Kosminės programos » JAV » Skylab » Skylab apžvalga

Skylab apžvalga

Skylab orbitinė kosminė stotis buvo šalutinis NASA Apollo projekto produktas. Anksčiau nei buvo planuota užaigus Apollo pilotuojamus skrydžius į Mėnulį, liko nešančiųjų raketų Saturn – V. Jų pagrindu ir buvo sukonstruota pirmoji JAV kosminė stotis. 75 tonų masės objektas orbitoje aplink Žemę prabuvo šešis metus, nuo 1973 metų gegužės 14-osios iki 1979 metų liepos 11-osios.

Skylab stoties paleidimas

Skylab orbitinės stoties logoSkylab astronautų maisto dežė

Savo forma ir jungtimis Skylab tiksliai tiko į S-IVB pakopos vietą nešančiojoje raketoje Saturn – V, kuri kitkuo beveik nesiskyrė nuo naudotų skrydžiams į Mėnulį. Vietoje pakopos skrydžiui link Mėnulio buvo iškelta kosminė stotis. Pirminiame variante (mažesnė nešančioji raketa), Skylab būtų turėjusi ir įprastinį S-IVB variklį, degalų bakus ir į stotį būtų pertvarkyta jau orbitoje. Vėliau šis variantas buvo atmestas kaip pernelyg brangus bei ilgas. Ekonomiškiau iškelti pilnai parengtą stotį.

Stoties viduje (Skylab – 4 ekspedicija)

Stoties viduje

Vėliau Skylab lankę kosminiai laivai bei juos iškėlusios nešančiosios raketos taip pat daug kuo priminė skrydžiams į Mėnulį naudotą įrangą. Skylab gimė pagal NASA Apollo programos vadovo Werner von Braun projektą. Pagal jo viziją, kosminė laboratorija turėjo būti karinės bazės Mėnulyje dalimi. Pagrindiniai jos veikos principai vėliau buvo pritaikyti.
1963 metais JAV Oro Pajėgos (USAF) pradėjo kurti mažą, žvalgybai skirtą kosminę stotį (Manned Orbiting Laboratory), kuri būtų valdoma dviejų pilotų įgulos. Tai privertė NASA pradėti savo kosminės stoties planavimą.
Pagrindinė Skylab užduotis: įrodyti žmogaus ilgo buvimo kosmose galimybę. Kitos užduotys: Saulės stebėjimas naudojant Atmospheric Telescope Mount (ATM) modulį  ir Žemės reiškinių stebėjimai.

Be ATM Skylab sudarė:
Laboratorinis modulis (Workshop) – padalintas į dvi dalis, vienoje buvo sandėlis ir laboratorija, kitoje – gyvenamosios patalpos.
Slėgio kamera (Airlock Module) – išėjimo į atvirą kosmosą kamera.
Sujungimo modulis (Docking adapter) – jame buvo Skylab kontrolės centras

Skylab stoties sandara

Skylab startas iš esmės pavyko, nors nepataisomai buvo sugadinta kairioji pagrindinė Saulės baterija bei priešmikrometeoritinis skydas. Nukentėjo ir dešinioji baterija, ji neišsiskleidė. Pirmoji astronautų ekspedicija ilgai tvarkė stotį, kelis kartus išeidami į atvirą kosmosą. Jiems pavyko išskleisti dešiniąją bateriją ir taip išgelbėti projektą.

Skylab stoties vaizdas debesuotos Žemės fone iš Skylab-4 orbitinio modulio, kuris tolsta nuo stoties prieš leisdamasis į Žemę. Gerai matomas šviesus Saulės ekranas. Kairiosios Saulės baterijos nėra, ji nepataisomai sugadinta starto metu gegužės 14 d.

Antrosios misijos (SL-3), pradėtos tų pačių metų liepos 28-ąją ir trukusios 59 dienas ir 11 valandų, įgulos, susidedančios iš Alan Bean, Jack Lousma ir Owen Garriot užduotimi buvo reaktyvinės kuprinės (AMVR) testavimas.

Paskutinės misijos (SL-4) įgula Gerald Carr, William Pogue ir Edward Gibson praleido stotyje 84 dienas ir 1 valandą, vykdydama įvairias užduotis ir sugrįžo į Žemę 1974 metų vasario 8 dieną.

Trumpa Skylab misijų apžvalga

SEVA – nepilnas išėjimas į atvirą kosmosą (astronautas išlindęs iš erdvėlaivio liuko pusiau) data ir trukmė (valandos, minutės), EVA – pilnas išėjimas į atvirą kosmosą, data ir trukmė (valandos, minutės), Saulės ir Žemės tyrimų nuotraukų skaičius.

Skylab kosminės programos pabaiga

Nors buvo planų eksploatuoti stotį dar bent 8 metus, 1977 metais padidėjęs Saulės aktyvumas ir su juo susijęs atmosferos išsiplėtimas sukėlė didesnį negu buvo numatytas orbitos sumažėjimą. Kadangi NASA neturėjo galimybės perkelti Skylab į aukštesnę orbitą, 1979 metu liepos 11-ąją stotis sudegė atmosferoje, o jos nuolaužos nukrito į Indijos vandenyną ir vakarų Australiją. Skylab stoties skrydžio trukmė – 2248,96 paros, nuo 1973 gegužės 4 dienos iki 1979 liepos 11 dienos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *