Kosminės programos » Lietuva » Lietuva Mėnulyje 2018

Lietuva Mėnulyje 2018

Lapkričio 4 dieną Vilniuje prasideda konferencija „Išmani Lietuva“, kurioje pranešimą skaitys Mikalojus Brazdžiūnas – studentų projekto „Lietuva Mėnulyje 2018” vadovas. Studentai kuria modulį, kurį Lietuvos šimtmečio proga pakels į Mėnulį ir išaugins pirmąjį augalą kitame kosminiame kūne.

Projekto „Lietuva Mėnulyje 2018” komandą sudaro apie 20 studentų iš Vilniaus, Kauno technologijos (KTU) ir ISM universitetų. Šios trys komandos dirba ties skirtingais projekto aspektais – atitinkamai ties biologija, modulio mechatronika ir projekto vadyba. Komandas surinkome iš labiausiai projektu susidomėjusių ir pasiryžusių jį įgyvendinti studentų. Dirbame laisvalaikiu ir skiriame asmenines lėšas. VU studentams vadovauja Mikalojus B., KTU – Algis Karpavičius, „LitSat-1“ komandos narys, o iš ISM yra Arnas Petravičius, Emonas Šabonas ir Ignas Bakanauskas.

Pačiame biologiniame modulyje (2 kg, 20 cm ilgio, 10 cm aukščio ir pločio dėžutė) bus visa reikalinga mechatronika ir elektronika augalui apsaugoti nuo Mėnulio temperatūros pokyčių, radiacijos ir kitų gyvybei kenksmingų veiksnių, bus stengiamasi sukurti panašias sąlygas kaip Žemėje, kad augalas galėtų išgyventi.

Modulyje telpa tai, ko reikia augalui užauginti: modulio veikimą užtikrinanti įranga, elektronika ir auginimo platforma. „Auginimo platformoje būtų sukurtos augalui reikalingos šiltnamio sąlygos, o įrengtos kameros ir kita speciali įranga fiksuotų sėklų dygimo procesą ir persiųstų duomenis į Žemę. Augalams būtų užtikrinamas tinkamas klimatas, drėgmė, apšviestumas, stebimi augalų ir aplinkos pokyčiai“, – aiškino I. Bakanauskas.

„Iššūkių kelia itin ryškus temperatūrų svyravimas nuo -150 °C iki +120 °C, jonizuojanti Saulės spinduliuotė ir žymiai mažesnė nei mūsų planetoje gravitacija. Yra ir techninių dalykų, tokių kaip modulio maitinimas energija, ryšio su Žeme palaikymas ir t.t., kuriuos dar turime išspręsti“, – sakė E. Šabonas.
Projekto pradžioje turėjome 12 pretendentų augalų, 2016 metų lapkričio vidurye teliko 6 kandidatai augalai. Realiu kandidatu laikyta lietuviško dobilo sėkla neatitiko pagrindinių projekto kriterijų: greito augimo, maistingumo ir savybių, padėsiančių atkleisti augalų augimo Mėnulyje klausimus“, – vardijo I. Bakanauskas. Augalas Mėnulyje turėtų sudygti per keletą dienų ar savaitę (skaičiuojant Žemės laiku).
Didžiausia problema, augalų sėkloms dygstant mažesnėje gravitacijoje, gali būti neįprasta šaknų orientacija, o augalo stiebo, lapų formavimuisi mikrogravitacija įtakos greičiausiai neturėtų. „Vienas – pagrindinių tyrimo Mėnulyje tikslų ir yra siekis pasižiūrėti, kaip augalams sektųsi augti tokioje gravitacijoje, – sakė E. Šabonas.

„Norime sukurti autonomišką maisto auginimo šiltnamį, kuris sugebėtų atšiauriausiomis sąlygomis užauginti organišką ir žmonėms valgyti tinkamą maistą be žmogaus įsikišimo.
Modulio viduje taikysime auginimą be jokios dirvos, o tik paremtą vandeniu ir maistingomis medžiagomis“, – pasakojo A. Petravičius.
Iki tol reikia išspręsti keturias problemas: surasti būdą, kaip galima augalus aprūpinti vandeniu; palaikyti pastovią temperatūrą (termoizoliacijos sistema turėtų veikti be priekaištų); reikia surasti būdą, kaip augalams parodyti, kur jie turi augti, nes dėl menkesnės gravitacijos augalai nesusipras kur yra apačia ir kur leisti šaknis, o kur yra augalo viršus ir kur turėtų stiebtis daigai (ši problema buvo išspręsta, kai 1982 metais Sovietų Sąjungos orbitinėje stotyje Saliut-7 buvo atliktas eksperimentas: per 40 parų iš sėklų išaugintas augalas pražydo ir subrandino sėklas (tai įtraukta į pasaulio Gineso rekordų knygą). Eksperimentą paruošė Lietuvos Mokslų Akademijos Botanikos instituto mokslininkai Alfonsas Merkys, Romualdas Laurinavičius ir Danguolė Švegždienė, o augalas vadinosi Arabidopsis. Beje, nuo 1971 iki 1990 metų, Lietuvos MA Botanikos institute buvo parengta daugiau nei 20 eksperimentų su augalais Sovietų kosminiams skrydžiams); Mėnulį pasiekia ne tik Saulės radiacija, bet ir galaktiniai radiacijos spinduliai, kurie, įsiskverbia į Mėnulio paviršių bent keletą metrų. Tad modulyje turėtų būti įdiegta atsparumo šioms dviem radiacijoms rūšims sistema.

Maksim SurajevMaksim Surajev Tarptautinėje kosminėje stotyje išaugino kviečius

Arabidopsis - First species of plant to flower in spaceArabidopsis – greitai augantis ir sėklas subrandinantis augalas, netgi mikrogravitacijos sąlygomis

Kai jau Mėnulio šiltnamis bus išbandytas, jis gali paversti Lietuvą kosmoso daržininkystės šalimi ir gaminti bei tiekti pasaulio kosmoso lyderėms maisto auginimo kosmose technologijas. Projekto „Lietuva Mėnulyje 2018“ įkūrėjai galvoja apie šios technologijos komercializavimą ir ieško rėmėjų. A. Petravičius pasakojo, kad vaikinai bendradarbiauja su kompanija, kuri dalyvauja „Google“ organizuojamame konkurse „Lunar Xprize“: ši partnerystė gali padėti gauti vietą kelionės į Mėnulį roveryje.

Ieškome galimybių eksperimentą vykdyti ilgiau nei 14 dienų – tiek trunka diena Mėnulyje – ir išgyventi net nesant Saulės šviesai. Tai kelia daugybę papildomų reikalavimų ne tik mūsų moduliui, bet ir aparatui, kuriame būsime.

Ruošiamės siųsti augalą, kuris būtų tinkamas maistui, todėl renkamės pagal augalui reikalingas aplinkos sąlygas, augalo vegetacijos trukmę ir jo maistinę vertę. Taip pat svarbu, kad augalas per kelias savaites augimo neišaugtų per plačiai ir jam pakaktų vietos augimo kameroje.
Eksperimento metu rinksime duomenis apie kintančią CO2 koncentraciją, vaizdo kameromis periodiškai stebėsime augalo lapus, šaknis ir stiebus, o šviesą, reikalingą fotosintezei, suteiks raudoni ir mėlyni šviestukai, todėl reikia rinktis tokį augalą, kuris netrukdytų jo stebėjimui.

Trumpai apie Mikalojų

Mikalojus yra pirmasis Lietuvos studentas (kartu su Jonu Narkeliūnu, Vilniaus universiteto teorinės fizikos ir astrofizikos magistrantu), kuris 2015 m. rudenį, 4 mėnesius stažavosi NASA Ames tyrimų centre Kalifornijos valstijoje JAV. Ten kūrė popieriaus pagrindo biojutiklį, skirtą astronautų širdies veiklos stebėjimui Tarptautinėje kosminėje stotyje. Dabar Mykalojus vadovauja grupei studentų projekte “Lietuva Mėnulyje 2018”. Studentai kuria modulį, kurį Lietuvos šimtmečio proga pakels į Mėnulį ir išaugins pirmąjį augalą kitame kosminiame kūne.

Mikalojus yra baigęs Vilniaus licėjaus Tarptautinio bakalaureato klasę, Vilniaus universiteto biofizikos bakalauro studijas. Šiuo metu studijuoja biofizikos magistrantūroje, atlieka praktiką Biotechnologijos instituto Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo skyriuje, kur vysto naują baltymų-ligandų termodinamikos modelį.

Mikalojus BrazdžiūnasMikalojus Brazdžiūnas

Jonas NarkeliūnasJonas Narkeliūnas

jnirmbkeliaujantAkimirkos iš stažuotės

Lietuva Mėnulyje 2018Projekto „Lietuva mėnulyje 2018“ organizatoriai: Ebonas Šabonas, Algis Karpavičius, Arnas Petravičius, Ignas Bakanauskas, Mikalojus Brazdžiūnas

Pagal lrytas.lt ir vz.lt informaciją