Kinija, erdvėlaivis, testai, CZ-5B – viskas vienu metu ir sėkmingai
Naujas pilotuojamas erdvėlaivis, atlikti testai, naujos raketos CZ-5B startas, 3D spausdinimas kosmose – Kinija gegužės pradžioje stebino sekmė, nesėkmingai atlikusi tik nuleidžiamojo modulio su pripučiamu stabdymo įrenginiu testą.
Gegužės 5 Kinija paleido ketvirtą CZ-5B raketą, testai buvo sėkmingi
Raketa CZ-5
CZ-5 su greitintuvu Yuanzheng-2 (ketvirtoji pakopa) yra tripakopė raketa (naujoji sunkioji modifikacija), skirta išlėkdinti geostacionarinius palydovus ir Saulės sistemos planetų tyriklius. Į geoperėjimo orbitą raketa gali iškelti 14 tonų krovinį. Panašiai tiek iškelia Delta IV Heavy ar vienkartinė Falcon Heavy raketa. Be trečios ir ketvirtos pakopos CZ-5 yra modifikuota CZ-5B raketa, su didesniu aerodinaminiu gaubta ir galinti į žemą orbitą apie Žemę (LEO) iškelti iki 25 tonų krovinį. Pagrindinė raketos paskirtis yra naujos Kinijos orbitinės stoties Tianhe modulių iškėlimas į LEO orbitą.
Po raketos CZ-5B aerodinaminiu gaubtu paslėptas naujasis erdvėlaivis
Kinija, sėkmingai išmėginusi naują raketą CZ-5B, ruošiasi iškelti naują kosminę orbitinę stotį Tianhe
Kiekvienas iš 4 pirmos pakopos šoninių greitintuvų (diametras – 3.35 m, ilgis 27.6 m) turi 2 skysto deguonies žibalo (LOX/RP-1) varytuvus YF-100 (sukonstruotas pagal Rusijos RD-120 varytuvą). Antra pakopa (centrinis blokas – diametras 5 m, ilgis 31.7 m) varoma 2 vandenilio deguonies varytuvais YF-75D. Trečioji pakopa tik 10 m ilgio ir varoma 2 YF-75D varytuvais. Ketvirtoji pakopa arba greitintuvas Yuanzheng-2, naudojantis heptilo amilo komponentus, gali būti įjungiamas kelis kartus.
Gegužės 5 dienos raketos CZ-5B lėkis buvo ketvirtasis ir sėkmingas. Pirmas startas 2016 lapkričio 3 sėkmingas, antras 2017 metais dėl varytuvo gedimo buvo nesėkmingas. Trečias startas įvyko tik 2019 gruodžio 27, nes pasiruošimas testams buvo nutrauktas po 2017 metų nesėkmės ir vykdomas defektų šalinimas.
Erdvėlaivis
2016 metais Kinija paleido raketą CZ-7 su erdvėlaivio, galinčiu pakeisti erdvėlaivį Shenzhou, maketu ir tapo aišku, jog vykdomi naujo erdvėlaivio konstravimo darbai.
Naujasis Kinijos erdvėlaivis Žemėje, testai užbaigti sėkmingai
Šiuolaikinis pilotuojamas erdvėlaivis (iš kairės į dešinę): CST-100, Crew Dragon, Orion, Erelis ir naujasis Kinijos erdvėlaivis
Erdvėlaivio masė yra ~ 21 t, greičio rezervas ~ 1500 m/s ir pagal testo rezultatus, jis gali perskristi į orbitą link Mėnulio ir sugrįžti atgal į Žemę. Maksimalus ekipažas gali būti sudarytas iš 6 žmonių. Erdvėlaivis yra modulinės struktūros ir gali būti modifikuotas įvairioms misijoms – 6 žmonių lėkis į orbitinę stotį, lėkis link Mėnulio su mažesniu ekipažo narių skaičiumi.
Rusijos raketos Soyuz avarinė gelbėjimo sistema (AGS) ir erdvėlaivis. Raketos CZ-5B AGS ir erdvėlaivio komponavimas panašus
Raketa CZ-5B lėkė be avarinės gelbėjimo sistemos, kuri, tikėtina, bus tradicinė, t.y. virš ekipažo erdvėlaivio įtaisyti kieto kuro varytuvai.
Erdvėlaivio parašiutų sistema yra sudaryta iš 2 stabdančiųjų ir 3 pagrindinių. Minkšto nusileidimo sistema yra labai panaši į pripučiamus maišus, naudotus Boeing Starliner CST-100 OFT metu.
Minkšto nusileidimo sistemos testavimas
Panašią minkšto nusileidimo sistemą naudoja ir Boeing Starliner CST-100 erdvėlaivis
CZ-5B skrydis
Raketa CZ-5B pakilo gegužės 5 dieną 10 GMT ir po 488 sekundžių lėkio pradėjo orbituoti 169 x 384 km apie Žemę, orbitos su Žemės ekvatoriumi kampas 41.080. Vėliau erdvėlaivis keičia orbitos aukštį, 19 apsisukimo orbita yra jau 327 x 4987 km. Erdvėlaivyje pradeda veikti 3D spausdintuvas.
Pirmą sykį Kinija išlėkdino 3D spausdintuvą į kosmosą. Testai atlikti sėkmingai.
Testai sėkmingi. CASC logo gražiai atspaustas
Gegužės 6 atliktas nuleidžiamojo modulio su pripučiamu stabdymo įrenginiu testas buvo nesėkmingas
23 apsisukime apie Žemę, erdvėlaivis pakilo į 529 x 6285 km aukščio orbitą, o tai yra aukščiau nei testo metu 2014 metais buvo išlėkdintas Orion erdvėlaivis. Po stabdymo manevro, gegužės 8 dieną 5 val. 49 min UTC, ervėlaivis nusileido Kinijoje, Vidinės Mongolijos teritorijoje. Įskriejimo į atmosferą greitis buvo 9 km/s ir jis atitinka greitį, kuriuos erdvėlaivis galėtų grįžti į atmosferą iš orbitos Mėnulis Žemė.
Viršuje matyti dvi stabdymo parašiutų dėklų angos (apvalios viršuje), pagrindinių parašiutų dėklo vieta (apačioje dešinėje) ir subliuškę stabdymo maišai
Erdvėlaivio vaizdas iš kitos pusės. Gerai matomi orientacijos variklių angos (virš baltą aprangą dėvinčio žmogaus galvos)
Kitas raketos CZ-5B lėkis numatytas liepą (misija Tianwen-1 į Marsą pagal Kinijos Mars Global Remote Sensing Orbiter and Small Rover programą), o skrydis į Mėnulį su taikonautais – ne anksčiau 2030 metų.