NASA, Ames, Dryden, Glenn, Goddard, Langley – apie NASA įkūrimą ir struktūrą
NASA laboratorijos ir centrai
Dabartinis NASA logotipas
NASA (National Aeronautics and Space Administration – nacionalinė aero- ir astronautikos valdyba) planuoja, koordinuoja ir finansuoja civilines aero- ir astronautikas, būdama pavaldi JAV viceprezidentui, turėdama 18800 darbuotojų ir 19,5 mlrd USD valstybinį biudžetą. Nuo š.m. balandžio vadovauja 13-sis direktorius J.Bridestine. Veikia keliolika laboratorijų (tarp jų – Reaktyvinių varytuvų), keli tyrimų centrai (Ames, Dryden, Glenn, Goddard, Langley), astro- centrai (Johnson, Kennedy, Marshall, Stennis, Wallops) ir kt padaliniai. NASA rengia astronautus, bendrauja su universitetais, pramonės įmonėmis ir kt šalių agentūromis.
NASA struktūra
NASA centrai
NASA įkūrimas
Įkurta 1958 m. liepos 29 d. prezidento D.Eisenhower pasirašytu įsaku ir pradėjo veiklą („atidarė duris“) spalio 1-ją. Reikšmingiausi įvykiai: A. Shepard 15 min lėkis 1961 m, J. Glenn orbitos aplink Žemę 1962, N. Armstrong išsilaipinimas Mėnulyje 1969, S. Kelly metų trukmės kosminis eksperimentas, keli robotizuoti važiuokliai ir orbitiniai tyrikliai Marse, sėkmingi erdvėlaiviai Cassini, Juno, Parker ir kt bei astro- teleskopai Hubble, Kepler. NASA erdvėlaiviai yra nulėkę iki visų Saulės sistemos planetų, Voyager – už jos ribų, iš arčiau tiria kometas ir asteroidus.
Astro- tyrimų ir ekspedicijų rezultatus skelbia kaip visuomeninį turtą – galima laisvai naudotis ADS (Astrophysics Data System – interaktyvia duomenų baze 7 mln dokumentų 5 Pb informacijos), kas teikia šimtus mln USD ekvivalentinio pelno. 60-mečio proga paskelbė astro- vaizdų rinkinį, aprėpiantį veiklą ir pasiekimus. Ruošiamasi ir Apollo programos 50-mečiui 2019 m.
NASA struktūra
NASA vadovybė įsikūrusi Vašingtone. Jai priklauso šie centrai ir laboratorijos (išvardinta tik dalis):
Ames tyrimų centras Kalifornijoje įsteigtas 1939 metais, 1958 metais tapo NASA dalimi. Užsiima aerodinamika, Saulės sistemos tyrimais, infraraudonąja astronomija, ten buvo sukonstruoti kosminiai aparatai Pionier-10 ir Pionier-11. Vadovauja NASA CETI programai ir užsiima naujų mokslų bei technologijų pritaikymu NASA reikmėms. Ames tyrimų centre (pavad fizikos prof J.Ames garbei) dirba per 2300 mokslininkų astrobiologijos, robotizacijos, superkompiuterių bei dirbtinio intelekto srityse.
Tolimojo kosmoso ryšių centras su 70 metrų radijo antenomis Kanberoje, Kalifornijoje ir Ispanijoje – ryšio palaikymas su Saulės sistemą tiriančias KA.
L. Džonsono kosminis centras įsteigtas 1961 metais ir užsiima pilotuojamų kosminių aparatų projektavimu, gamyba, paruošimu, o testavimas atliekamas Baltųjų Smėlynų centre. Centras atliko darbus, susijusius su Gemini, Apollo, SkyLab, Space Shuttle programomis ir dirba su Tarptautinės Kosminės Stoties operacijomis.
Reaktyvinių variklių laboratorija prie Kalifornijos technologijos instituto įsteigtas 1959 metais. Užsiima tolimojo kosmoso palydovais – Voyager, Galileo, Cassini, Mars Surveyor ir Mars Pathfinder bei ryšio antenų su palydovais statymu ir kontrole. Laboratorija yra NASA robotizuotų tyrimų centras, paskutinis jos sukurtas robotas Curiosity sėkmingai dirba Marse.
Seniausias Lenglio tyrimų centras įsteigtas 1917 metais, prie NASA prisijungė 1958 metais. Iki 1962 metų buvo JAV pilotuojamos astronautikos centras (1962 perketas į Houston). Užsiima aviacijos ir kosmoso tyrimų bei technologijų komerciniu panaudojimu.
Maršalo kosminių skrydžių centrą 1960 metais įsteigė Verneris Braunas. Centre paruošti pirmojo JAV DŽP Explorer 1, Apollo-Saturn bei SkyLab paleidimai. Vienas didžiausių NASA paruošimo ir testavimo centrų, kurio devizas „žmogus kosmosui, kosmosas žmogui“, išlieka pasauliniu kosmoso tyrimų bei panaudojimo žmogaus reikmėms centru.