmenys Astronautai sugrįžo iš žygio. Modulio nuotrauka iš astronautų sustojimo H. Kairėje – A. Shepard Po antrojo išsilaipinimo. Vaizdas iš modulio ekipažo kabinos. Suraskite golfo lazdą ir kamuoliuką (su jais žaidė A. Shepard)

Prieš startą. Pro iliuminatorių tolumoje matyti mokslinių prietaisų kompleksas ALSEP, o kairėje prie modulio – išmestos dvi astronautų gyvybės užtikrinimo sistemos kuprines su vandens bei oro atsargomis ir ryšio su Žeme įranga.

Jas astronautai nešiojosi ant pečių (prieš startą į Žemę, šios kuprinės išmetamos, o astronautai būna apsirengę skafandrais, juos hermetina ir prijungia prie Mėnulio kabinos oro tiekimo sistemos, išhermetina ekipažo kabiną, atidaro išėjimo ant Mėnulio paviršiaus duris, pro jas išmeta nereikalingus daiktus, uždaro ekipažo kabinos duris ir kabiną pripildo deguonimi). Taip sumažinama ekipažo kabinos masė ir jai su dviemis astronautais pakilti į dirbtinio Mėnulio palydovo orbitą, kur jų laukia komandinis kosminio laivo modulis Kitty Hawk, reikia mažiau kuro.

TV kamera atsukta į Mėnulio modulį – filmuojamas antrasis išlipimas ant Mėnulio paviršiaus ir jų sugrįžimas

Startavusi nuo paviršiaus Mėnulio modulio ekipažo kabina 1971 vasario 6 d. 20:35:40 pasauliniu laiku susijungė su kosminio laivo komandiniu moduliu.

Prieš startą iš Mėnulio vaizdas pro iliuminatorių. Gerai matomi rankiniai ratukai Startas iš Mėnulio paviršiaus. Akimirkos vaizdas per iliuminatorių

Pakilusius nuo Mėnulio paviršiaus astronautus A. Shepard ir E. Mitchell pasitinka astronautas S. Roosa ir komandinis modulis Kitty Hawk. Svarbus sklandus susijungimas

Skrydžio trukmė 9 paros 1 min 58 s. Kosminio laivo komandinio modulio ekipažo kabina nusileido į vandenį vasario 9 d. 21 val. 5 min. pasauliniu laiku. Nusileidimo vietos koordinatės: 27º 1″ S 172º 39″ W.

Laivo komandinio modulio ekipažo kabinos nusileidimas pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje

Ekipažo kabina su astronautais sėkmingai plūduriuoja Atlante, netrukus juos išgriebs lėktuvnešio New Orlean įgula

Prasideda Apollo-14 astronautų išlaipinimo iš pagrindinio modulio ekipažo kabinos operacija

Lėktuvnešio New Orlean narai – gelbėtojai sraigtasparniu skrieja prie nusileidusios ir ant automatiškai išsipūtusių oro pagalvių plūduriuojančios ekipažo kabinos. Sraigtasparniui priartėjus ir neaukštai pakibus virs vandens paviršiaus, narai – gelbėtojai iš jo šoka į vandenį ir, dezinfekavę ekipažo kabinos išorę, prie jos prikabina ir išpučia dvi gekbėjimo valtis, iš kurių astronautai bus pakelti į tą patį sraigtasparnį. Tada narai – gelbėtojai atidaro ekipažo kabinos duris ir į ją įmeta 3 specialias kaukes, kurios apsaugo astronautų nosį ir gerklę nuo aplinkos, kad jie neužkrėstų aplinkinių Žemėje nežinomais virusais. Nusirengę skafandrus ir užsidėję apsaugines kaukes astronautai iškeliami iš ekipažo kabinos į vieną iš dviejų pripučiamų valčių.

Astronautas E. Mitchel išlipa iš kabinos. Jam padeda gelbėtojų komandos narys

Abu astronautai gelbėjimo valtyje

Kosminio laivo Apollo-14 ekipažas sėdi vienoje iš dviejų pripučiamų valčių. Naras  gelbėtojas uždaro ekipažo kabinos duris

Astronautas St. Roosa keliamas į sraigtasparnį

Astronautai krėslu keliami iš valties į sraigtasparnį ir skraidinami į lėktuvnešį New Orlean

Astronautai, prieš patenkant į mobilią karantino patalpą, su specialiomis kaukėmis.

Priemonių tikslas – apsaugoti Žemės gyventojus nuo galimų naujų bakterijų. Tai paskutinis skrydis, po kurio astronautai praėjo karantiną. Po šio skrydžio įsitikinta, kad Mėnulyje gyvybės nėra ir Apollo -15, 16, 17 ekipažai karantine nebebuvo.

Erdvėlaivio Apollo-14 astronautai uždaryti mobilioje karantino patalpoje, kuri astronautus priėmė lėktuvnešyje 1971 metų vasario 9 d. Susitikimas su korespondentais ir lėktuvnešio komanda

1971 metų vasario 12 d. Ellington karinių oro pajėgų bazėje astronautus aplankė jų šeimos

1971 metų vasario 18 d. astronautai E. Mitchell ir A. Shepard apžiūri atskraidintus Mėnulio grunto pavyzdžius 1971 metų kovo 2 d. Apollo-14 vadas A. B. Shepard atstovų Palatai pasakoja apie skrydžio esminius momentus ir ekipažui paskirtos užduoties atlikimą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *