Kosminės programos » JAV » NASA

NASA

NASA (angl. National Aeronautics and Space Administration – Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija) – JAV valstybinė agentūra, įkurta 1958 m. spalio 1 d., atsakinga už visas nekarines kosmoso tyrimo programas.

NASA centrai

NASA struktūra

NASA įsikūrusi būstinėje Vašingtone, jai priklauso šie centrai ir laboratorijos:

Ames tyrimų centras (Ames Research Center), šalia Moffet poligono, Kalifornijoje įsteigtas 1939 metais, 1958 metais tapo NASA dalimi. Užsiima aerodinamika, Saulės sistemos tyrimais, infraraudonąja astronomija, ten buvo sukonstruoti kosminiai aparatai Pionier-10 ir Pionier-11. Vadovauja NASA CETI programai ir užsiima naujų mokslų bei technologijų pritaikymu NASA reikmėms.

NASA Ames Research CenterNASA Ames tyrimų centras. Dešinėje viršuje matyti Moffet poligonas

L. Džonsono kosminis centras (Johnson Space Center), Hiustone, Teksase, įsteigtas 1961 metais ir užsiima pilotuojamų kosminių aparatų projektavimu, gamyba, paruošimu, o testavimai atliekami Baltųjų Smėlynų centre (Naujosios Meksikos valstija, White Sands centras). Centras atliko darbus, susijusius su Gemini, Apollo, Sky Lab, Space Shuttle programomis ir dirba su Tarptautinės Kosminės Stoties operacijomis.

Kenedžio kosminių skrydžių centras (John F. Kennedy Space Center) – JAV prezidento John F. Kennedy vardu pavadintas erdvėlaivių paleidimo centras JAV, Floridoje, Kanaveralo kyšulyje, įsteigtas 1962 meatis. Nuo 1968 iki 2011 metų iš jo buvo vykdomi visi NASA rengiami pilotuojami skrydžiai į kosmosą, iš centro valdomi daug JAV vyriausybės rengiamų nepilotuojamų erdvėlaivių skrydžių. Centras įsikūręs Merito saloje, Atlanto vandenyne, šiaurės šiaurės vakarų kryptimi nuo Kanaveralo kyšulio. 2011 m. centre dirbo 13 100 žmonių.

Kennedy Space center areaKenedžio kosminio centro žemėlapis

KKCdalisARaketų konstravimo pastatasKKCdalisBNešančiųjų raketų ir erdvėlaivių starto aikštelės 39A ir 39B

Nuo 1968 m. visi skrydžiai vykdomi iš 39-ojo raketų paleidimo komplekso (angl. Launch Complex 39, LC-39) starto aikštelių A ir B. Centre taip pat yra Raketų konstravimo pastatas (Vehicle Assembly Building), daugkartinių erdvėlaivių nusileidimo takas. Netoliese įkurta ir centro pramoninė teritorija, kur yra visa centro aptarnavimo infrastruktūra: centrinė būstinė, valdymo ir registracijos pastatas, taip pat centrinis instrumentų pastatas. Centre yra ir Merito salos kosminių skrydžių sekimo ir duomenų tinklo stotis. Centro lankytojų kompleksas siūlo turistams ekskursijas į centrą ir Kanaveralo kyšulio karinių oro pajėgų stotį.

Reaktyvinių variklių laboratorija (Jet Propulsion Laboratory), Pasadenoje, prie Kalifornijos technologijos instituto įsteigtas 1959 metais.

NASA Jet propulsion LaboratoryVienas iš garsiausių NASA centrų – reaktyvinių variklių laboratorija

Užsiima giliojo kosmoso palydovais – Voyager, Galileo, Cassini Huygens, Mars Surveyor ir Mars Pathfinder bei ryšio antenų su palydovais statymu ir kontrole. Laboratorija yra NASA robotizuotų tyrimų centras, paskutinis jos sukurtas robotas Curiosity sėkmingai dirba Marse.

Reaktyvinių variklių laboratorijai priklauso ir Tolimojo kosmoso ryšių centras (Deep space network) su 70 metrų radijo antenomis Kanberoje, Kalifornijoje ir Ispanijoje – ryšio palaikymas su Saulės sistemą tiriančias KA. Panašūs centrai yra Europoje, Rusijoje, Kinijoje, Indijoje ir Japonijoje.

NASA Deep space network Goldstone Kalifornijos antenos

NASA Deep space network CanberraKanberos antenos

NASA Deep Space Network MadridMadrido antenos

Seniausias Lenglio tyrimų centras (Langley Research Center) Hamptone, Virdžinijoje, įsteigtas dar 1917 metais, prie NASA prisijungė 1958 metais. Iki 1962 metų buvo JAV pilotuojamos astronautikos centras, paskui perkeltas į Houston, L. Džonson kosminį centrą. Užsiima aviacijos ir kosmoso tyrimų bei technologijų komerciniu panaudojimu.

NASA Langley research centerLenglio tyrimų centras

Maršalo kosminių skrydžių centrą (Marshall Space Flight Center), Hantsvilyje, Alabamoje, 1960 metais įsteigė Verneris Braunas (Wernher von Braun). Centre paruošti JAV pirmojo dirbtinio Žemės palydovo Explorer 1, Apollo Saturn bei SkyLab paleidimai. Vienas didžiausių NASA paruošimo ir testavimo centrų, kurio devizas „žmogus kosmosui, kosmosas žmogui“, išlieka pasauliniu kosmoso tyrimų bei panaudojimo žmogaus reikmėms centru.

Godardo skrydžių centras (Goddard Space Flight Center), Grinbelte, Merilande, įsteigtas 1959 m. Užsiima Žemės, Saulės sistemos bei Visatos tyrimų palydovų paruošimu ir kontrole. Taipogo iš čio centro valdomas Hablo kosminis teleskopas.

NASA Goddard Space Flight CenterGodardo skrydžių centras

Gleno tyrimų centras (John H. Glenn Research Center), Klyvlande, Ohajuje, įsteigtas 1941 m. Centras plėtoja naujas technologijas, susijusias su saugios ir patikimos aeronautikos bei aviacijos programomis.

NASA John H. Glenn Research CenterGleno tyrimų centras

Steniso kosminis centras (John C. Stennis Space Center), Misisipėje. Nuo 1961 m. yra kosminių raketų variklių testavimo centras, nuo 2012 metų tai didžiausias raketinių variklių testavimo centras.

NASA Stennis space centerNASA John C. Stennis Space CenterStenis kosminis centras

Didieji centrai yra šie: John F. Kennedy space centre, L. Džonsono kosminis centras ir Maršalo kosminių skrydžių centras.